Broniusdóttir (Broniaus dukra) vadintų mane, jei islandė būčiau

Vaidos Bražiūnaitės ir Haukuro Sigurdssono vestuvės, Giedrės Virbalaitės nuotr.

Vaidos Bražiūnaitės ir Haukuro Sigurdssono vestuvės, Giedrės Virbalaitės nuotr.

Vaida Broniusdóttir vadintų mane, jeigu būčiau gimusi Islandijoje. Mama Maryté Petrasdóttir ir tėtis Bronius Broniusson – taip pristatytų jie save Ledų šalyje (isl. Ísland: „ís“ – ledas = ledai (valgomieji); „land“– šalis).

O jei be jeigu…

Esu Vaida Bražiūnaitė. Mama Marytė Balčiūnaitė-Bražiūnienė ir tėtis Bronius Bražiūnas yra mano tėvai, nes gimiau ir augau „lietaus šalyje“, vadinama Lietuva.

Labai daug šalių Europoje ir visame pasaulyje pavardžių sistemos išsivystė patroniminiu keliu (patronimas – asmenvardis iš tėvo vardo ar pavardės). Galima atsekti tokių pavyzdžių ir lietuvių kalboje, kaip kad Jonaitis – Jono sūnus, Juozėnas – Juozo sūnus; valdovų dinastijos: Gediminaičiai, Jogailaičiai ir t.t. Tačiau siekiant išlaikyti šeimos vientisumą pavardžių perėmimas keitėsi, kada pirmasis Jonaitis (Jono sūnus) gavo savo pavardę iš tėvo Jono, bet savo paties vaikams perleido Jonaičio, Jonaitytės pavardes, kurie ir toliau davė tą pačią pavardę savo palikuoniams ir taip pratęsė Jonaičių šeimos tradiciją. Taip patroniminės linijos loginė seka nutrūko vadinti sūnų ar dukrą tėvo vardu.

Islandija ne tik Europos ir pasaulio kultūros, politikos ar ekonomikos sferose, pasirodo, eina prieš srovę, bet ir lingvistikos kontekste pabrėžia savo unikalumą. Islandai neturi šeimos pavardžių tradicijos, o būtent išlaiko patroniminę, o retkarčiais ir matroniminę pavardžių liniją. Kiekvienas gimęs Islandijos pilietis vyras turi pavardę su galūne „son“ (liet. sūnus), o moteris – „dóttir” (liet. dukra). Tarkime, islandas Jón Einarsson susilaukė dviejų palikuonių: berniuko Ólafur ir mergaitės Sigríður, o tėvo vardas tampa vaikų pavardžių šaknimi Ólafur Jónsson ir Sigríður Jónsdóttir. Net ir tuo atveju, kai tėvai yra išsiskyrę ir motina augina vaikus su kitu vyru, vaikai nešioja savo biologinio tėvo vardą.

Yra gausybė atvejų, kada kiekvienas šeimoje turi skirtingą pavardę, nes kiekvienas jos narys nešioja savo tėvo vardą su pridėta galūne „dukra“ arba „sūnus“. Šiomis dienomis, kai moterų ir vyrų lygių teisių įstatymas įgauna vis daugiau svorio, yra pavyzdžių, kuomet vaikai gauna pavardes motiniškąja linija. Gana žymus Islandijos futbolininkas Heiðar Helguson (Helgos sūnus) yra pavadintas motinos Helgos (isl. Helga) vardu.
Yra ir tokių atvejų, kada tėvai pareiškia norą savo palikuoniui duoti abiejų tėvų vardus, pavyzdžiui, muzikantas Örvar Þóreyjarson Smárason (Þórey sūnus ir Smári sūnus). Yra ir išimčių, kuomet užsieniečio ir islando šeimoje apsisprendžiama duoti užsienietišką pavardę vaikui, nors ir gyvenančiam Islandijoje, kaip kad buvęs ministras pirminkas Geir Haarde arba žymi aktorė Anita Briem.

Antrojo pasaulinio karo metu Islandijoje buvo įkurta amerikiečių karo bazė – dėl strategiškai patogios geografinės padėties, jei prireiktų pasipildyti degalų ar atlikti kritines karo operacijas pakeliui iš Amerikos į Europą. Apsigyvenę šalyje amerikiečių kareiviai savo galantiškumu, aprangos stiliumi, neragautais skanėstais apžavėjo nemažai islandžių moterų, kurioms po trumpalaikių santykių pastojus tekdavo ieškoti alternatyvų pavadinti vaiką pagal tėvo vardą. Kadangi kitataučiai vaikų nepripažino, teko išgalvoti tokias pavardes kaip Harmannsson – kareivio sūnus arba Erlendsson – užsieniečio sūnus.

