Stipendijų medžioklės gidas

Giedrė Simanauskaitė, nuotr. iš asmeninio albumo

Mano pirmoji stipendija buvo 5500 eurų. Kai ši suma atsirado mano sąskaitoje, sau pagalvojau: „O, karamba, aš niekada dar nebuvau tokia turtinga!“. Nors nuvykus 10-čiai mėnesių mokytis į Šveicariją šie skaičiai atrodė visiškai netekę mano sugalvotos vertės, tai buvo mano kelio pradžia stipendijų medžioklės link. Taigi, prieš tavo akis – gidas, kaip sumedžioti stipendiją mokslams užsienyje!

Variantas A: aukštoji mokykla Lietuvoje

Geriausia, ką gali padaryti,  tai apsilankyti pas savo aukštosios mokyklos tarptautinių ryšių koordinatorių (-ę) ir paklausti, kokios stipendijos egzistuoja tavo alma matter. Šie darbuotojai geriausiai žino apie egzistuojančias bendradarbiavimo sutartis, sąlygas, stipendijų dydžius ir išsiunčiamų žmonių kvotas. Jie taip pat patars, kada užpildyti anketą, kokie reikalingi dokumentai ar pažymių vidurkis, norint pretenduoti į stipendiją.

Visos „Erasmus+“ programos, kurioje stipendijos studentų dalinėms studijoms arba praktikai yra viena sudedamųjų dalių, finansavimas Lietuvai 2014–2020 metais yra 14,7 milijono eurų, o tai yra net 40 proc. daugiau nei buvo 2007–2013 m. buvusioje „Mokymosi visą gyvenimą“ programoje. Nuo praėjusių metų taip pat pasikeitė ir pati sistema, nes su „Erasmus+“ stipendija galima išvažiuoti kartą bakalauro studijoms ir vėl stipendijai kreiptis magistrantūroje (arba doktorantūroje).  Naujai „Erasmus+“ programai keliamas tikslas, kad 20 proc.  studentų dalyvautų mobilumo programose.

Agnė Rapalaitė su draugais, nuotr. iš asmeninio albumoKitas variantas – dvišalės universitetų bendradarbiavimo sutartys. Pavyzdžiui, Agnė Rapalaitė, studijuodama kūrybines industrijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, išvyko mokytis į Ulsano universitetą Pietų Korėjoje. Pusę metų Ulsane praleidusi mergina teigė, jog daugelis studentų bijo važiuoti į tolimas šalis dėl namų ilgesio ir baimių, jog neužteks finansinių galimybių:

„Visi iki šiol galvoja, jog bilietai į Aziją vis dar kainuoja beprotiškai daug, tačiau paieškojus tikrai galima atrasti gerų variantų, o dėl tokios kitoniškos patirties tikrai verta arba padirbėti daugiau vasarą, arba kreiptis į šeimos narius bei draugus finansinės pagalbos. O kartais universitetai gali suteikti ir įvairių stipendijų – pavyzdžiui, man studijos Pietų Korėjoje buvo pilnai finansuotos pagal tuometinę EUKLA programą“.

Variantas B: valstybinės stipendijos

Lietuva yra pasirašiusi tarpvalstybines bendradarbiavimo sutartis su Baltarusija, Čekija, Danija, Lenkija, Vengrija, Kinija, Belgija, Japonija, Estija, Latvija, Slovakija, Italija, Meksika, Šveicarija, Vokietija, Izraeliu ir Islandija.

Šalių daugybė, išvykti galima vienam ar dviem semestrams, o stipendijų dydis bakalauro studentams yra 1560 Lt (magistrantūros studentams – 1950 Lt) per mėnesį.

Atkreipk dėmesį, jog dažnai gali būti reikalaujama mokėti šalies, į kurią vyksti, kalbą, taigi, jei svajoji apie gyvenimą vienoje ar kitoje šalyje, studijuojant yra puikus metas mokytis naujų užsienio kalbų, nes daugelis aukštųjų mokyklų suteikia studentams nuolaidas mokytis kitų kalbų arba gali rinktis online esančias mokymosi programas.

