„Hotel Mamma“ klesti dėl didelės meilės, tingulio ir tuščių kišenių

40-metis ir dar pas mamą? Jei daugelyje Europos šalių tokio amžiaus žmogus savo atžalas jau veda į mokyklą, Italijoje įprasta pietums valgyti mamos išvirtus spagečius, palikti jai nuvalyti dulkes nuo universiteto baigimo proga gautų niekučių ir sukrauti išskalbti nešvarias kojines. Ilgą laiką italai tokius įpročius aiškino tradicijomis, bet pastaraisiais metais net jau išsikrausčiusius žmones pas gimdytojus pargena ekonomikos krizė.

Italės iš meilės išaugina lepūnėlius

Atsidavimas artimiesiems – vienas ryškiausių bruožų, apibūdinančių italus. Net gyvendami užsienyje jie nuolat pasuka tėvams (ką jau kalbėti apie gyvenančius tik kitame mieste – skambučiai yra kasdienis ritualas). Jei sūnūs ir dukros liko tame pačiame mieste, sekmadienio pietums jie su savo šeimomis keliauja į gimtuosius namus. Net atskirai kur nors netoliese gyvenantys viengungiai pas mamas važiuoja ne tik per pietų pertrauką, bet ir su skalbiniais. Dėdžių ir tetų jubiliejai – beveik tokie pat svarbūs kaip Kalėdų pietūs.

Šio pasaulėlio centras (o kai kurių vertinimu, – tik problemų šaltinis) yra mama, lemianti atžalų, visų pirma sūnų, vystymąsi, taigi šie dažnai užauga (jei apskritai suauga) išpaikinti ir būna tinkami nebent žiūrėti futbolą. Italės taip popina savo sūnus, kad nedrįsta papriekaištauti dėl visur išmėtytų drabužių ar pakampėmis besidraikančių dulkių tumulų. Per begalinę meilę jos pamiršta vyrukus išmokyti gyventi savarankiškai. Tik dukrų pareiga padėti ruošiantis namie.

Pats 18-os, kai išvažiavo studijuoti, tėvų namus palikęs Nicola Zicari prisimena, kad pas tėvus niekada negamindavo ir neskalbdavo, dabar bent pasikloja lovą. Mama kreivai žiūri į bet kokią iniciatyvą padėti.

Ši tradicija siekia Romos imperijos laikus ir yra tokia pat svarbi paveldo dalis kaip pica ar geros kavos puodelis ryte. Italų visuomenėje mamoms vis dar tenka svarbus vaidmuo, žmonės jaučia stiprų ryšį su savo gimtuoju regionu – jam net sugalvotas sunkiai išverčiamas žodis campanilismo (itališkai campanile – varpinė), apibūdinamas kaip perdėtas prisirišimas prie savo miesto papročių ir tradicijų.

Tuometis ekonomikos ministras Tommaso Padoa-Schioppa užsitraukė nemalonę, kai 2007-aisiais tėvų niekaip negalinčius palikti tautiečius pavadino bamboccioni (it. dideliais kūdikiais). Bet terminas taip prigijo ir iki šiol taikomas visiems, kurie mėgaujasi nemokama lova, maistu ir mamos palaikoma švara. Mamų niekaip negalintys palikti vyrukai dar vadinami mammoni – mamyčiukais.

Todėl nieko keisto, kad italai – tiek žalias jaunimėlis, tiek 30-mečiai ar net 40-mečiai – neprisiverčia mokytis užsienio kalbų (kalbančiųjų angliškai nesunkiai rasite nebent šiauriniuose regionuose, užtat pietuose geriausiu atveju jus daugiau mažiau supras, bet atsakys itališkai), mažai keliauja (kada paskutinį kartą matėte italą kurpinėtoją?), o jei vis tik atsiduria užsienyje, dairosi itališkų restoranų ir peikia kitų šalių virtuves (nes retai jas išbando).

Nuomotis būstą Italijoje nepopuliaru – kam švaistyti pinigus? Buto atokiau nuo Milano centro nuoma siekia 700 eurų per mėnesį, pietuose – kiek mažiau. Palikę tėvų namus italai stengiasi įsigyti savus, bet jaunimas neturi pakankamai pinigų, tad neskuba išsikraustyti.

Nicola pripažįsta, kad pigiausia ir patogiausia kliautis „Hotel Mamma‟ (angl. „Viešbutis „Mama‟) – nereikia mokėti nuomos, rūpintis maistu, skalbti. Savoms išlaidoms pakanka ir menkai apmokamo darbo. Dabar tėvams tenka rūpintis ir anūkais, nes darželiai perpildyti, brangūs ir dirba neilgai, o pamokos baigiasi anksti.

Reikia ploto? Tėvai mielai kur nors išeis

„Gyventi pas tėvus Italijoje net suaugusiems žmonėms yra visiškai normalu, – sako iš Pietų Italijos kilusi, bet dabar Vokietijoje su šeima gyvenanti Cristina Di Nezza. – O atėjus krizei tai tapo ne tik normalu, bet ir vienintele galimybe.‟

Cristina Di Nezza ir Giangiacomo Guglielmini, asmeninio albumo nuotr.

Cristina Di Nezza ir Giangiacomo Guglielmini, asmeninio albumo nuotr.

Italijoje užsitęsusi krizė pakeitė daugelį žmonių įpročių – ne tik daugelis mielai glaudžiasi po tėvų stogu, bet ir, pavyzdžiui, neskuba tuoktis. Vestuvės ten tradiciškai keliamos didelės – „negali pakviesti trijų draugų ir viskas‟, tikina pašnekovės vyras Giangiacomo Guglielmini. Jis sako girdėjęs, kad puotai ir kitoms reikmėms poros išleidžia net iki 100 tūkst. eurų. Todėl italai neskuba išlaidauti ir mieliau iki 40-ies ar dar ilgiau lieka gimtuosiuose namuose. Jei tuokiasi, paprastai tai įvyksta gerokai anksčiau. Italai studijuoja vidutiniškai iki 30 metų. Anksčiau po to sekdavo darbas, santuoka ir savarankiškas gyvenimas. Atėjus krize daug kas lieka pas tėvus ir nesituokia, nebent iškeliauja studijuoti į kitą miestą.

Gyvenant su tėvais, galima sutaupyti kokį tūkstantį eurų, o, pavyzdžiui, Milane – dar daugiau.

„Butas, maistas, mašina su degalais, kartais – ir drabužiai, – vardija jis, ką galima gauti iš gimdytojų. – All inclusive hotel (angl. „viešbutis „Viskas įskaičiuota‟). – Namie kasdien gauni puikaus mamos pagaminto maisto, gali paprašyti, ko nori. Tėvai viską padaro. Gali pasiskųsti, pavyzdžiui, kad bakas apytuštis, jie pripils degalų ir neprašys atiduoti 50 eurų. Kai atvažiavę mano tėvai paprašo mašinos nuvažiuoti į parduotuvę, visada grąžina su pilnu baku. Bet jie laimingi, galėdami padaryti tokią dovaną.”

Anot Cristinos, daug ką lemia tradicijos – italėms sunku paleisti net suaugusius vaikus. Savos atžalos joms visada bus vaikai. Auklėti vaiką Italijoje reiškia jį lepinti. Mama vaikui atiduoda viską. Anksčiau, kai ekonominė situacija buvo geresnė ir daugiau jaunimo gyveno atskirai, mamos vis tiek jiems gamino maistą, skalbė ir lygino drabužius. Giangiacomo draugai tuo iki šiol naudojasi, nors turi savas šeimas, – mamos atvyksta sutvarkyti namų, išvirti pietus, apskalbti, mat žmonos užsiėmusios. Panašiai tėvai elgiasi ir su kitame mieste studijuojančiais vaikais – keliauja pas juos mašinomis, pilnomis maisto, arba studentai savaitgalį traukia pas tėvus su nešvariais drabužiais ir parsiveža maisto.

„Bet yra didelis skirtumas tarp merginų ir vaikinų – pastarieji kur kas labiau lepinami‟, – paskuba pridurti Cristina. Jos vyro žodžiais, merginoms labiau įprasta palikti namus. Vaikinas gali netrukdomas namo parsivesti patinkančią merginą – tėvai mandagiai juos palieka vienus. O prireikus buto visam savaitgaliui tėvai nesiginčydami kur nors iškeliauja. Draugą parsivedus merginai, esą visi susirenka pažiūrėti, o pora turi susituokti, pusiau juokais itališkas tradicijas aiškina Giangiacomo ir prisimena: kai jis pasikviesdavo draugų į tėvų namus, mama dar ir pagamindavo visiems maisto.

Pasak jo, tokios tradicijos turi savų privalumų: šeima italams yra visko centras, tėvai visada kviečiami Kalėdoms. Vokietijoje tokie tvirti ryšiai neįprasti – kai kurie vaikus mato porą kartų per metus, nors šie gyvena gretimame mieste.

Būdamas 30-ies, Giangiacomo porai metų išvyko padirbėti į Vokietiją. Sugrįžęs ėmė ieškoti buto, bet sulaukė tėvų, ypač mamos, nuostabos: kuo netinka gyventi kartu, kam išmesti 800 eurų į balą, jei turi savo kambarį? Visi pašnekovo draugai tuomet gyveno su gimdytojais. Jis pabrėžia, kad vienam gyventi išties brangu, todėl jaunimas lieka pas tėvus arba išsinuomoja butą su keliais bičiuliais, o susitaupę perka savo būstą – tik tai laikoma protinga investicija, o ne nuoma.

Giangiacomo manymu, dabar jauni italai stokoja motyvacijos. Jų tėvai esą mokėjo taupyti, taigi sugebėdavo vaikams nupirkti ir butą, ir mašiną. Dabar niekas neturi entuziazmo dirbti už 1000 eurų – verčiau lieka pas tėvus ir džiaugiasi visais tokio gyvenimo privalumais.

Nedirba kone pusė

Italų visuomenėje šeima yra pagrindinis gerovės (psichologinės, o dar labiau – ekonominės) šaltinis. „Aš – italas ir galiu patvirtinti, kad italai pas tėvus gyvena net sulaukę 40-ies, – pripažino vieno forumo lankytojas. – Bet pagrindinė priežastis yra pragyvenimo išlaidos, ne šeimą iškelianti kultūra (tiesą sakant, tai yra mitas). Ką nors isinuomoti ar nusipirkti Romoje arba Milane tapo neįtikėtinai brangu… Tie miestai gali atrodyti pigūs amerikiečiams, bet supraskite, kad algos Italijoje yra ŽEMOS!‟

Nicola Zicari, asmeninio albumo nuotr.

Nicola Zicari, asmeninio albumo nuotr.

Situacija per krizę dar pablogėjo – statistika net italus privertė susigriebti už galvų. „Eurofound‟ tyrimo duomenimis, bemaž pusė 18-29 metų europiečių, ypač krizės tebekamuojamose Pietų valstybėse, gyvena su tėvais. Italija pasirodė nepralenkiama – net 79 proc. jaunimo nepalikę gimtųjų namų (įdomu, kad antroji šiame sąraše – Lenkija). 25-34 metų amžiaus grupėje gyvenančiųjų su tėvais – kiek daugiau nei pusė vyrų ir trečdalis moterų, nurodė Italijos statistikos tarnyba „Istat‟. Palyginti – Amerikoje šis skaičius tesiekė 25 proc.

Italus taip elgtis verčia ne vien karšta meilė mamoms, todėl jie pyksta vadinami mammoni ar bamboccioni. Mokslas mokykloje ten trunka 13 metų, bakalauro studijos – trejus, magistro – dar dvejus metus, bet daugelis, kol išsilaiko visus egzaminus ir surenka reikiamą skaičių kreditų, užtrunka ilgiau. Taigi diplomą italai gauna ne anksčiau kaip 23-25 metų. Bet jis dar negarantuoja pajamų. Nedarbo lygis siekia 13 proc. (jaunimo – 44 proc.). Net gerą išsilavinimą turintiems žmonėms rasti darbą nelengva, dažnai tenka kliautis laikinais kontraktais. Smunkanti ekonomika, griežtos taupymo priemonės, išaugusios kainos ir nedarbas žmones pas tėvus užlaiko gerokai ilgiau, nei kai kuriems norėtųsi. Vyrų tarp jų – gerokai daugiau, mat jie jautriau reaguoja į finansines problemas. Stiprioji lytis tradiciškai laikoma šeimos maitintojais, todėl, nesusikūrę tvirto pagrindo po kojomis, jie nesiekia nei savarankiško gyvenimo, nei kurti savo šeimos.

Sociologai skambina pavojaus varpais – ši prarastoji karta stokoja įvairiausių įgūdžių (nuo profesinių iki savarankiško gyvenimo ir bendravimo su priešinga lytimi). Su tėvais gyvenantiems žmonėms sunku palaikyti nuolatinius santykius. Įsivaizduokite ketvirtą dešimtį bebaigiantį italą, kuris merginą nakčiai parsiveda į tėvų namus. Gerai visko neapgalvojus, pusnuogė draugė gali atsitrenkti į jo mamą. Nors pasaulio gyventojų skaičius nepaliaujamai auga, italų iki 2050-ųjų gali sumažėti dešimtadaliu. Vėlai palikdami tėvų namus jie vėliau kuria šeimas ir gimdo vaikus, neretai apsiriboja tik vienu. Jau nekalbant apie tai, kad dairydamiesi draugių vaikinai jaučia mamos šešėlį.

Anksčiau skelbta statistika buvo kiek kuklesnė – su tėvais gyvena trečdalis suaugusių italų, iš jaunimo – bemaž du trečdaliai (1990 metais jų buvo mažiau nei pusė). Pastarieji vadinami NEET karta – „Neither in Employment, Education, or Training‟ (angl. „Nei darbo, nei studijų, nei tobulinimosi‟).

Net 30-44 metų amžiaus grupėje gyvenančiųjų su tėvais buvo ketvirtadalis. Faktas, jog vėliau skaičiai išaugo, tik patvirtina teiginius, kad Italijoje užsitęsusi krizė daugelį privertė kraustytis atgal pas gimdytojus. Tai reiškia, kad šeima išties yra geriausia apsauga sunkmečiu. „Jei ne tėvai, gyvenčiau po tiltu‟, – vienam portalui anksčiau skundėsi 30-metė Cecilia, diplomuota filologė ir italų kalbos mokytoja, o tuomet laikinai dirbusi konsultante. Bet tai dar labiau pablogino moterų situaciją – mamoms tenka dar didesnis krūvis. Gamindamos pietus ir vakarienes jos praleidžia vidutiniškai 21 dieną per metus, kai vyrai – vos aštuonias.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “„Hotel Mamma“ klesti dėl didelės meilės, tingulio ir tuščių kišenių”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: