Kalėdos Islandijoje su trylika Kalėdų brolių, Sene Grýla ir juoda kate
Vaida ir Skyrgámur, Ritos Robin nuotr.
Trylikai dienų likus iki Kalėdų, kiekvieną naktį iš pačių kalnų viršūnių į žmonių gyvenvietes atklysta vis po vieną Kalėdų brolį, islandiškai vadinamą „jólasveinn“, (angliškai „yule lad“, o lietuviškai tai būtų „Kalėdų bernas“). Tie kalnų broliai – nei seni, nei jauni, labiau senberniai, kurie gyvena pas motiną Grýlą ir jos paliepti stebi negerus vaikus, o tuos, kurie gerai elgiasi, lanko ir lepina.
Kaip aš pati juos pažinau ir ką girdėjau iš vietinių vaikų – tie Kalėdų broliai, kad ir mėgstantys kiek paerzinti, bet išties yra atlapaširdžiai, norintys pasidalinti su vaikais skanumynais. Tuo tarpu motina Grýla – piktoji ragana – ir jos ištikima pagalbininkė Juodoji katė tyko ir laukia, kada galės negailestingai praryti negerus vaikus.
Labai greitai ir pati patapau islandišku vaiku, laukiančiu visų 13-ikos Kalėdų brolių apsilankymo. Tuo metu dar studijavau Norvegijoje, kai mano draugas Haukuras stebino mane viena istorija po kitos apie islandiškuosius Kalėdų senelius, jų išdaigas ir dovanas.
Islandijoje dovanėlės dedamos į batus, Vaidos Bražiūnaitės nuotr.
Pamenu prieš pirmąjį mūsų kalėdmetį, artėjant gruodžio 12 d., Haukuras taip nekantravo sulaukti brolių iš savo gimtinės, o aš tuo tarpu pamerkusi akį svarsčiau: „Hmm.., ko jis taip laukia jų? Juk nebuvo toks ir geruolis, bus jam bulvių batuose, oi bus, pamatys pats!“. Beje padėta bulvė batuose reiškia, kad Grýla tyko tą vaiką suėsti ir vos gavus bulvės ženklą reikia keistis į gera tuojau pat.
Taip ir prasidėjo mūsų rytmečiai, pilni išdaigų. Žiū, vieną rytą nerandume batų ir ieškome po visus namus, o galiausiai pasiryžę keliauti į universitetą basi pamatome batus už lauko durų, prikimštus bulvių. Kitą rytą randame lapelį bate su galvosūkiu ir tenka gerokai pasukti galvą, kurgi slepiasi skanėstas. Kitą sykį, pamenu, kaip Haukuras atėjo į universitetą pavėlavęs, nes ieškojo pakelio pieno pusryčiams ir galiausiai teko pėdinti mokytis tuščiu pilvu.
Buvo visko tais pirmaisiais islandiškais Kalėdų brolių metais, bet iki šiol esame sveiki ir gyvi, Grýlos burnos nepaliesti. O Haukuras kažkada ir sako: „Hmm…, keista, per visus 27-erius gyvenimo metus nesu gavęs nė vienos bulvės, o šiais metais iš jų galiu bulvių košę virti – nejaugi buvau toks blogas?“. Kažkaip nujaučiu, kad išgirdo jo nuogąstavimus Broliai ir jau kitais metais, kai išsikraustėme gyventi į pačią Islandiją, Grillos piktoji akis kiek švelniau į mus krito, bulvių dovanos tapo itin retos.
Pirmaisiais gyvenimo Islandijoje metais pražiemojome gamtos prieglobstyje, pasistatėme mongolišką jurtą atokaus kalnų slėnio dubury ir gyvenome klausydami šiaurės lapių garsų naktimis.
Jurta, Haukuro Sigurdssono nuotr.
Žinutė islandiškai, Haukuro Sigurdssono nuotr.
Vaida, Haukuro Sigurdssono nuotr.
Kalėdoms artėjant nekantravome pasidžiaugti Brolių išmanumu ir skanumynais. Batus kruopščiai sustatydavome prie durų ir laukdavome rytmečio. Įdomus skirtumas, kad vos man atvykus į Islandiją, Kalėdų broliai negailestingai palikdavo žinutes islandų kalba ir man tekdavo nemažai pavargti, kol suprasdavau jų švepliones dar svetima, mažai pažįstama kalba. Tuo tarpu Haukuras bate rasdavo žinučių ir anglų, ir iškraipyta islandų kalba, tarsi Broliai testuotų jo islandų kalbos žinias ar greičiau erzintų jį, kad ilgam buvo apleidęs gimtąją šalį.
Kalėdų broliai man labiau rūpi ne kaip geranešiai, o kaip istorijų, išdaigų kurstytojai. Jų kiekvienas su charakteriu ir tai ypač atsiskleidžia per kokią nors negalią (fizinę ar mentalinę), kuri ir padeda juos atskirti vieną nuo kito ir suprasti – užjausti ar neteisti už jų kvailiones. Tarkim, pirmasis Kalėdų brolis vardu Stekkjarstaur (angl. Sheep-Cote Clod, liet. Avių aptvaro kvailys) žinomas kaip nevykėlis avių baidytojas, ir dar sustingusiomis kojomis, todėl kelionės iš kalnų į žmonių namus jam kiekvienais metais yra didžiulė pastanga. Vaikai jo labai laukia ir myli, nes jis yra pirmasis Brolis.
Tokie Kalėdų broliai kaip Þvörusleikir (angl. Spoon-Licker, liet. Šaukštų nulaižytojas) Pottaskefill (angl. Pot-Scraper, liet. Puodų gramdytojas), Askasleikir (angl. Bowl-Licker, liet. Dubenėlių laižytojas), Bjúgnakrækir (angl. Sausage-Swiper, liet. Dešrų nudžiovėjas), Skyrgámur (angl. Skyr-Gobbler, liet. Skyr konteineris; „skyr“ yra panašus į tirštą jogurtą, kuris gaminamas tik Islandijoje), Ketkrókur (angl. Meat-Hook, liet. Mėsos vagis), Giljagaur (angl. Gully Gawk, liet. Griovių žioplys, mėgstantis vogti pieną), Kertasníkir (angl. Candle-Stealer, liet. Žvakių vagis, kadangi anksčiau žvakės buvo gaminamos iš gyvulių taukų, todėl valgomos) – šie visi turi silpnybę maistui ir yra pagarsėję kaip vagišiai, todėl vaikams tenka jau iš vakaro pasirūpinti palikti maisto likučių puoduose ar kitų gėrybių, kad šie geru už gera atneštų kitokių, Broliams patiems neaktualių gardėsių.
Įdomu, kad daugumos vaikų numylėtiniu kažkodėl išlieka Stúfur (angl. Stubby, liet. Neūžauga). Gal todėl, kad manoma, jog jis yra labiausiai panašus į vaikus savo ūgiu ir daugelyje pasakojimų minimas kaip didis juokdarys. Hurðaskellir (angl. Door-Slammer, liet. Durų trankytojas) taip pat labai laukiamas vaikų, nes palieka ženklą, ateidamas ir išeidamas trenkia durimis.
Yra vaikų, kurie laukia šio Durininko visą naktį ir, žinoma, retas, kuris sulaukia, bet vis dėlto yra vilties, kad gal kitais metais pavyks sutikti Durų trankytoją – tik reikia treniruotis nemiegoti. Gáttaþefur (angl. Doorway-Sniffer, liet. Durų uostytojas) turi milžinišką nosį ir tikriausiai nelaimėtų dailiausios nosytės prizo, bet vaikai itin džiaugiasi galintys privilioti jį gardžiais kvapais ir už tai batuose rasti saldėsį.
– O kuris tavo mylimiausias Kalėdų brolis? – klausiu Haukuro.
Jis mažumėlę padvejoja, bet išsišiepdamas atsako:
– Skyrgámur (liet. Skyr konteineris).
– Gal dėl to, kad tu ir pats esi Skyrgámur? – išpyškinu sukikendama.
Kiekvieną sykį Haukuras, valgydamas šį jogurtą, apsitaško barzdą taip, lyg į pusnį būtų staiga įkritęs.
– Turiu tau išduoti vieną paslaptį, – sako jis man pavymui. – Kalėdų Broliai niekada nelanko suaugusių, o man jau visi trisdešimt. Nežinau nė vieno savo draugų, pas ką vis dar ateitų „seneliai“.
– Jie žino, kad mes dar nesuaugom, – mirkteliu akį ir einu nusiplauti kriaušės, rastos rytmetį bate nuo Šaukštų nulaižytojo.
PS. Vieną sykį gavau žinutę lietuviškai nuo Dubenėlių laižytojo, gal kas galite padėti išversti į man suprantamą kalbą?
Kalėdų brolio palikta žinutė lietuviškai, Vaidos Bražiūnaitės nuotr.
Vaida Bražiūnaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Kalėdos Islandijoje su trylika Kalėdų brolių, Sene Grýla ir juoda kate”
[…] Kalėdos Islandijoje su trylika Kalėdų brolių, Sene Grýla ir juoda kate […]
PatinkaPatinka