Griežtasis Islandijos vardų registras

Dar iki 1925-ųjų buvo leidžiama pasirinkti naujas pavardes. Vienas tokių pavyzdžių buvo rašytojas Halldór Laxness (pelnęs Nobelio literatūros premiją 1955 m.), gimęs kaip Halldór Guðjónsson, bet vėliau pasivadinęs Laxness, siekdamas pagerbti savo gimtąją vietą. Tik po 1925-ųjų vardų ir pavardžių sistema įgavo griežtas taisykles, reguliuojamas šalies vardų registro.

Šio vardų registro komitetas nuolat prižiūri ir registruoja Islandijoje duodamus vardus šalies piliečiams. Asmenvardžių duomenų bazė yra prieinama visuomenei ir ši privalo rinktis vardus tik iš esančių šalies vardų registro sistemoje.

Šiuo metu yra užregistruota 1 712 vyriškų vardų ir 1 853 moteriškų vardų. Tokiu atveju tiek išgalvoti vardai, tiek užsienietiški vardai čia turi labai mažą galimybę prasimušti į šalies vardų registrą. Siekiant įtvirtinti naują vardą yra reikalaujama užpildyti specialią formą ir laukti patvirtinimo. Tokie atvejai kaip naujų vardų įtvirtinimas yra labai reti, todėl dauguma islandiškų vardų išlieka tradiciniai, keliaujantys iš kartos į kartą.

2013 m. plačiai nuskambėjo atvejis apie mergaitę Blær Bjarkardóttir, kuri net 15 metų šalies vardų registre buvo vadinama tiesiog „stulka“ (liet. mergaitė), nes jos vardas Blær (liet. švelnus vėjelis) neatitiko vardų registro įstatymų, kadangi šis vardas yra vyriškos giminės žodis. Motina po ilgų derybų teismuose ir spaudoje visgi išsireikalavo savo mergaitę oficialiai pavadinti Blær, argumentu laikydama Nobelio literatūros premijos laureato Halldóro Laxnesso knygoje „Brekkukotsannáll“ (liet. „Žuvis gali dainuoti“) aprašytos moters personažą Blær vardu. Nuo šiol Blær vardu gali vadintis tiek berniukas, tiek mergaitė.

Lietuvių „sūnūs“ ir „dukros“ Islandijoje

Nors lietuviai net antra pagal dydį imigrantų grupė Islandijoje (siekia beveik 1500), man kiekvienas sutiktas kraštietis – miela retenybė, gal todėl, kad pati gyvenu Islandijos šiaurės vakaruose, kur lietuvių gyvena tikrai nedaug. Tačiau salos pietuose lietuvaičių pasibarstę daugiau, tad su keliais draugais, gyvenančiais Islandijos sostinėje Reikjavike, pasidalinti šalies naujienomis ir įspūdžiais dažniausiai tenka socialiniame tinkle „Facebook“. Jau kurį laiką seku tendenciją šioje internetinėje erdvėje – lietuviški vardai perima islandiškų vardų versijas. Geras pavyzdys – draugas Edvardas Paškevičius, pasivadinęs islandiškai Eddi Ernestsson.

Edvardas Paškevičius (Eddi Ernestsson), nuotr. iš asmeninio albumo

Edvardas Paškevičius (Eddi Ernestsson), nuotr. iš asmeninio albumo

„Kodėl sugalvojau Islandijoje persivadinti? Gal tai buvo labiau kažkokia žaidimo, eksperimentavimo su vardais forma. Mane Lietuvoje labai daug mano draugų vadindavo tiesiog Edu ir tai man yra tapę taip sava, kad dažnai, ypač užsieniečiams, prisistatau kaip Ed arba Eddi, tiesiog paprastumo vardan. O taip pat pastebėjau, kad čia, Islandijoje, jau nuo pat pradžių nemažai mano pažįstamų islandų sutrumpindavo mano vardą į Eddi, o svarbiausia, kad šis vardas linksniuojamas pagal islandišką linksniuotės sistemą. Taip ir prilipo. Kaip vėliau sužinojau, toks vardo trumpinys islandų kalboje taip pat egzistuoja. O Ernestsson pasivadinau, nes esu Ernesto sūnus. Nors ir nepopuliarus, tačiau Islandijoje yra vardas Ernest, kuris kaip ir kiti vardai turi savo linksniavimo paradigmą. Taip ir gavosi Eddi Ernestsson. Manau, neretas islandų kalbos pramokęs užsienietis bando surasti savo vardo islandišką variantą, nes kai kuriuos vardus galima ir išversti, pvz. Rasa yra Dögg“, – sako Edvardas.

Rūtenė Juškytė (Rut Jakobsdóttir), Miñdaugo Benjamino Brazáičio nuotr.

Rūtenė Juškytė (Rut Jakobsdóttir), Miñdaugo Benjamino Brazáičio nuotr.

Rūtenė Juškytė irgi dalinasi savo islandiško „susidukrinimo“ patirtimi: „Vardas islandišku tapo visiškai dėl praktinių sumetimų. Vaikai darbe jo neištarė ir taip jį perkirpom per pusę, kad visi suprastų. Rut skambėjo taip organiškai, kad pasičiupo ir bendradarbiai. Tai nebuvo kažkoks didelis pasikeitimas, nes Rut mane Lietuvoje vadindavo super artimi draugai. Tiesiog mažybinės priesagos kvailai atrodė prie mano vardo. O mielai kreiptis vis tiek norisi. Vadindama save šiuo vardu išvengiu galybės šiurpių „aa?“, nes jie vis tiek islandai nesupranta, kas čia per darinys tas mano pilnas vardas. Paskui nusprendžiau „susilandėt“ „Facebooke“ ir tiesiog padariau islandišką pavardę pagal visus islandų kanonus: Jakobsdóttir (Jokūbo dukra). Skamba nuostabiai gražiai. Grožėjosi net mano tikra mama“, – pasakoja pašnekovė.

Rūtenė atkreipė dėmesį ir dar vieną įdomią detalę apie islandiškus vardus. Ją nustebino moteriškuose ir vyriškuose varduose aptinkamas dėmuo –ljót / -ljótur (pvz.: mot. Bergljót (liet. baisi uola); vyr. Úlfljótur (liet. baisus vilkas), o tai reiškia „bjaurus“. „Kokio velnio kažkas nori savo vaiką taip pavadinti? Didžioji mįslė iki pat šiol“, – svarsto Rut Jakobsdóttir.

Ištekėjusi ir Bražiūnaitė

Mintimis grįžtu į jaunystės dienas, kuomet svarstydavau apie savo pavardę ateityje,  kai ištekėsiu ir pagaliau patapsiu „iene“ kaip ir mano mama. Tikriausiai esu apsvarsčiusi visų klasiokų pavardes, kritikuodama ar žavėdamasi, klijuodama prie savo vardo jas, žiūrėdama, kuri skamba, o kuri ne visai. Kažkodėl anuomet, kai buvau kokių 18-os, man tai buvo opus klausimas. Vėliau išvykus studijuoti į užsienį, Suomiją, o vėliau į Norvegiją, aptikau ir kitą pavardžių pasaulį. Pastebėjau, kad šių šalių visos šeimos nariai nešioja tą pačią nekintančią pavardę (pvz. suomių – Lappi, Aalto, Kari; norvegų – Bergan, Ellingsen, Dale ir kt.). Mintijau, kad jei likimas nublokš prie altoriaus su užsieniečiu, nebeteks sukti galvos ir dėl „ienės“, nes savo mergautinę pavardę tiesiog iškeisčiau į vyro pavardę – tokią pačią kaip ir jo.

Kuriozu tapo studijų užsienyje laikai, kai profesoriai ir bendraklasiai laužydavo liežuvius tardami mano pavardę. Kiek diplomų ir svarbių dokumentų teko perrašyti, nes mano pavardė paprasčiausiai ir beveik visada būdavo išspausdinama neteisingai. Dvibalsiai „iu“ ir „ai“ dažniausiai tapdavo kliuviniais, kaip ir nepažįstamos „hieroglifinės“  lietuviškos raidės „ž“, „ū“ ir „ė“.

Ir nutiki tu man taip, kad po visų svarstymų, kankinimų ir dilemų, susiradau sau į vyrus islandą Haukurą Sigurdssoną (Haukur Sigurðsson), kurio pavardė neperduodama nei žmonai, nei jo vaikams. Su šypsena prisimenu ir tai, kaip praėjusių metų rudenį, visai jau prieš vestuves, mano artimieji susivokė, kad ištekėjusi taip ir liksiu su mergautine pavarde. Teko visiems ilgai aiškinti, kad negaliu taip iš niekur nieko patapti Sigurðsson (Sigurdo sūnumi). Oficialiai taip galima ir kai kurie užsieniečiai renkasi patapti islandų „dukromis“ ar „sūnumis“, bet man, studijavusiai kultūros antropologiją ir suvokus loginę islandiškų pavardžių sistemą, nė sekundei neteko susigundyti patapti Vaida Sigurðsson.

Pabaigai: apie islandiškų vardų kosmologiją

Islandų kalba mažiausiai pakitusi nuo senovės skandinavų kalbos (angl. Old Norse), vartotos iki 1300 m. Skandinavijos šalių gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, o po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas, išskyrus islandų kalbą. Yra netgi sakoma: „Jei nori išgirsti kaip kalbėjo vikingai, nuvyki į Islandiją.“

Dauguma islandiškų vardų atėjo iš skandinavų mitologijos – legendų ir mitų apie senovės didvyrius ir dievus, visatos sukūrimą ir sunaikinimą. Kadangi vardai buvo siaura grandine perduodami iš kartos į kartą, didvyrių ir dievų vardai yra populiarūs iki šių dienų. Tarkime, vyriausias dievas Odinas (Óðinn) ir daugelyje kultūrų paplitęs griaustinio dievas Toras (Þór), kuris saugojo žmones ir kitus dievus nuo milžinų ir buvo itin populiarus tarp valstiečių; Freiras (Freyr), žinomas kaip klestėjimo dievas, Frėja (Freyja) – vaisingumo deivė, Sigurdas (Sigurður) – drakonų žudikas ir kt.

Skandinavų kosmologijoje tokie elementai kaip saulė (Sól, dievybė), mėnulis (Máni, dievas), žemė (Jörð, dievybė), diena (Dagr, dievas) naktis (Nótt, dievybė) buvo personifikuojami ir islandų kultūra perėmė juos kaip žmonių vardus.

Etnologų teigimu, islandai, vaikams suteikdami medžių vardus (Björk – beržas, Hlynur – klevas), gėlių (Fjóla – našlaitė , Lilja  – lelija) gyvūnų (Birna – meška, Hvalur – banginis, Valur – sakalas) ir gamtos reiškinių (Jökull – ledynas, Katla, Hekla – ugnikalnių pavadinimai) siekia išlaikyti glaudų ryšį su gamta ir pabrėžti stiprią islandų etninę kultūrą bei norima palinkėti vaikui būti tvirtam, ilgaamžiui, budriam ar protingam kaip ir jį supančios gamtos būtybės.

Yra nemažai ir sudurtinių vardų,  pvz., Eygló – spindinti sala, Gúðrún – dieviškoji runa, Sólrún – saulės runa. Dešimto amžiaus pabaigoje, kai krikščionybė pasiekė Islandiją, daug vardų atkeliavo ir iš Biblijos, kaip kad Jón, Jakob, María, Anna, Kristín ir t.t.

Taip pat idomu tai, kad labai daug vardų turi trumpinius, pvz. Þórlákur arba Þórhallur gali búti trumpinami kaip „Tóti”, Þórdís – Dísa, Ólafur  – Óli. Ir tokių trumpinių yra tikrai labai daug. Kartais tenka gerokai pamiklinti smegenis, kai islandai paberia savo vardus pavardes kaip žirnius, jų pilnas versijas ar sutrumpinimus ilgomis žodžių grandinėmis, kadangi daugelis islandų turi ir po du vardus, pvz. Dagný Lára, Hildur Arna, Guðmundur Ingi, Eiríkur Þór. Yra tekę sutikti žmonių, turinčių net ir po tris vardus, pvz.: Katla María Ísis, bet tai, manau, gana nauja tradicija.

2014-ųjų statistikos duomenimis, Jón (Jonas), Sigurður (Sigurdas), Guðmundur (liet. dievo apsauga) pasirodė esantis populiariausių vyriškų vardų trejetukas; moteriškais populiariausiais vardais tapo Guðrún (liet. dieviškoji runa), Anna (Ana), Kristín (Kristina). Tai itin tradiciniai vardai, keliaujantys iš kartos į kartą.

Didžiausias gimstamumas Europoje ir didžiausias skyrybų skaičius, o taip pat didžiausias procentas moterų, dirbančių ne namuose. Sudėjus šiuos tris veiksnius (vaikų lavina, iširusios šeimos ir motinos, apleidžiančios naujagimius), skamba tarsi skurdo ir socialinio chaoso receptas. Bet ne. Pagal Jungtinių Tautų vystymo programos Žmogaus socialinės raidos indekso reitingą, o tai reiškia, kad tiek visuomenėje, tiek ekonomikoje – kalbant apie turto, sveikatos ir išsilavinimo rodiklius – islandai yra čempionai Europoje ir pirmaujantys pasaulyje.

„The Guardian“ rašė: 2006 m. islandai buvo patys laimingiausi žmonės žemėje. Verta pasvarstyti, kas tokiais juos padaro? Stiprus tradicijų laikymasis, didelių šeimų turėjimas ir artimų santykių giminėje puoselėjimas, atidumas gamtai, o gal tas didžiavimasis savo šaknimis, savo, tėvo ir motinos vardu, kurį nešioja pusė tavo aplinkoje gyvenančių, nesiekiančių išsiskirti, bet žengiančių arčiau gamtos, istorijos, tradicijos ir pareigos būti islandu?

Vaida Bražiūnaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Broniusdóttir (Broniaus dukra) vadintų mane, jei islandė būčiau”

  1. Stacia

    I reaɗ this piece οf writing fսlly aƅoսt thе difference of mօst
    гecent ɑnd preceding technologies, іt’ѕ amazing article.

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: