Europos ekonomikai reikia kito plano

TaxRebate.org.uk (Flickr.com) nuotr.

Krizė praėjo. Kai kurių šalių ekonomikos pradėjo augti. Čia būtinai reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika atsistojo ant kojų ir auga kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bei dar keletu su krize gerai susitvarkiusių šalių. Tačiau reikia nepamiršti, kad tas augimas yra labai lėtas, o kai kuriose šalyse ekonomika netgi traukiasi. Viską susumavus, 2013 metais bendras ES šalių vidaus produktas augo tik 0,1 proc. punktu, kai tuo tarpu euro zonos ekonomika netgi sugebėjo susitraukti 0,4 proc.

Beje, turint omenyje vidutinį ir ilgą laikotarpį, nerimauti turime ne tik dėl savo kolegų iš kitų ES valstybių, tačiau ir dėl savo ateities. Taip, mums taupymas padėjo ir dar turime iš ko augti, nes kol kas esame viena iš prasčiau ES išsivysčiusių valstybių. Pas mus darbas pigesnis, galime pigiau pagaminti prekes. Taigi, vyksta vadinamoji konvergencija, pragyvenimo lygiu vejamės Vakarų Europą.

Tačiau reikia prisiminti keletą dalykų. Kadangi mūsų augimas yra pagrįstas eksportu, reikia, kad kas nors mūsų prekes pirktų. Taigi, esame suinteresuoti Vakarų Europos ekonomikos gerove. Taip pat jau tuoj prisijungsime prie euro zonos, todėl privalome po truputį suprasti, kad šios zonos problemos – mūsų problemos.

J. C. Junckeris siūlo, kaip gaivinti ekonomiką

Naujasis Komisijos prezidentas nieko nelaukęs ėmėsi tęsėti rinkimų metu dalintus pažadus. Pirmasis iš dešimties jo programos punktų skelbia: kursiu darbus, skatinsiu augimą ir investicijas! Smagu matyti, kad vos po kelių mėnesių poste jis imasi rimtų darbų, kurių, tikėsimės, nesustabdys neseniai kilę skandalai. Vos atlaikęs nepasitikėjimo balsavimą Europos Parlamente jis, atrodo, yra pasiruošęs imtis gaivinti ES ekonomiką.

Jeanas Claude‘as Junckeris suprato – vien taupymu nieko nepasieksi. Žinoma, reikia toliau laikytis finansinės drausmės taisyklių, įrašytų stabilumo ir augimo sutartyje bei naujose krizės metu priimtuose susitarimuose. Taip pat reikia tęsti bankų sąjungos kūrimą bei griežtinti bankų priežiūrą. Tačiau be tiesioginio ekonomikos skatinimo neišsiversime. Trumpai tariant, į ES ekonomiką reikia įpilti pinigų, kad girnos pradėtų suktis.

Ir Komisijos prezidentas su kolegomis ką tik pasiūlė, kaip tą padaryti. Neseniai Europos Komisija pristatė savo naująjį 315 milijardų eurų investicijų planą. Pirmąkart išgirdęs šį skaičių pagalvojau: oho, iš kur J. C. Junckeris ištrauks tiek pinigų? Juk tai yra du kartus daugiau nei ES biudžetas! Tačiau atidžiau įsiskaičius į planą, teko šiek tiek nusiraminti.

Iš tiesų viskas bus daug daug sudėtingiau. O kaip žinome iš nesenos istorijos, per daug sudėtingi finansiniai instrumentai net ir mažame sektoriuje (tokiame, kaip nekilnojamojo turto sektorius JAV) gali stipriai prisidėti prie finansų sistemos griūties. Taigi, ką siūlo Komisija?

Laikykitės. Ji siūlo pirmiausia iš ES biudžeto atseikėti 8 milijardus eurų naujų pinigų, o tai ES biudžeto atžvilgiu yra nelabai daug, o ES ekonomikos atžvilgiu – tik lašas net ne jūroje, o vandenyne. Šiais pinigais Komisija tikisi naujai įkurtam Europos strateginių investicijų fondui suteikti galimybę garantuoti 16 milijardų eurų investicijų. Toks skaičiavimas yra pagrįstas mąstymu, jog visi investiciniai projektai negali žlugti vienu metu, todėl su 8 milijardais eurų galima garantuoti dvigubai daugiau išlaidų. Europos investicinis bankas (EIB) pridės garantijų dar už 5 milijardus eurų. Tai reikš, kad Komisijos ir EIB sukurtas Europos strateginių investicijų fondas galės garantuoti kitiems investuotojams, jog jų projektams nepasisekus, bent jau 21 milijardo verta pinigų suma jiems bus garantuotai grąžinta. Naudodami šiuos pinigus kaip garantiją Komisija ir EIB tikisi sužvejoti 63 milijardus grynųjų pinigų platindama obligacijas, pagrįstas kišenėje jau esančiais (ar tikrai? o gal – įsivaizduojamais?) 21 milijardu eurų. Dar 252 milijardus, tikimasi, pridės privatūs investuotojai, kadangi pirmuosius 63 milijardus Komisija panaudos pačių rizikingiausių investicinių projektų dalių finansavimui.

Na štai, viskas paprasta. Jeigu perskaitėte šį planą iki pabaigos, aš Jumis didžiuojuosi.

Tačiau planas kai kuriems atrodo pernelyg sudėtingas (kaip bebūtų keista!)

Šiaip jau planas yra tikrai logiškas ir nuoseklus. Ypač jei gyventumėme pasaulyje, kur viskas matematiškai tikslu ir logiškai pagrįsta. Tačiau realybėje tokie planai veikia retai.

Pačiam teko susidurti su tokiomis programomis, kur pinigai naudojami kaip finansiniai svertai norint pritraukti daugiau pinigų. Pavyzdžiui, šiuo metu tenka dirbti su „Progress Microfinance“ programa, kuri pinigus ne tiesiogiai dalina žmonėms ar už juos perka tam tikras paslaugas, tačiau garantuoja finansinių institucijų išduodamas mikropaskolas. Tai reiškia, kad Komisija skolinančiai institucijai pasako: jūs duokit paskolą, o jeigu jums skolininkas negrąžins pinigų, tai aš garantuoju, kad padengsiu jo įsiskolinimą. Tokiu būdu galima išduoti daug daugiau paskolų nei kišenėje žvanga pirminių pinigų, kadangi dauguma žmonių skolas grąžina.

Problema su pastarąja programa yra ta, kad ji išdalino bent kelis kartus mažiau pinigų, nei iš pradžių tikėjosi. Labai tikėtina, kad toks likimas laukia ir J. C. Junckerio pasiūlyto ekonomikos gaivinimo plano. Nors tikrai nesinorėtų to prognozuoti. Tačiau tam, kad jis suveiktų, reikėtų naujos institucijos su keliais tūkstančiai darbuotojų, dirbančių vien tik dėl to, kad užtikrintų, jog šis planas veikia.

Šiame plane yra tiesiog per daug slenksčių, kurių metu pinigais bus naudojamasi kaip finasiniais svertais siekiant išleisti daugiau pinigų, nei jų realiai yra. Kita vertus, nėra abejonių, kad bent keletas didelių investicinių projektų tikrai sulauks paramos iš naujojo Europos strateginių investicijų fondo (tikėkimės, kad Lietuvos institucijos labai greitai suskubs pasidomėti galimybėmis!). Tačiau nepakankamai tam, kad atgaivintų ES ekonomiką. Net ir 315 milijardų greičiausiai nepakaktų. Europos ekonomikai reikia kito plano.

Mantas Pupinis

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Europos ekonomikai reikia kito plano”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: