EP narys G. Landsbergis: nei versle, nei politikoje kilimėlis nepaklotas
Gabrielius Landsbergis, nuotr. iš asmeninio albumo
Gabrielius Landsbergis, nuotr. iš asmeninio albumo
„Turėkite ambicijų, gerą idėją ir būkite darbštūs“, – Europos Parlamento (EP) narys Gabrielius Landsbergis tokį patarimą duoda jauniems žmonėms, kurie svajoja apie politiko karjerą, bet skundžiasi, esą vyresnės kartos atstovai savo rankose sutelkę įtaką partijose ir užėmę visus reikšmingesnius postus. „Nei versle, nei politikoje nepaklotas kilimėlis: va, tau vieta, gali ateiti ir pasiimti. Gimimo liudijime politinė pozicija nenurodyta – ją turi užsidirbti pats“, – primena jis.
Pagal išsilavinimą istorikas ir diplomatas pavasarį sėkmingai pasirodė rinkimuose į EP, konservatorių kandidatų sąraše pakilęs iš trečios vietos į pirmą ir aplenkęs ne tik kelis ankstesnius europarlamentarus, bet ir patyrusius politikos vilkus. Žinia apie G.Landsbergio kandidatavimą įplieskė karštas diskusijas. Tiesa, pagrindu joms tapo ne jaunas amžius – EP nariui netrukus sukaks 33-eji – ar netikėtas posūkis karjeroje (iki tol jis sėkmingai dirbo diplomatinėje tarnyboje, patarinėjo ir prezidentui Valdui Adamkui, ir premjerams, o prieš pat rinkimus tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariu). Labiausiai viešumoje buvo aptarinėjami ką tik iškepto politiko giminystės ryšiai – jis yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio anūkas.
Pats G.Landsbergis į šias diskusijas nesivėlė ir daugiau dėmesio skyrė savo politinei linijai, bet iškart pripažino, kad „lygintis su tais politikais, kurie jau turi įdirbį, ne pirmą kadenciją yra EP, kad ir su ta pačia Radvile (R.Morkūnaite-Mikulėniene – red. past), man tikrai sunku. Žinoma, aš taip greit jų nepavysiu.“ Nepaisant to, jis nusprendė į politiką žengti ne mažais žingsneliais – pavyzdžiui, pradėti nuo savivaldos ar Seimo rinkimų, o iškart siekti kelialapio į Briuselį – esą dėl to, kad EP rinkimai buvo artimiausi.
Gabrielius Landsbergis, nuotr. iš asmeninio albumo
Tiesa, konservatoriaus žmona Austėja prieš rinkimus tikino, esą jis politikoje sukosi nuo mažumės, o greitai įtraukė ir būsimą sutuoktinę. Pora susipažino, kai Gabrielius dar mokėsi mokykloje, o ji studijavo norvegų kalbą. „Taip prasidėjo mūsų diskusijos iki ketvirtos valandos ryto. Iki baisiausių kibirkščių. Prisimenu, kaip draugai sakydavo, kad esame nesveiki, jog kalbame tokiomis temomis, tiek laiko ir taip įnirtingai – net susiimdami. Taip aš pradėjau domėtis politika.
Žinoma, nemažą vaidmenį suvaidino ir tai, kad šeimoje visi visada kalba apie politiką. Per Kūčias. Kalėdas. Velykas. Žolinę. 80-metį…“
Vyresni politikai vis dar bijo konkurencijos
Užtat dabar G.Landsbergis pripažįsta, kad jaunas amžius dažniau padeda nei kiša koją. „To neakcentuoju, dirbu savo darbą ir tiek. Bet, tiesą sakant, EP jaunas amžius net padeda. Lengviau prieiti prie žmonių, kai ant nugaros neturi didelio bagažo, kuris kartais pristabdytų. Maždaug: aš esu štai tokio statuso, dabar sėdėsiu savo soste ir lauksiu‟, – pasakojo pašnekovas.
Kam jaunam žmogui apskritai sukti galvą dėl politinio gyvenimo, kuriame paprastai dominuoja vyresnių kartų atstovai? G.Landsbergio žodžiais, Lietuva, kaip dauguma jaunų valstybių, pergyveno keletą atsinaujinimo etapų. Pirmosios išsigryninimo bangos užliejo verslą ir visuomeninį gyvenimą. Pavyzdžiui, jauni žmonės, gavę išsilavinimą užsienyje, susikūrę kitokią pasaulėžiūrą, išsiugdę kitokį skaidrumo suvokimą, požiūrį į kyšius ir korupciją, grįžo į Lietuvą ir ėmėsi verslo.
