Berniukas vardu Doleris ir mergaitė Bangelė Uogelė
Ida Janušauskaitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Prancūzijos teismas sutrukdė tėvams naujagimei duoti Nutellos vardą, nusižiūrėtą nuo šokolado ir riešutų kremo pavadinimo. Teismas rėmėsi argumentu, kad dėl tokio vardo mergaitė taptų pašaipų taikiniu. Aišku, jau tą pačią dieną internete atsirado pašaipūs gifai, reaguojantys į žmogaus vardą Nutella.
Keistais, tik jau registruotais, vardais gali pasigirti ir Lietuva. 2004 m. mergaitei buvo duotas Bangelės Uogelės vardas, o berniukai Dolerio vardu Lietuvoje yra netgi du. Lito ar Euro vardų rasti nepavyko.
Niekada nuoširdžiai netikėjau, kad iš tiesų yra žmonių su tokiais vardais, bet Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje galima patikrinti bet kokio vardo dažnumą nuo 1990 iki 2013 metų ir Doleris su Bangele Uogele tikrai yra registruoti.
Draudžiami vardai
Prancūzijos teismas nusprendė mergaitės vardą Nutella pakeiti į Ellą, nors tėvai teismo posėdyje nedalyvavo. Tai ne pirmas teisme sprendžiamas vardo klausimas, panašioje byloje buvo uždrausta mergaitę pavadinti Fraise (Braške). Kūdikio vardas pakeistas į Fraisine – XIX a. populiarų vardą.
Prancūzai vaikus vadina savo nuožiūra, bet valdžios institucijos gali įsikišti, jeigu mano, kad vardas per daug dirbtinis arba gali iššaukti patyčias.
Vokietijoje vaiko vardas turi aiškiai nurodyti jo lytį, todėl negalima mergaitės vadinti vyriškos giminės žodžiais arba atvirkščiai, taip pat vardas negali žaloti jo savininko psichiškai.
Danijoje galioja labai griežtas Vardų įstatymas, kuris nurodo 7000 leidžiamų vardų sąrašą. Jeigu danas nori savo atžalą pavadinti vardu ne iš sąrašo, jis turi gauti vietos dvasininko leidimą ir su juo eiti į Civilinės metrikacijos biurą, ten prašymas yra svarstomas. Kasmet danai susikuria iki 1100 neįprastų vardų ir penktadalį jų atsisakoma registruoti.
Kinų vaikų vardai yra tinkami, jeigu juos nacionalinėse identifikacinėse kortelėse atpažįsta skeneriai. Varduose negali būti skaičių, užsienietiškų abėcėlių simbolių, taip pat kinų rašto ženklų, kurių nėra kompiuterių šriftuose. O tai reiškia, kad buvo uždrausti beveik 58 tūkst. hieroglifų. Ši taisyklė buvo įvesta neseniai, tad dabar daugelis kinų turi keisti vardus ir pavardes įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvoje vardas privalo atitikti lietuvių kalbos taisykles. Tai nurodo Civilinis kodeksas: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė priduria, kad vardai taip pat neturi kelti neigiamų asociacijų ar turėti neigiamą reikšmę.
„Paprastai metrikacijos biurų darbuotojos įspėja tėvus apie nerekomenduotiną vardą. Tais atvejais, kai kyla klausimų ar diskusijų dėl vaiko vardo, pavyzdžiui, tėvai sugalvoja naują vardą, kuris dar niekam neduotas, metrikacijos biurų darbuotojos teiraujasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“, – išskirtinių vardų registravimo tvarką apibūdina kalbos specialistė.
Neįprasti vardai dažnėja
Daiva Sinkevičiūtė, VU Filologijos fakulteto nuotr.
Riba tarp neįprasto ir nesąmoningo vardo labai neryški arba ji net neegzistuoja, nes, pasak kalbininkės, neįprasto vardo sąvoką kiekvienas supranta skirtingai.
„Normos yra įvairios – kas jas kaip supranta – ir laikui bėgant keičiasi. XX a. pradžioje pradėję plisti tautiniai vardai taip pat buvo ne norma, nors šiandien jie jau yra visuotinai pripažinti ir laikomi tautine vertybe“, – iliustruoja mokslininkė.
Vardus tyrinėjanti mokslininkė negalėtų išskirti neįprasto vardo, kuris išpopuliarėjo per pastaruosius du dešimtmečius. „Galima tik teigti, kad pavienių atvejų, kai vaikui suteikiamas kažkoks labai neįprastas vardas, padaugėjo, pavyzdžiui, mergaitė Tyra, berniukai Džiazas Paskalis, Mainrydas (greičiausiai pagal rašytoją Tomą Main Ridą) arba Vikingas.
Vilniaus universiteto leidybos specialybės studentė Ida Janušauskaitė pasakoja, kad tėvai Idos vardą išrinko iš vestuvių svečių pasiūlyto vardų sąrašo. Idos šeimoje neįprasti vardai yra tradicija – jos mamos vardas Aiva.
Įmonės „Tavo mokykla“ pardavimų direktorė Malvina Čiapė, pasakodama savo vardo istoroją, iš karto pabrėžia, kad jos vardą tėvai parinko tikrai ne iš pasakos „Buratinas ir Malvina“. „Tėvai šį vardą išgirdo keliaudami, jiems jis pasirodė gražus. Jokios pasakos ar filmukai įtakos neturėjo“, – sako Malvina.
Kauno technologijos universiteto aplinkosaugos inžinerijos magistrantė Valdonė Daugėlaitė pasakoja, kad jos mama pažinojo gražią ir protingą moterį vardu Valdonė, šis vardas įgijo teigiamų asociacijų ir todėl mama šiuo neįprastu vardu pavadino savo dukrą.
Vardas įpareigoja
Valdonė Daugėlaitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Valdonė pasakoja, kad vardas ją išskiria iš kitų, bet ne visada tas išskirtinumas yra reikalingas. „Daugelis nenugirsta ir pavadina Aldona, tada tenka aiškinti: Valdonė, kaip valdyti. Žmonės nustemba ir įsimena mane“, – sako mergina.
Pasak pašnekovės, neįprastas vardas, o ypač toks kaip Valdonė, įpareigoja įrodyti jo reikšmę. „Jaučiuosi įpareigota būti pasitempusi ir priekyje kitų, dažnai tenka motyvuoti aplinkinius. Tikiu, kad vardas prilimpa prie žmogaus. Kai taip neatsitinka ir vardas pernelyg vargina, žmonės juos pasikeičia. Manau, kad vardas kažką suteikia kiekvienam žmogui“, – teigia Valdonė.
Idos vardą sudaro tik 3 raidės, bet merginai jį dažnai tenka kartoti, nes žmonės sunkiai jį atsimena ir dažnai klysta pavadindami arba rašydami vardą dokumentuose.
Ida, kaip ir Valdonė taip pat jaučia vardo įtaką: „Visą gyvenimą siekiau būti nors kiek išskirtinė, norėjau išsiskirti iš pilkos masės. Esu kūrybinga ir turiu daug idėjų. Tai gali būti vardo įtaka. Kartais pati save padrąsinu nebijoti būti kitokia, nes jau vien vardas kitoks.“
Vaikystėje Ida norėjo pasikeisti vardą – vien todėl, kad kiti vaikai sunkiai priimdavo tokį vardą, bet dabar neįprastame varde mergina įžvelgia tik teigiamų savybių. „Suprantu, kad vardas yra neatsiejama mano dalis ir neįprastą vardą dabar matau kaip galimybę panaudoti marketinge. Nebereikia galvoti kažkokio keisto pavadinimo, kurį žmonės įsidėmėtų, užtenka mano vardo ir jau galiu kurti prekinį ženklą“, – išskirtinio vardo privalumu dalijasi Ida.
Malvina Čiapė, nuotr. iš asmeninio albumo
Malvina nemano, kad jos vardas išskirtinis ir nesijaučia įpareigota tokio vardo, bet jai dažnai tenka įrodyti savo vardo tikrumą.
„Esu gimusi ir užaugusi nedideliame provincijos miestelyje, aplinkiniai mano vardą nesudėtingai įsimindavo, o ir pačią atpažindavo. Buvo gana paprasta, nereikėdavo aiškinti, kuri Malvina, nes, ko gero, tokiu vardu buvau vienintelė paauglė savo miestelyje. Dabar žmonės dažnai mano, kad prisistatau slapyvardžiu. Ne kartą yra tekę išsitraukti dokumentus, kad įrodyčiau savo vardą“, – pasakoja Malvina.
„Dažnai tenka atsakyti į klausimą „Malvina, kur padėjai Buratiną“. Tam visada turiu paruošusi atsakymą“, – priduria mergina.
Laisvė vardams
Valdonė, Ida ir Malvina teigia susigyvenusios su savo vardais ir dabar mano, kai tai jų išskirtinumas, nors vaikystėje ir tekdavo kentėti dėl ne visada malonaus bendraamžių dėmesio.
Visos pašnekovės nepritaria griežtesniam vardų reglamentavimui Lietuvoje. Ida tikina, kad savo vaiką taip pat pavadins neįprastu vardu, o Valdonė taip pat norėtų atžalą pavadinti neįprastai, bet ne tokiu sunkiu ir griežtu vardu, koks yra jos pačios.
Kalbininkė Daiva Sinkevičiūtė taip pat nepritaria griežtesniam vardų reglamentavimui. „Gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje, kuri garantuoja žodžio, taip pat ir vardo laisvę, ir į draudimų laikotarpį negalime grįžti“, – sako mokslininkė.
Profesorė pastebi, kad reikalavimas rašyti asmenvardžius pagal lietuvių kalbos taisykles, šiandien jau yra iššūkis.
„Čia matau dvi problemas: viena – emigrantų asmenvardžiai, kurie užsienyje yra registruojami be lietuviškų raidžių. Turint Lietuvos pilietybę vardai Dziugas, Yoris, Deimante, Egle ir panašūs patenka į mūsų registrą. Kita problema susijusi su ankstesnių dešimtmečių palikimu, kai metrikacijos biurų darbuotojai vaikų vardus užrašydavo su klaidomis, todėl dabar turime tokius vardus kaip, Ažuolas, Kąstytis, Drasius“, – klaidingų lietuviškų vardų priežastis aiškina profesorė.
Pašnekovės nuomone, vardai, kurie kelia keistas asociacijas ir šypseną, yra duoti prastesnį išsilavinimą turinčių tėvų, kurie greičiausiai nejaučia kultūrinių realijų, bet nori kažkuo išsiskirti. „Vis dėlto manau, kad žmonės, duodami vardus, kurie kitiems atrodo juokingi ar neįprasti, savo vaikams linki tik gero, bet ne visada pavyksta“, – sako D. Sinkevičiūtė.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Berniukas vardu Doleris ir mergaitė Bangelė Uogelė”
[…] Berniukas vardu Doleris ir mergaitė Bangelė Uogelė […]
PatinkaPatinka