Jaunimas politinėse partijose: įstoti skatina smalsumas ir patriotiški jausmai
Andrijana Filinaitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Visuomenėje dažnai apgailestaujama, kad politikoje trūksta jaunų veidų, o aukščiausius postus šalyje užima dešimtmečius savo kėdės niekam neužleidžiantys dėdės. Vis dėlto situacija po truputį keičiasi ir vis daugiau jaunimo įsitraukia į politinę veiklą. Kas patraukia jaunus žmones stoti į partijas ir ką jie ten veikia?
Stoti į partiją paskatino patriotiški jausmai šaliai
Dvejus metus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausanti Andrijana Filinaitė teigia, kad sprendimą stoti į partiją nulėmė subrendęs pilietiškumo ir patriotiškumo jausmas savo gimtajai šaliai bei noras prisidėti prie veiklos ir visuomeninių iniciatyvų Lietuvos labui.
„Sprendimas priklausyti partijai nebuvo atsitiktinis: nuo mažens buvau dešiniųjų pažiūrų terpėje, tad tiek šeima, tiek draugai mane palaikė ir palaiko iki šiol. Nuo vaikystės buvau aktyvus žmogus, todėl šis mano žingsnis artimiesiems nebuvo netikėtas“, – pasakojo A. Filinaitė.
Kokia veikla užsiima „būsimieji“ politikai? Pašnekovė pasakojo organizavusi maisto rinkimo akciją beglobiams gyvūnams, stebėjusi rinkimus, dirbusi rinkimų komisijoje ir dalyvavusi door-to-door kampanijose. Konservatorės teigimu, buvimas partijoje nėra vien tik nario pažymėjimo turėjimas.
„Visų pirma, reikia turėti idėjų, būti aktyviam, iniciatyviam ir komunikabiliam – tuomet tave, kaip asmenybę, vertins aplinkiniai. Priklausimas partijai suteikia galimybę pažinti daugybę skirtingų ir įdomių žmonių, dalintis su jais savo idėjomis, siekti rezultatų kartu su bendraminčiais, skatina tobulėti ir mokytis kiekvieną dieną. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo žmogaus asmenybės bei jo tikslų“, – teigė pašnekovė.
Anot A. Filinaitės, stojančiųjų į partijas motyvai būna ganėtinai įvairūs: vieniems tai laisvalaikio praleidimo būdas, o kitiems – rimtas ir atsakingas darbas.
„Nemažai jaunų žmonių priklausyti partijai skatina noras siekti karjeros politikoje. Kitiems buvimas partijoje – hobis, galimybė praturtinti savo laisvalaikį, susipažinti su naujais žmonėmis, prisidėti prie pilietinių iniciatyvų. Yra ir tokių, kurie į politiką ateina tik vedini asmeninių tikslų, tačiau tokie ilgai politikoje neužsibūna. Visgi tikiuosi, kad tokių žmonių yra mažuma“, – savo pastebėjimais dalinosi būsimoji politikė.
Nusivylė partine veikla
Mantas Kazlauskas, nuotr. iš asmeninio albumo
Kitas pašnekovas Mantas Kazlauskas pasakoja į partiją įstojęs, nes norėjęs pažinti politinį gyvenimą iš arčiau ir prasmingai praleisti laiką.
„Žodis „partija“ apipintas įvairiais mitais, todėl stojau norėdamas sužinoti, kaip ten viskas yra iš tikrųjų. Politika domėjausi jau senokai ir tuo metu narystė partijoje atrodė logiška šio domesio tąsa. Didelių tikslų, ką ten veiksiu, sau nekėliau, tiesiog norėjau pamatyti viską iš vidaus“, – pasakojo jaunuolis.
M. Kazlauskas teigė pradžioje aktyviai lankęsis partijos susirinkimuose ir renginiuose. Pirmaisiais mėnesiais viskas jam atrodė įdomu ir norėjosi visur dalyvauti, bet po kurio laiko partiniu gyvenimu pasakoja nusivylęs.
„Didžioji dalis veiklos partijoje yra skirta kandidatų populiarinimui rinkimų metu. Naiviai galvojau, kad partija, pirmiausia, yra tam tikra ideologija, deja, ilgainiui supratau – niekam tai nerūpi. Svarbiausia bet kokia kaina sėkmingai pasirodyti rinkimuose“, – teigė M. Kazlauskas.
Vaikinas pastebėjo, kad eiliniai nariai labai stengėsi įtikti aukštus postus užimantiems partiečiams, bandydavo atsidurti kuo arčiau jų, kad tik galėtų įsiterpti pokalbio metu. Didesnė dalis partiečių pašnekovui pasirodė nelabai turintys ką daugiau veikti gyvenime: nemažai buvo vienišų arba išsiskyrusių žmonių. Jaunuolis pasakojo, kad jaunų žmonių motyvai įstoti paprastai būdavo labai pragmatiški: susirasti naudingų pažinčių ar tapti patrauklesniu kandidatu darbo rinkoje.
„Stojimas į partiją Lietuvoje, ypač vyresniems žmonėms, asocijuojasi su kažkokiomis paslaptingomis pažintimis ir įtaka, todėl giminaičiai šį sprendimą palaikė. Nemažai mano bendraamžių politika nusivylę ir nieko nenori apie ją girdėti. Daug kas tiesiog netiki, kad kažką galima pakeisti, todėl į mano dalyvavimą partijos gyvenime žiūrėjo skeptiškai“, – dalinosi prisiminimais M. Kazlauskas.
Praleidęs partijoje metus, jaunuolis iš jos išstojo, tačiau narystę vertingą kaip naudingą patirtį, kuri pakeitė romantišką politikos ir politikų įsivaizdavimą.
„Lakstyti su skrajutėmis nesinorėjo, o politinės ambicijos gretai išblėso, todėl nusprendžiau, kad tik veltui švaistau laiką. Patirtis buvo įdomi, sužinojau, kaip ten viskas iš tikrųjų, bet manau, kad ši veikla ne man“.
Karolis Bareckas
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Jaunimas politinėse partijose: įstoti skatina smalsumas ir patriotiški jausmai”
[…] Jaunimas politinėse partijose: įstoti skatina smalsumas ir patriotiški jausmai […]
PatinkaPatinka