Daugiau informacijos apie valstybines stipendijas ir jų gavimo sąlygas, gali rasti čia.

Kita galimybė yra „NordPlus“ Aukštojo mokslo programa. Ši paprogramė remia aukštojo mokslo institucijų Šiaurės ir Baltijos šalyse bendradarbiavimą ir mobilumą. Bakalauro ir magistro studijų studentai pagal šią programą gali studijuoti ar atlikti darbinę praktiką vienoje iš „Nordplus“ programoje dalyvaujančių šalių. Studentai turi studijuoti aukštojoje mokykloje, kuri pasirašiusi partnerystės sutartį vykdyti mobilumo veiklą su kitomis mokslo ir studijų institucijomis iš programoje dalyvaujančių šalių. Taigi, ar tavo aukštoji mokykla dalyvauja „NordPlus“ programoje, sužinosi iš savo tarptautinių ryšių koordinatoriaus. Jei atsakymas bus neigiamas, visada gali juos paskatinti prie programos prisijungti.

Variantas C: užsienio valstybių skiriamos stipendijos

Jei turi šalį, į kurią labai norėtum nuvažiuoti, patyrinėti, suprasti mokymosi sistemą, o gal bibliotekoje įsimylėti, pats tiesiausias patarimas – peržiūrėti tos šalies ambasados puslapį ir ieškoti, kokias stipendijas mokslams ta valstybė siūlo. Jei atsakymo nerasi – visuomet gali parašyti užklausą į ambasadą ir paprašyti būti informuota (-as) apie mokslui skirtas galimybes.

Pavyzdžiui, Prancūzų institutas Vilniuje administruoja net keletą skirtingų stipendijų. Man pačiai yra tekę gauti Eifelio stipendiją atlikti magistrantūros tyrimą keturis mėnesius Paryžiuje.

Atvykus į Prancūzijos sostinę, oro uoste mane pasitiko vairuotojas ir nuvežė į viešbutį, kuriame aš praleidau tuos keturis mėnesius. Stipendija leido rinktis: gauti 200 eurų papildomą paramą būstui nuomotis (bet Paryžiuje suoliuko už tiek neišsinuomosi) arba gyventi jų suorganizuotame gyvenamajame plote. Aš pasirinkau pastarąjį variantą – gyventi viešbučio kambaryje su virtuve ir tvarkomu kambariu bei 690 eurų parama kitoms išlaidoms.

Be to, stipendiją administruojanti įstaiga norėjo, jog mes pažintume šalį, taigi organizavo įvairias ekskursijas po Prancūziją už juokingai mažus pinigus (net į Disneilandą su jais važiavau!) ar ilgesnėms studijoms atvykusiems studentams siūlė įsigyti kompiuterius bei skirti papildomų lėšų knygoms.

Panašias stipendijas skiria Japonijos, Italijos, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Variantas D: privatūs fondai

Taip pat egzistuoja ir privačių fondų, vardinių stipendijų, kurias gali gauti priklausomai nuo savo studijų srities, interesų lauko, mokamų kalbų ar prisiimamų iššūkių. Geriausios vietos šias stipendijas atrasti yra:

http://www.mladiinfo.eu/

http://www.heysuccess.com/

http://www.zinauviska.lt/lt/mokymasis/studijos-uzsienyje

http://www.scholars4dev.com/

Išvados

Tam, jog gautumei stipendiją, reikia įdėti darbo ir tai yra faktas. Tačiau kaip sakė mano studijų koordinatorius Danas Podjedas, „galvok apie stipendijas kaip apie itin gerai apmokamą darbą – reikia vieną kitą savaitę pavargti susirenkant popierius ir rašant motyvacinius laiškus, tačiau po to pusmetį ar metus gauni didelę pinigų sumą neįdėdamas jokio papildomo darbo“. Taigi, jei kas nors skųsis aplinkui, jog mokytis brangu ar tik išskirtiniai gali išvažiuoti, dabar žinai – galimybių yra daugiau nei gali sužiūrėti.

Giedrė Simanauskaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “Stipendijų medžioklės gidas”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: