Ekonomisto Nerijaus Mačiulio iššūkis – jokių atsiskaitymų grynaisiais

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.Ekonomisto nuomone, keletas priežasčių lemia poreikį atsisakyti grynųjų pinigų: „Pirmiausia, taip paprasčiau atsiskaityti kasoje, nereikia kiekvienu momentu skaičiuoti, kiek pinigų yra piniginėje, antra – atsiskaityti kortele saugiau. Pametus piniginę grynieji yra prarandami, iš sąskaitos juos išvilioti sudėtingiau.“

N. Mačiulio nuomone, tokių įmonių, kaip „Lietuvos paštas“, kurios nėra pasiruošusios aptarnauti klientų su kortelėmis, nėra itin daug: „Tai – negarbė ir gėda įmonėms, kurios suvaržo gyventojų galimybes atsiskaityti moderniomis priemonėmis.“ Taip ekonomistas komentuoja situaciją, kai paskutinėmis gruodžio dienomis – euro Lietuvoje įvedimo išvakarėse – „Lietuvos paštas“ neaptarnavo klientų, ketinusių atsiskaityti banko kortelėmis.

Ateitis – arbatpinigiai banko kortele

Mūsų šalyje yra tik keletas vietų, kur gali patirti nepatogumų, jei neturi grynųjų pinigų, – turgavietės, kavinės. Vis dėlto, ekonomisto įsitikinimu, ilgainiui ir čia situacija turėtų pasikeisti vartotojų naudai.

„Lietuvoje – daug turistų iš užsienio, todėl atsiskaityti kortelėmis, net ir palikti arbatpinigius, klientams būtų patogiau“, – įsitikinęs ekonomistas. Jis sutinkantis ir su nuomone, kad reikėtų sudaryti galimybę klientams palikti arbatpinigių kavinėse banko kortelėmis.

Lietuvių meilę gryniems pinigams N. Mačiulis aiškino nepažabota šešėline ekonomika šalyje – nelegalių atsiskaitymų gausa, kur mėginama išvengti elektroninio pėdsako. Pasak ekonomisto, itin daug Lietuvos gyventojų gauna šešėlines pajamas – didelė dalis darbo užmokesčio fondo sumokama neoficialiai – grynaisiais, siekiant išvengti mokesčių. Esama ir kitokių nelegalių pajamų, pavyzdžiui, iš kontrabandos.

N. Mačiulio įsitikinimu, jei darytume prielaidą, kad mažėjant galimybių atsiskaityti grynaisiais sumažėja šešėlines pajamas gaunančių gyventojų galimybės juos realizuoti ir išvengti mokesčių, skatinimas atsiskaityti tik banko kortelėmis makroekonomikai duotų naudos.

Tačiau ekonomistas spėja, kad egzistuoja priešingas ryšys tarp atsiskaitymų grynais pinigais ir šešėlinės ekonomikos: „Kai visuomenė nebesistengs vengti mokesčių, šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos mastai mažės, tuomet mažės ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais.“

Pašnekovas įsitikinęs, kad reikėtų šviesti visuomenę, pradedant tuo, kad mokesčių vengimas yra žalingas valstybei: „Tuomet savaime sumažėtų grynųjų pinigų srautai.“

Įsivedus eurą tiesioginę naudą jaučia verslininkai, prekiaujantys su eurozonos valstybėmis, ir gyventojai, vykstantys į užsienį atostogauti, kai išnyksta valiutos konvertavimo išlaidos. Netiesioginę pajaus visi Lietuvos gyventojai.

Euras padės sutaupyti

„Jei kalbėtume apie kiekvieną Lietuvos gyventoją, jiems nauda susijusi su tuo, kad valstybė sutaupo skolindamasi užsienio rinkose. Argumentas, kad sumažės skolinimosi išlaidos, buvo pagrindinis, įsivedant eurą šalyje“, – sako N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais nuolatos mažėjo skolinimosi kaina: „Panašu, kad šįmet ilgalaikės palūkanos nukris iki mažiau nei 1 proc. Tai buvo sunku įsivaizduoti prieš keletą metų“.

Lietuvos banko ir „Swedbank“ skaičiavimais, įsivedusi eurą per metus valstybė sutaupys apie 150 mln. eurų palūkanoms.

„Valstybė sutaupys, nes išnyks valiutos kurso rizika, nebebus devalvacijos tikimybės, todėl Lietuva galės skolintis pigiau. Sutaupyti pinigai Lietuvos biudžete galės būti paskirstyti Lietuvos gyventojams: didesnėms socialinėms išmokoms, viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, didesnėms investicijoms į kelius“, – sakė jis.

Vytautas Valentinavičius

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.