Kam šiukšlės, o kam maistas

„Dar net nepasibaigęs galiojimo laikas“, Haukuro Sigurðssono nuotr.

„Dar net nepasibaigęs galiojimo laikas“, Haukuro Sigurðssono nuotr.

„Nardymas“ po šiukšlių konteinerius (ang. dumpster-diving) – tai ne tik benamių paspirtis išgyventi, bet ir vienas iš studentų pragyvenimo būdų. Taip sekama fryganizmo (angl. freeganism) filosofija  – kuo mažiau pinigų išleisti maistui, drabužiams ir daiktams bei pakirsti piktnaudžiavimą gamtos ištekliais, sunaudojant viską, kas jau yra pagaminta.

Studentai iš Baltijos ir kitų neturtingesnių šalių, nuvykę į tokias aukštesnio pragyvenimo valstybes kaip Norvegija ar Danija, neretai skundžiasi neįgalintys susėsti prie vieno stalo su šionykščiais ir drauge gardžiuotis šviežiu ir gerai subalansuotu maistu.

Vedini taupymo sumetimų, nemenka dalis studentų renkasi gerai pažįstamą makaronų dietą, arba kitaip vadinamų greitai paruošiamų „nūdlų“ (angl. noodles) pietus, kurių sudėtyje –  ir konservantai, ir aromatizatoriai, ir dažikliai, ir dar aibė „malonių” priedų. Saujelė studentų, susirūpinę savo sveikata, vis dėlto pasuka kiek „nešvaresniu“ keliu – į naktinę maisto „medžioklę“ po parduotuvių konteinerių dangčiais.

Net ir norvegai „šiukšles“ valgo

Studijų Norvegijoje metu teko ir man pasukti galvą, kaip sutaupyti pinigų. Nors šalyje mokslas nemokamas, bet būsto nuoma ir pragyvenimas galėjo būti net tris ar daugiau kartų brangesnis nei Lietuvoje.

Gal dėl to, kad kiek kitokio kirpimo mokslus krimtau – studijavau vizualinės kultūros studijas, – būtent norvegai, mano grupės draugai, ir buvo pirmieji pamokę taupyti ieškant maisto šiukšlių konteineriuose. Buvau nustebusi, juk su atlyginimais Norvegijoje gali konkuruoti nebent turtingi arabų šeichai, nes nė viena šalis Europoje nesiūlo tokių sąlygų, kuomet vidutinis atlyginimas siekia apie 3 tūkst. eurų, o studentų teikiamų paskolų mėnesinė išmoka siekia beveik 800 eurų. Tačiau, pasirodo, yra ir tokių norvegų studentų, kurie deda kroną prie kronos ir verčiau sutaupytus pinigus pasiruošę išleisti pramogoms ar kelionėms nei užkandžiams kavinėse ar pakankamai brangiose universitetų valgyklose.

Paskaičiuota, kad kiekvienais metais apie 330 000 tonų maisto atsiduria Norvegijos parduotuvių šiukšlių konteineriuose, todėl nenuostabu, kad tai, kas vienam šiukšlė – kitam gali pavirsti nuostabiausiu maistu lėkštėje.

„Pamenu kaip vakar, kai pirmą kartą aptikau straipsnį apie fryganizmą, kuriame buvo cituojamas parduotuvės savininkas, teigiantis, kad tokia veikla jam atrodo kaip kriminalinis nusikaltimas, griaunantis natūralią maisto vartojimo grandinę. Kita vertus, net policijos pateikiami argumentai buvo daug morališkesni, kad šie turi ir svarbesnių užduočių nei lakstyti paskui žmones, valgančius iš šiukšlių konteinerių. Aš išties buvau šokiruota parduotuvės savininko pasisakymo ir dar labiau sužavėta idėjos paragauti to, ką daugelis žmonių laiko nereikalingomis atliekomis. Tą pačią naktį pakalbinau pora draugų prisijungti prie mano žygdarbio, bet tuometiniai radiniai dar buvo itin kuklūs“, – apie savo pirmąją fryganizmo patirtį pasakoja norvegė Ane Lyngstad Oltedal.

Mergina teigia, kad tik su praktika atėjo suvokimas apie „nardymo“ po šiukšlių konteinerius filosofiją. Ši veikla, anot jos, reikalauja nemažai patirties, ką ir kur geriausia rasti: kur gausiausi išmetami švieži vaisiai ir daržovės, kokios parduotuvės atsikrato dar gerų pieno gaminių ir kur galima būtų aptikti saldumynų ar gurmaniškų bei organiškų produktų pakuočių.

Nardymas po šiukšlių konteinerius Tromsėje, Norvegijoje, Haukuro Sigurðssono video

„Man fryganizmas – tai gražus balansas tarp to, kaip taupyti pinigus ir gamtinius išteklius. Jei nors kartą esi tai pabandęs ir suvokęs, kiek gero gali rasti konteineriuose, tampa kiek nepatogu vėl žengti į parduotuves ir mokėti pinigus už tai, ką gali rasti vakare šiukšlių konteineryje“, – savo įžvalgomis dalinasi kitas norvegas Larsas Jølle Berge.

Kam gėdinga, kam prasminga

Dauguma fryganų pasekėjų, žinoma, sutiktų, kad pats atliekų rinkimo konceptas kinta ir atsižvelgiant į skirtingas socialines klases.

„Einant į naktinę maisto „žvejybą“, žinoma, tenka sutikti ir benamių, ir pabėgėlio statusą turinčių asmenų ir blogiau besiverčiančių imigrantų, todėl, tikiu, kad jiems ši veikla kelia mažiau žavesio ir jie eina prie konteinerių grynai dėl ekonominių paskatų. Kai tuo tarpu mano atveju, nors ir atsižvelgiu į pinigų taupymą, tai darau daugiau iš idėjos, politinių, aplikosauginių tikslų, o dažnai į tai žiūriu ir kaip į pramogą – eime medžioti! Todėl „nardymas“ po konteinerius man nekelia gėdos, nors, tikiu, kad tiems, kurie neturi kito pasirinkimo, iš kur gauti maisto, ši veikla kelia kitokių asociacijų“, – atvirauja Ane Lyngstad Oltedal.

Rinkdama medžiagą apie šį aptariamą studentų taupymo metodą, norėjau pakalbinti ir keletą tautiečių, kad pasidalintų savo fryganizmo patirtimi. Pasirodė, kad tai ne itin patogi tema pokalbiams viešai. Visi sutiko, kad dalinantis patirtimi šiuo klausimu visgi norisi likti anonimais.

Pradėjau svarstyti, kad išties mūsų kultūroje „nardymas“ po konteinerius menkai suvokiamas, nes ir parduotuvių šiukšliadėžės tikriausiai niekada neprisipildytų maisto produktais, kurių prekinė išvaizda beveik nė kiek nepakitusi nuo randamų lentynose. Beje sveikintina, kad mūsų valstybėje yra įsteigtas Maisto bankas, kurio misija – „bendradarbiaujant su maisto gamintojais ir prekybininkais siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmetamas, bet pasiektų nepritekliuje gyvenančiųjų stalą“.  Todėl tikiu, kad mūsų šalies gyventojams fryganizmo tema yra kiek mažiau pažįstama, todėl ir užsiiminėjančiųjų šiukšlių rinkimu įvaizdis gali būti gana neigiamas.

„Fryganas anonimas“. Larsas Jølle Berge, Tiinos Portti nuotr.

„Fryganas anonimas“. Larsas Jølle Berge, Tiinos Portti nuotr.

„Iš pradžių ir mano mama buvo kiek skeptiška dėl tokio mano pasirinkimo, bet po ilgų diskusijų apie antivartotojišką gyvenimo būdą ir spragą šalies sistemoje, kurioje pelno siekis visiškai išstumia etikos taisykles, vis dėlto suradome bendrą kalbą“,  – prisipažįsta Larsas Jølle Berge.

Vaikinui yra tekę pasikviesti draugų vakarienės ir pasisakyti, kad ant stalo garuoja maistas, pabuvojęs šiukšlių konteineryje. Vieni į tai žiūrėjo kaip į natūralų dalyką, bet buvo ir tokių, kurie nesiryžo to maisto ragauti.

„Nors aš ir nesigėdiju „nardyti“ po konteinerius, bet puikiai suprantu, kad ši tema nėra daugeliui natūrali ir gali sukelti daug kontraversiškų nuomonių“, – priduria Larsas, jau ketverius metus net 90 procentų suvartojamo maisto susirenkantis iš šiukšliadėžių. Vaikinas net ir pabaigęs studijas su savo kolegomis darbe dalinasi rastu maistu ir jau ne vieną draugą mokė pinigų taupymo meno.

Fryganų radiniai

Fryganizmas, Wikimedia Commons nuotr.

Fryganizmas, Wikimedia Commons nuotr.

„Vieną sykį Kopenhagoje radau net 40 butelių organiško brangaus alaus, 8 butelius gero vyno ir 400 dėžių saldainių. Būdamas studentu Norvegijoje gana dažnai aptikdavau rūkytos lašišos pakuočių, kartą tokių partempiau namo visus 250 kg“,  – apie savo radybas puikuojasi danas Esbenas S. B. Olesenas.
Atrodo neįtikėtini faktai, bet atidžiau panagrinėjus vartotojų poreikius visgi logiška, kad tokia didelė maisto masė atsiduria sąvartyne.

„Viena iš priežasčių galima laikyti poreikį gauti šviežius ir kuo įvairesnius produktus iš visų pasaulio kampų visais metų laikais į Norvegijos parduotuvių lentynas. Patenkinti tokių poreikių tikrai neįmanoma, nes produktai greitai genda arba maisto pakuotės „išeina iš mados“, nors dar nepasibaigęs prekės galiojimo laikas. Pakuotes reikia atnaujinti, todėl konteineriai ir pilni prabangaus bei visiškai tinkamo vartoti maisto“,  – pasakoja A. L. Oltedal.

„Šviežių sulčių kokteiliai, riešutų ir džiovintų vaisių dėžės, įvairūs kumpiai, fasuoti vakumuose, prabangūs itališki sūriai, kurių kokybė su laiku tik gerėja… Tokių maisto produktų retai kada esu įpirkęs! Seniau labai laukdavau sekmadieninių pietų pas tėvus, bet dabar tokie pietūs beveik kiekvieną dieną, kad nebėra šventinio jaudulio ir sekmadieniams artėjant“, – stebisi L. J. Berge.

Tai kam tada dirbti?

Fryganizmas tampa ne tik kova prieš maisto produktų švaistymą, bet ir savotišku protestu ieškotis „normalaus“ darbo ir plušėti visą dieną tik tam, kad  prasimaitintum. Atrodytų, kad dalis fryganų jau ir nebetiki šiuolaikinės rinkos bei verslo principais ir užuot savo laisvę suvaržę darbo rutina ar stresavę, geriau tausoja fizinę ir psichinę sveikatą ir savo laiką skiria vien tik pomėgiams ir maisto paieškai. Taigi tokiems fryganams dirbti neleidžia įsitikinimai, nes taip įžengiama į tą patį vartotojišką ratą – prakaitu uždirbami pinigai, gamtos užterštumas, miškų kirtimas ir kitos socialinės problemos, kurios atsiranda dėl produktų pirkimo ir vartojimo padarinių.

Esbenas S. B. Olesenas savo antropologijos studijų magistro tyrime ir sukurtame filme „Negaiškime laiko“ (angl. „No time to waste“) nagrinėjo mažame Danijos kaimelyje gyvenančių dviejų brolių atvejį. Priešindamiesi vartotojiškos sistemos įtakai ir aplinkai – keltis ryte, eiti į darbą nuo 9 iki 17 val. ir gyventi „kaip visi“ – šie jaunuoliai kuria savo gyvenimo prasmę, pasitraukdami gyventi į provinciją.

Vagonėliai ant ratų, pačių auginamo daržo priežiūra ir „nardymas“ po šiukšlių konteinerius – jų pragyvenimo šaltinis, o kuriama muzika – pomėgis ir trokštamos laisvės įprasminimas. Tačiau paradoksu tampa tai, kad prireikus broliai visgi naudojasi Danijos socialinio aprūpinimo sistema, gauna socialines pašalpas ir visiškas atsiribojimas nuo jiems nepriimtinos gerovės visuomenės (angl. welfare state) visgi tampa neįmanomu dalyku.


„Negaiškime laiko“ (angl. „No time to waste“), Esbeno S. B. Oleseno filmo traileris

Bendruomeniškumas = taupumas

Net jei ir „nardytojai“ po šiukšles neišspręs besaikio vartojimo problemų, neišgydys moralinės visuomenės apatijos ir neišgelbės nykstančių gamtos resursų, visgi jų įtaka gana svarbi, nes šios bendruomenės atstovai siekia burtis draugėn ir dalintis turimu.

Fryganai dažnai renkasi automobiliui alternatyvias keliavimo priemones – traukinius, autobusus, dviračius, riedučius, riedlentes, slides ar vaikščiojimą pėsčiomis. Praktiška keliauti ir autostopu arba per internetą susirasti bendrakeleivį, judantį ta pačia kryptimi. Visa tai – siekiant sutaupyti, mažesnės taršos aplinkai ir vėlgi dėl tos pačios benduomeniškumo idėjos.

„Laikausi tokios nuomonės, kad valgio gaminimas namuose ir teminių vakarienių rengimas vietoj pasisėdėjimų kavinėse ar baruose yra puikus sprendimas sutaupyti pinigų ir jaukiai praleisti laiką. Taip pat patarčiau nepamiršti su savimi pasiimti maisto dėžutės į universitetą ar darbą, kada išalkus gali prispirti pirkti pietus ir už tai brangiai sumokėti. Ir dar vienas patarimas – drabužių ir daiktų apsikeitimo vakarėliai (angl. „swap clothes-things nights“)! Tai labai paprasta: visi pakviestieji draugai atsineša nebenešiojamų drabužių ir nereikalingų rakandų, sudeda viską ant grindų ir kiekvienas eidamas ratu išsirenka kam kas patinka. Tai tarsi apsipirkinėjimas neišleidžiant nė cento!“, –  neišlaidauti pataria Ane Lyngstad Oltedal.

Dažnai fryganų grupelės bendrauja ir socialiniuose tinklalapiuose, norėdamos pasidalinti radybomis: juk jei radai 100 kg obuolių, o kitas 20 butelių aliejaus ar visą dėžę šokolado, išmestų dėl pačių nekalčiausių priežasčių (paglamžytos pakuotės, pakeisto prekinio ženklo ar dėl besibaigiančio ar ką tik pasibaigusio prekių galiojimo termino), tikrai nesuvalgysi visko vienas pats. Taip atsiranda sąmoningumas keistis ir dalintis rastu maistu rengiant bendruomeniškus vakarėlius, kad neįvyktų tas pats šnipštas – kadaise tamsiose konteinerių talpyklose gulėjusios prekės, nenukeliautų ten ir vėl.

Vaida Bražiūnaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

3 nauji atsakymai į “Kam šiukšlės, o kam maistas”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: