Kontroversiškasis bulių varymas Ispanijoje
Nuotr. iš asmeninio albumo
Bulių bėgimo festivalis San Fermino, vykstantis Ispanijos šiaurės mieste Pamplonoje, skamba ne tik kaip vienas keisčiausių, bet ir pavojingiausių festivalių.
Nuo šventės pradžios, liepos 6-osios, viso pasaulio naujienų agentūros pradeda skelbti pranešimus apie sužeistus ar net mirtinai bulių subadytus festivalio dalyvius. Dėl pavojaus gyvybei ir elgesio su buliumi, patys ispanai festivalį vertina dviprasmiškai.
Bulių bėgimas pradeda kiekvieną šventės rytą 8 val. Iš viso festivalio metu vyksta 8 bėgimai. Aistruoliai bėga nuo 6 bulių, nuotolis – 850 m. Bulių varymas vyksta vingiuotomis miesto gatvelėmis, kad galvijai neišklystų iš trasos.
Bėgimo finišas simboliškas – Pamplonos koridos arena. Bėgime dalyvavę buliai tą pačią dieną nukaunami koridos aikštėje, o iš jų mėsos gaminami patiekalai miesto restoranuose.
Kasmet per šiuos bulių varymus susižeidžia apie 200-300 žmonių, 2013 m. hospitalizuoti reikėjo apie 50 dalyvių. Dažniausiai keletas žmonių sužeidžiami labai rimtai. Tais pačiais 2013 m. bulius rimtai subadė australę, o prieš 6 metus nuo grupės atsiskyręs galvijas mirtinai subadė 27-erių metų ispaną. Tai buvo pirmoji mirtis festivalyje nuo 1995 m, o nuo 1924 m bulių varymų metu iš viso žuvo 15 žmonių.
Neaiški tradicijos kilmė
Festivalį išgarsino 1926 m. išleistas Ernesto Hemingway romanas „Fiesta“ („The Sun Also Rises“). Tai istorija apie amerikiečių ir britų emigrantų kelionę nuo Paryžiaus į San Fermino festivalį. Personažai keliauja pasižiūrėti bulių bėgimo ir kautynių San Fermino festivalyje. Ši istorija paremta realia autoriaus patirtimi.
San Fermino festivalio ištakos siejamos su 1591 m., kai miesto gyventojai susirinko pagerbti pirmojo Pamplonos vyskupo šv. Fermino, kuris buvo nukirsdintas giljotina. Iki šiol festivalio atidarymas prasideda tradiciniu šūkiu „Viva San Fermin!“ („Tegyvuoja šventasis San Ferminas!“), festivalio dalyviai ryši raudoną skarelę kaip vyskupo mirties atminimą ir baltus drabužius, kuriuos laisto vynu, kad jie įgautų rausvą atspalvį.
Festivalio metu vyksta įvairios religinės apeigos, tradiciniai šokiai ir žaidimai. Iš kur kilo bulių varymo tradicija, tiksliai nežinoma. Gali būti, kad nuo senų laikų, kai bulių varymas buvo vienintelis būdas atvesti galviją į koridą,. Šia veikla susidomėjo vis daugiau žmonių ir tai tapo masiniu renginiu.
Šiandien būtent dėl bulių varymo festivalis sulaukia dėmesio ir lankytojų iš viso pasaulio. Į šventę susirenka nuo pusės iki milijono dalyvių, bulių bėgimą transliuoja visuomeninė Ispanijos televizija.
Buvęs mėgėjiško bulių kautynių klubo „Pena Turina La Golosa de Santander“ prezidentas Davidas Patricijus Guardo Puertas džiaugiasi, kad egzistuoja San Fermino festivalis: „Aš nežinau daug tokių spalvotų vietų pasaulyje kaip Pamplonos gatvės festivalio metu. Visi vilki panašiai, vietos gyventojai ir užsieniečiai susirenka į vieną vietą dėl to paties tikslo – pasilinksminti.“
Diskutuotina tradicija
Buvęs bulių kautynių klubo prezidentas Davidas Patricijus Guardo Puertas, nuotr. iš asmeninio albumo
Davidas Patricijus Guardo Puertas iš karto pabrėžia, kad festivalyje laikomasi griežtų saugumo reikalavimų.
„Dalyvavimas bulių bėgime yra be galo aistringa, intensyvi fiziškai ir emociškai, bet svarbiausia saugi patirtis. Taip, žmonės susižeidžia, bet daugiau nelaimingų atsitikimų įvyksta linksminantis festivalio metu, nei varant bulius. Natūralu, kad milijoninėje minioje atsitinka nelaimingų atsitikimų, todėl organizuojant festivalį didžiausias dėmesys kreipiamas į saugumą“, – sako buvęs bulių kautynių klubo prezidentas.
Jis priduria, kad apsaugos darbuotojai iš viso pasaulio dalyvauja San Fermino festivalyje, kad pasisemtų žinių iš, kaip sako pašnekovas, geriausios apsaugos sistemos. Kiekvieną festivalio dieną apie 200 žmonių, daugiausia savanorių iš Raudonojo Kryžiaus organizacijos, yra pasiruošę suteikti medicininę pagalbą.
Ne visi ir greičiausiai net ne dauguma ispanų sutiktų su bulių kautynių klubo buvusiu vadovu.
Vardo prašęs vardo neviešinti ispanas matadoras apie San Fermino festivalį atsiliepia neigiamai. Pašnekovas sako, kad dauguma bulių varyme dalyvaujančių žmonių nežino, kaip teisingai tai daryti. „Jei bulius padaro kažką netikėto, dauguma dalyvių nežino, kaip reikėtų elgtis, tai provokuoja pavojų, bėgimas tampa pavojingas visiems dalyviams“, – sako ispanas.
Kalba, bet nedraudžia
Ispanas matadoras sako, kad San Fermino festivalio bulių varymas yra pavojingas, nes dauguma dalyvių nežino, kaip teisingai elgtis šalia buliaus; nuotr. iš asmeninio albumo
Bulių varymas vyksta ne tik Pamplonos mieste, bet ir kitose Ispanijos vietose.
Katalonijos regione nuo 2010 m bulių kautynės yra uždraustos. Korida yra amžinas Ispanijos diskusijų objektas, šalyje egzistuoja daug organizacijų, kovojančių už gyvūnų teises, pasisakančių prieš bulių kankinimą, bet kautynių tradicija vis dar išlieka legali.
Ispanas matadoras pasakoja, kad daug jo tautiečių gyvena bulių kautynėmis, todėl šios tradicijos draudimas reikštų gyvenimo būdo draudimą daugeliui ispanų.
„Daug žmonių gyvena vien korida, bet asmeniškai aš labiau mėgstu gatvės bulių kautynes, jas propaguoja dar daugiau ispanų. Ispanijos miesteliuose ir kaimuose vyksta bulių kautynės tiesiog gyvenvietės centre. Aš, kaip ir dauguma gatvės kautynių dalyvių, pritariu tik toms linksmybėms su buliumi, kurios nekelia skausmo gyvūnui, tai yra bėgimas arba šokinėjimas aplink bulių, jo neliečiant“, – pasakoja bulių kautynių dalyvis.
Davidas Patricijus Guardo Puertas, kalbėdamas apie Ispanijoje netylančias diskusijas dėl bulių kautynių draudimo, pastebi, kad diskusija siekia jau ne vieną šimtmetį, bet reali situacija išlieka tokia pati.
„Praeityje kartas nuo karto bulių kautynės buvo draudžiamos kai kurių valdovų kai kuriuose regionuose. Ši tradicija visada buvo mėgstama, bet kartu ir nepriimtina patiems ispanams“, – pasakoja pašnekovas.
Buvęs bulių kautynių klubo prezidentas mano, kad koridos draudimas Katalonijoje yra labiau susijęs su regiono nacionalizmu nei gyvūnų teisių gynimu. „Katalonai uždraudė koridą, nes nori kuo labiau atsiriboti nuo ispaniškos tradicijos. Šis draudimas gėdingas, nes įrodo, kad Ispanija nepasikeitė per daugelį metų“, – pasakoja buvęs bulių kautynių klubo prezidentas.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Kontroversiškasis bulių varymas Ispanijoje”
[…] Kontroversiškasis bulių varymas Ispanijoje […]
PatinkaPatinka