Panašiai ėmė kurtis ar stiprėti įvairūs visuomeniniai judėjimai, pavyzdžiui, „Baltosios pirštinės‟, Šaulių organizacija. Jauni žmonės ir apskritai visi lietuviai esą atranda, kad šalies kūryba sutelkta jų rankose.
„O politika jaunimui lieka vis dar neatrasta žemė, – apgailestavo G.Landsbergis. – Politika yra kažkas „ne mano‟, dalyvauti rinkimuose, balsuoti – „ne mano reikalas‟. Dabar tai šiek tiek keičiasi – žmonės ima galvoti: „Kodėl ne aš, kodėl ne mano reikalas?‟ Matome gerą tendenciją – naujo politinio gyvenimo suvokimo. Tikiuosi, kad nauji standartai, nulemti išsilavinimo Vakaruose, atsivėrimo pasauliui, tai tik sustiprins. Daromės kitokia visuomenė – laisvesnė, išmintingesnė, skaidresnė.‟
Gabrielius Landsbergis, nuotr. iš asmeninio albumo
Dar prieš rinkimus paskelbtame straipsnyje G.Landsbergis svarstė: „Tokių politikų, atstovaujančių jaunajai post-krizinei profesionalų Lietuvai, kuri geba konkuruoti globaliai, Lietuvoje vis dar labai trūksta. Kai neturime kritinės masės, rizikuojame, kad ir jaunus, perspektyvius žmones praris senoji sistema, sustabarės ir jų mąstymas.
Pasaulis pasikeitė. Gyvename socialinių tinklų, elektroninės prekybos, trimačių spausdintuvų pasaulyje. Naujoji karta išaugo ir susiformavo būtent tokiame pasaulyje. Jie supranta galimybes, kurias teikia naujasis pasaulis, tačiau kartu mato ir grėsmes, kurioms reikalingas adekvatus atsakas.“
Bet ar senieji politikos veikėjai draugiškai sutinka pamainą? Jaunų žmonių partijose apstu, tačiau vadovais per suvažiavimus metai iš metų perrenkami tie patys žmonės. Anot pašnekovo, politika, nelyginant verslas, yra konkurencinga erdvė ir iš senų laikų likusi konkurencijos baimė, kuri laikui bėgant esą turėtų išgaruoti. „Atsinaujinimas turi vykti natūraliai. Vieni išeina į poilsį, ateina nauji. Ilgai turėjome uždarą sistemą“, – kalbėjo konservatorius.
Tačiau, pasak G.Landsbergio, pastarieji EP rinkimai parodė, esą jaunimas irgi ateina balsuoti: „Jie politikoje tikisi savo kandidatų, kurie kalba jų kalba ir kalba apie jiems priimtinas idėjas. Bent tradicinės, rimtosios partijos suskubo į tai reaguoti. Tai yra natūralus ir suvokiamas procesas – tie patys socdemai į Vilniaus merus siūlo jauną žmogų.
Kitas klausimas, ar užleidžiamos pozicijos. Dažnai kalbu su jaunais žmonėmis. Jie turi turėti ambicijų – nei versle, nei politikoje nepaklotas kilimėlis: va, tau vieta, gali ateiti ir pasiimti, – aiškino G.Landsbergis. – Gimimo liudijime neįrašyta politinė pozicija, ją turi užsidirbti. Vienas gali tapti tarybos nariu, kitas – meru ar europarlamentaru. Reikia ambicijų, kovoti. Tai turi ateiti iš vidaus. Jaunas ar bet kuris kitas rinkėjas turi suprasti, kad jam atstovauji. O ar vyresnis politikas užleis vietą jaunesniam, spręs rinkėjai. Bet turėkite ambicijų, idėją ir būkite darbštūs, tuomet nereikės kalbėti apie vietos užleidimą.“
Eglė Digrytė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “EP narys G. Landsbergis: nei versle, nei politikoje kilimėlis nepaklotas”
[…] EP narys G. Landsbergis: nei versle, nei politikoje kilimėlis nepaklotas […]
PatinkaPatinka