Kurioje Europos šalyje bedarbiu būti geriausia?

Caitlin Regan (Flickr.com) nuotr.

24,5 mln. žmonių Europos Sąjungoje neturi darbo. Daugiau nei 5 milijonai iš jų yra iki 25 metų amžiaus ir tai sudaro 21,6 proc. visų darbingų žmonių. Šioje statistikoje lyderiauja Pietų šalys: Graikija, Ispanija, Krotija ir Italija, kuriose jaunimo nedarbas svyruoja nuo 43 iki 58 proc. Geriausiai su nedarbo problemomis tvarkosi Vokietija – darbo čia neturi vos 7,8 proc. jaunuolių.

Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo 35 proc. 2010 m. nukrito iki 20,6 proc. 2013 m. Nors pokytis akivaizdus, tačiau tikriausiai šią statistiką nemenkai pakoregavo emigracija. Kol Europos valstybių vadovai diskutuoja ką daryti, kad „prarastoji“ karta atsistotų ant kojų, nusprendėme pasidomėti, kokiose šalyse mokamos didžiausios nedarbo pašalpos.

Bedarbio pašalpos siekia nuo 60 iki 90 proc. buvusio atlyginimo

Socialinės išmokos tiesiogiai susijusios su bendru šalies pragyvenimo lygiu. Kuo ekonomiškai stipresnė valstybė, tuo ir išmokos didesnės. Ne itin stebina, kad didžiausiomis išmokomis garsėja Suomija, Norvegija, Švedija, Liuksemburgas, Šveicarija ir Vokietija, kuriose nedarbo išmokų dydis siekia 60 proc. ir daugiau buvusio atlyginimo.

Bedarbio pašalpą sieti su minimalia šalies mėnesine alga nėra visiškai teisinga. Paprastai ES bedarbiai gali gauti papildomų kompensacijų būsto nuomai, mokesčiams ar kvalifikacijos kėlimui, todėl įvertinti pinigine išraiška visas nedarbo metu gaunamas išmokas ir kompensacijas – nelengvas uždavinys.

Bene geriausia būti bedarbiu Danijoje. Jei per paskutinius trejetą metų žmogus yra dirbęs bent metus laiko, valstybė padengia iki 90 proc. jo buvusio atlyginimo penkias dienas per savaitę. Tiesa, ši suma negali viršyti 101 euro per dieną – tokiu būdu mėnesinė išmoka gali siekti daugiau nei 2000 eurų.

Asmenys, įgiję profesinį išsilavinimą arba atlikę karinę tarnybą, iš karto gauna 81 euro paramą per dieną, kuri skaičiuojama penkias dienas per savaitę. Danai šiomis išmokomis piktnaudžiauti nelinkę: nedarbas čia siekia vos 6,6 proc., o darbo nerandančių asmenų iki 25 metų rodiklis vienas mažiausių ES – 12,8 proc.

Graikijos jaunimas: tarp pašalpų ir emigracijos

Graikijoje, kuri muša visus nedarbo rekordus, išmokos siekia 360 eurų, o minimali alga bene dvigubai didesnė. Deja, darbo rinkai susitraukus, nemažai žmonių priversti dirbti ne pilnu etatu. Atlyginimas tuomet tampa ganėtinai panašaus dydžio kaip ir nedarbo išmoka, todėl specialistai pažymi, kad dalis jaunimo nėra motyvuoti priimti tokius darbo pasiūlymus ir įgyti papildomos patirties.

Kad gautum bedarbio pašalpą, dauguma Europos valstybių reikalauja būti išdirbus ilgesnį ar trumpesnį laiką, kitaip tariant, mokėjus mokesčius. Tačiau nemažai jaunų žmonių arba visai neturi darbo patirties, arba turi jos labai mažai, todėl negali pretenduoti į tas išmokas, kurios prieinamos darbo patirties jau sukaupusiems asmenims.

Nedarbo išmokos Graikijoje mokamos penkis mėnesius, jei per paskutinius 14 mėnesių buvai draustas socialiniu draudimu bent 125 dienas. Kuo ilgiau dirbai, tuo daugiau mėnesių gausi išmoką. Ilgiausias laikotarpis, kada mokama pašalpa – vieneri metai, todėl jiems pasibaigus nemažai žmonių susiduria su finansinėmis problemomis. Pastebima, kad sistemingai didėja amžius, iki kada jaunimas gyvena su tėvais.

Graikijoje ir kitose Pietų šalyse tėvų namuose gyvenantys trisdešimtmečiai šiandien jau nieko nebestebina.
Šalies jaunimas kaltina valstybę, kuri nesugeba jais pasirūpinti, ir vis dažniau žvalgosi į turtingesnes Europos valstybes. Net septyni iš dešimties universitetus pabaigusių jaunuolių bando dairytis darbo galimybių užsienyje.

Susirasti darbą Vokietijoje labai paprasta

Vokietijos bedarbiams kompensuojama iki 60 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu neturi nė cento, vietinės darbo biržos netgi apmoka kelionę iki jų. Neturintys darbo atvykėliai iš kitų šalių gali kreiptis dėl nemokamų vokiečių kalbos kursų. Šalis siekia užtikrinti ir turiningą darbo ieškančio asmens laisvalaikį: suteikiamos nuolaidos į teatrą, koncertus, baseiną ir pan.

Kelno mieste gyvenanti Algimantė tvirtina, kad turint kokią nors profesiją arba pabaigus universitetą Vokietijoje, darbą susirasti labai paprasta. Paradoksalu, tačiau specialybės, kurių Lietuvoje kratomasi kaip neperspektyvių, čia ganėtinai paklausios: „Daugiausiai darbo vietų siūloma vadybos, ekonomikos ir socialinių mokslų absolventams, o studijų metu atlikta praktika beveik garantuoja, kad nesunkiai susirasi darbą“, – pasakojo pašnekovė.

Vos atvykusi į Vokietiją, mergina kreipėsi į darbo biržą, bet įklimpusi didžiuliuose popierizmuose spėjo greičiau susirasti darbą, negu gauti kokią nors paramą.

„Jau nuo pat pradžių jautėsi, kad niekas čia nėra suinteresuotas man padėti. Nurodė internetinius puslapius, kuriuose galima ieškotis darbo, o finansinei paramai gauti turėjau užpildyti daugybę dokumentų. Paklausus apie kalbos kursus, pasakė, kad jie ir taip nebrangūs, todėl gali ir pati susimokėti. Tik vėliau sužinojau, kad juos turėtų suteikti nemokamai“, – įspūdžiais dalinosi Algimantė.

Airija – bedarbių rojus

Airijoje bedarbio pašalpa siekia 188 eurus per savaitę. Minimali alga – 1462 eurai, taigi mėnesinė pašalpa dvigubai mažesnė. Tiesa, bedarbiai taip pat gauna kompensacijas šildymui ir buto nuomai. Galima netgi kreiptis, kad valstybė suteiktų būstą.

Asmenims, išbuvusiems be darbo daugiau nei metus laiko ir atitinkančius dar keletą reikalavimų, šalis suteikia galimybę studijuoti bakalauro programose nemokamai. Jei per metus laiko nuo studijų baigimo nesusirandi darbo, galima kreiptis dėl nemokamų magistrantūros studijų. Studentai Airijoje taip pat kas mėnesį gauna po 300 eurų knygoms ir tranportui.

Dubline gyvenanti Inga pasakoja, kad neretai žmonės piktnaudžiauja sistema ir specialiai nesistengia susirasti darbo. „Čia daug tokių, kurie niekur nedirba ir nesimoko. Iš dalies tai ir valstybės kaltė, nes už minimalią algą dirbti nelabai apsimoka, kai gali gauti tiek įvairių kompensacijų“, – pasakojo pašnekovė.
Bedarbiams Airijoje taip pat apmokamos visos gydymo palaugos. Dirbančiajam vizitas pas gydytoją kainuoja 55 eurus, o įvairūs tyrimai ir vaistai dar papildomai. Bedarbiams praktiškai visos procedūros suteikiamos nemokamai, kompensuojami vaistai ir net vitaminai.

„Gyventi čia galima ganėtinai neblogai net ir netekus darbo. Kaip kažkas iš pažįstamų juokavo – kuo mažiau dirbi, tuo daugiau gauni“, – ironizavo mergina.

Šaltiniai:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Unemployment_statistics
http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=858

Karolis Bareckas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “Kurioje Europos šalyje bedarbiu būti geriausia?”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: