Įtakingas politikas niekada rinkėjų nebuvo išrinktas į politinį postą

Henri Bonnet, Josephas C. Grew ir Jeanas Monnet, J. Sherrel Lakey nuotr. („Wikipedia“)

Henri Bonnet, Josephas C. Grew ir Jeanas Monnet, J. Sherrel Lakey nuotr. („Wikipedia“)

Jeigu tai būtų protmūšio klausimas, kurio atsakymo taškai mažėja tolygiai su kiekviena nauja užuomina,  pirmasis užsiminimas skambėtų taip: gimė Prancūzijoje, Konjako regione. 16 metų paliko mokyklą ir pradėjo keliauti po įvairias šalis prekiaudamas konjaku.

Nežinote? Štai antroji užuomina:  per savo gyvenimą buvo  tarptautinis verslininkas, finansininkas, diplomatas ir valstybės veikėjas, bet niekada nebuvo paskirtas į valstybės tarnybą.

Trečioji: abiejų pasaulinių karų metais ėjo aukštas pareigas, susijusias su pramonės gamybos koordinavimu Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Ketvirtoji užuomina yra asmenybės istorinė citata: „Jeigu valstybės bus atkuriamos nacionalinio suvereniteto pagrindu, taikos Europoje nebus… Europos šalys yra pernelyg mažos, kad galėtų užtikrinti savo žmonėms būtiną gerovę ir socialinę raidą. Europos valstybės turi susijungti į federaciją…“.

Paskutinė užuomina tik patikslintų jūsų spėjimą: pagrindinis 1950 m. gegužės 9 d. paskelbtos garsiosios Schumano deklaracijos iniciatorius.

Taip, tai Jeanas Monnet (Žanas Monė), dar kitaip vadinamas vienų iš Europos įkūrėjų. Jo paties tėvas nusprendė, kad 16-metis sūnus dėl išskirtinių bendravimo įgūdžių itin tinka karjerai tarptautiniame versle, tad išleido jį į Londoną dirbti šeimos valdomoje konjako prekybos įmonėje.

„Knygų neimk, niekas negali mąstyti už tave, tik tu pats. Visada stebėk, kas vyksta už lango ir aplink tave, bendrauk su žmonėmis“, – tokiais žodžiais tėvas išlydėjo į pasaulį būsimąjį Europos Sąjungos idėjos autorių.

Jeano Monnet gebėjimas įrodyti ir įtikinti padėjo ne tik prekiaujant konjaku, bet vėliau ir įtikinti Europos vadovus, kad dirbant reikia siekti bendrų interesų ir privertė juos pripažinti bendradarbiavimo naudą.

Jeano Monnet fenomenas

Rašytojas, žurnalistas, mokslininkas ir Jeano Monnet politinis patarėjas Francois Duchene (Fransua Diušen), knygoje „Jean Monnet: The First Statesman of Interdependence“ rašo, kad Jeanas Monnet yra fenomenas, nes jis niekada netarnavo valstybės tarnyboje, tad neturėjo tiesioginės įtakos politiniams sprendimams, bet nepaisant to, jis sėkmingai perbraižė Europos ekonomikos žemėlapį. Jeanas Monnet pasižymėjo išskirtinai doroviniu mąstymu, jis niekada nediskutavo su politikais kaip su konkurentais.

Europos bendrijos idėjos autorius buvo žemo politinio rango atstovas, bet jis darė didelę įtaką svarbiausiems politikams. Tiesa, Jeanas Monnet veikė ne tiesiogiai, o per trečiuosius asmenis. Europos vienytojas iš savo taikinio, politiko ar tikslinės grupės aplinkos atsirinkdavo jiems pavaldžius mažesnio rango asmenis. Tuos politikus jis mokė ir konsultavo jiems ruošiant pirminius sprendimų planus, teikiant pasiūlymus ir idėjas savo viršininkams. Jeanas Monnet diena iš dienos lėtu, bet taktišku keliu ruošdavo savo bendraminčius.

Jeanas Monnet savo kolegų prisiminimuose išliko kaip nepataisomas optimistas. Jis neišdavė racionalios intelektualinės minties idėjos įvairų povandeninių srovių verpetuose. Jeano Monnet politinis patarėjas Francois Duchene rašo, kad net kai jo pasiūlymai nesulaukdavo pritarimo, jis nenuliūsdavo. Vietoje to, Europos vienytojas greičiausiai gūžtelės pečiais ir pasakys:  „Įvyko, kas įvyko, bet tai nekeičia esmės. Mes patyrėme nesėkmę, bet laikykime tai turtinga pamoka, o ne kliūtimi“.

Taikos idėja

Laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo iki šiol dažniausiai nagrinėjamas per Šaltojo karo, Amerikos ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybų prizmę, nuošalyje paliekant dėl šios įtampos kritusį šešėlį Europoje. Čia pirmaisiais pokario metais didžiausią grėsmę kėlė atgimstanti Vokietija.

Jeanas Monnet manė, kad Prancūzijos vyriausybės pirmtakai klaidingai siekė užkirsti kelią Vokietijos agresijai karinėmis pajėgomis ir trukdydami atsigauti šalies ekonomikai. Jis, kitaip nei jo tautiečiai, tikėjo, kad  Europa gali atsigauti tik suartėjus Prancūzijai ir Vokietijai, o  ne, kaip nuo seno galvota, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai.

Europos vienytojas numatė, kad pasibaigus karui, priešiškų šalių pagrindinės karo jėgos, anglių ir plieno, gamybos sujungimas, ne tik sušvelnintų nacionalizmo varžybas, bet dar svarbiau – padėtų Vakarų Vokietijai įsitvirtinti Vakaruose.

Jeano Monnet Europos taikos idėja patvirtinta 1950 m. gegužės 9 d., kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) Prancūzijos vyriausybės vardu paskelbė Jeano Monnet inicijuotą ir parengtą Schumano deklaraciją. Joje siūlyta visą Vokietijos ir Prancūzijos anglių ir plieno gamybą pavesti valdyti vienai Vyriausiajai valdybai.

Europos vienytojui atminti

Greičiausiai, kol gyvuos Europa, tol gyvuos ir Jeano Monnet atminimas. Jo vardu pavadinta ne viena programa ir apdovanojimai, Prancūzijoje jo vardu pavadintas universitetas bei fondas, kuris finansuoja iniciatyvas Europos vienybei stiprinti.

Viena žinomiausių Jeano Monnet vardo programų yra skirta viso pasaulio aukštojo mokymo įstaigoms. Projektas pradėtas 1989 m, šiuo metu Europos Sąjungos programa vykdoma 72 pasaulio šalyse.

Projektas skatina Europos Sąjungos studijų ir mokslinių tyrimus visame pasaulyje. Šio tikslo siekiama skatinant Europos  Sąjungos disciplinų įtraukimą ir tobulinimą  aukštosiose mokyklose, remiant ir skatinant mokslininkus tyrimus apie ES bei siekiant organizacijų bendradarbiavimo.

Programa skatinamas domėjimąsis Europos Sąjunga visame pasaulyje pratęsia Jeano Monnet mintį: „Auginti žmonių sąjungą, o ne valstybių bendradarbiavimą“.

Gabija Karlonaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Įtakingas politikas niekada rinkėjų nebuvo išrinktas į politinį postą”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: