Perujietis: Lietuvoje jaučiuosi tikru piliečiu, o ne antrarūšiu, kaip Anglijoje
Lietuvoje gyvenantis perujietis Antonio Bechtle yra kūrybos vadovas reklamos agentūroje „Milk“ ir kūrybos kurso vadovas reklamos mokykloje „The Atomic Garden Vilnius“. Asmeninio archyvo nuotr.
Perujietis Antonio Bechtle prieš 7 m. iš Anglijos emigravo į Lietuvą. Čia jis yra kūrybos vadovas reklamos agentūroje „Milk“ ir kūrybos kurso vadovas reklamos mokykloje „The Atomic Garden Vilnius“. Lietuvoje jis įžvelgia daugiau panašumų su savo gimtine Peru nei su tradiciniu lietuvių emigrantų kraštu – Anglija.
„Lietuvoje ir Peru gyvuoja panaši šeimos tradicija. Stengiamės kuo dažniau aplankyti šeimos narius, renkamės į giminių susitikimus. Lietuvoje artimieji irgi dažnai susitinka, yra nenutolę ir prireikus padeda vieni kitiems. Kaimynai šioje tradicijoje taip pat labai svarbūs veikėjai. Lietuvoje, kaip ir Peru, dauguma žmonių pažįsta vienas kitą. Taip pat ir Vilniuje, na bent jau miesto centre beveik neįmanoma praeiti nepamačius pažįstamo veido“, – Lietuvą su Peru lygina pašnekovas.
Reklamos ekspertas A. Bechtle savo pažintį su Lietuva pradėjo nuo Kauno rajone esančio Babtų miestelio. Todėl pašnekovas tikina, kad gana gerai pažįsta mūsų šalies kultūrinį spektrą, nes jo akiratis neapsiriboja tik Vilniumi.
Pašnekovas sako, kad Lietuvoje gyventi daug ramiau ir saugiau nei Peru. „Greičiausiai man nieko neatsitiks vaikštant miesto gatvėmis bet kokiu paros metu, o Peru nusikalstamumo lygis labai aukštas. Jūs net neįsivaizduojate kokioje saugioje aplinkoje gyvenate palyginti su mano gimtine“, – komentuoja Antonio Bechtle.
„Iš visų pasaulio šalių, Lietuvoje jaučiuosi labiausiai laukiamas“, – atskleidžia perujietis Antonio. Asmeninio archyvo nuotr.
Depresija Anglijoje
Pašnekovas paliko Angliją, nes jautėsi visiškai prislėgtas. Ten jam nepavyko susirasti draugų, gauti tinkamo darbo, nes, pasak pašnekovo, jo akcentas nebuvo pakankamai britiškas. Jam Anglija pasirodė daug šaltesnis kraštas, kuriame sunku susirasti draugų, o jeigu ir pavyksta, tai būna nebent imigrantai.
„Britiška sistema priverčia jaustis nereikalingu. Lietuvoje atvirkščiai – visiškai nejaučiu diskriminacijos, kad esu atvykęs iš kitos šalies. Mane kviečia į svečius, įvairius vakarėlius. Žmonės čia draugiški, jie siūlo viską ką gali pasiūlyti. Čia jaučiuosi tikru piliečiu, o ne antrarūšiu, kaip Anglijoje“, – gyvenimo patirtimi dalijasi pašnekovas.
Netikėtai aplankęs Lietuvą jis įsimylėjo šią šalį. „Mano socialinis gyvenimas tapo daug turtingesnis, per keletą metų aš čia apsilankiau 9 kartus. Dėl dažnų vizitų, nusprendžiau, kad labiau apsimoka čia apsigyventi nei skraidyti iš Anglijos. Galbūt jūs net nepastebite, bet čia gyventi labai gera ir ramu. Lietuvoje lengva bendrauti su žmonėmis, gyventi čia nėra brangu, beje turite gerą viešąjį transportą. Galite juoktis, bet tai tiesa“, – Lietuvos privalumus vardija reklamų kūrėjas.
Perujiečiui atrodo juokinga, kai lietuviai skundžiasi dėl dažno lietaus. „Jūs bent jau turite saulėtų dienų, o Peru dangų visada dengia tankus sluoksnis pilkų debesų, iš kurių niekada neprapliumpa lietus, nes dangus plyti virš dykumos. Mano gimtinėje beveik nelyja ir nešviečia saulė. Gyvendamas Limoje gali taip ir nesužinoti, kaip atrodo mėlynas dangus“, – Lietuvos klimatu džiaugiasi Antonio Bechtle.
Kita vertus, Peru, pasak pašnekovo, yra geresnėje geografinėje padėtyje nei Lietuva. Beje, jo gimtinėje yra daugiau kultūros paveldo objektų, bet jis iš karto priduria, kad kultūra yra nelyginamas dalykas, nes kiekviena tradicija unikali.
Antonio Bechtle, nuotr. iš asmeninio archyvo
Klaidinga žinutė
Reklamos ekspertas mano, kad Žaliojo tilto skulptūras, kaip ir kitos sovietinės liekanos Lietuvoje yra unikalus kultūros paveldas, bet jį reikėtų eksponuoti muziejuose. Pasak pašnekovo, viešose erdvėse likę paminklai pasauliui siunčia klaidingą žinią.
„Tai egzotika, kurios turistai ieško Lietuvoje. Jie nori pamatyti postsovietinės šalies liekanas, komunizmo randus miestuose. Tai lyg važiuoti į Afriką pažiūrėti pusnuogių vietinių, bet atvykus rasti juos dėvinčius džinsus ir marškinėlius. Tai įrodo, kad jie jau nebėra laukiniai. Nemanau, kad vardan turizmo jie neturėtų evoliucionuoti, bet savo tradicijas išsaugoti būtina, tam, kad patys jų nepamirštų ir matytų pokyčius“, – komentuoja A. Bechtle.
Jis pabrėžia, kad negalima neigti ar gėdytis savo praeities, net jei ji mums trukdo ar yra nemaloni, nes praeitis suformavo dabartį. „Mes visi atėjome iš praeities, turime iš jos mokytis“, – sako pašnekovas.
Perujietis išsakytas mintis apie ne visada malonią istoriją iliustruoja savo gimtosios šalies patirtimi. „Inkų imperija buvo užkariauta ispanų. Jie mums darė baisius dalykus ir iki šiol visuomenėje dėl to yra didelių problemų. Bet tai nereiškia, kad mes negalime būti nusistatę prieš šį laikotarpį, negalime netgi gailėtis, kad tai įvyko, nes Ispanija yra mūsų motina, o Peru – tėtis. Mes kilome iš jų abiejų. Ispanijos įtaka yra giliai mūsų kultūroje ir jau nebeįmanoma Peru atskirti nuo Ispanijos. Tad netgi turėdami skaudų istorijos laikotarpį, mes jį priimame ir tuo didžiuojamės“, – pasakoja Lietuvoje gyvenantis A. Bechtle.
Lietuviški kompleksai
Antonio Bechtle, nuotr. iš asmeninio archyvo
Perujietis Lietuvoje pastebėjo ne tik tvarkymosi su istorija problematiškumą, bet ir tobulėti trukdančius kompleksus. Kad ir kaip paradoksaliai skamba, bet pašnekovas sako, kad Lietuvoje gyvuoja nevisavertiškumo ir pranašumo kompleksai.
Reklamos kūrėjas sako, kad nevisavertiškumo kompleksas gimsta pesimizme. „Iš karto kai atvykau į Lietuvą, pastebėjau, kad lietuviai mano, kad jie niekam tikę, išskyrus krepšinį. Jie mano, kad negali būti geresni už kitas Europos šalis. Pavyzdžiui, kai pradėjau čia kurti reklamas, sužinojau, kad agentūros netgi nesiunčia paraiškų į didelius festivalius ir konkursus, nes vyrauja išankstinis nusistatymas, kad vis tiek nieko nelaimės“, – pasakoja pašnekovas.
Jį šis pasyvumas pykdydavo labiausiai, nes agentūros netgi nepabandydavo. Antonio sako, kad dabar reikalai keičiasi. Stengiamasi pasiekti tarptautinį pripažinimą šiai mažai šaliai.
Kitas dalykas, kuris nepatinka perujiečiui Lietuvoje, yra pranašumo, arba, kaip jis pats vadina, „kaimietiškas“ kompleksas.
„Vis dar egzistuoja chuliganiška atmosfera tarp kompanijų. Kažkam jos privalo įrodyti savo akivaizdžią galią. Čia verslininkai dažniau koncentruoja jėgas ties konkurentų žlugdymu, vietoje to, kad investuotų į savo pačių tobulėjimą. Dar įprasta, kad verslininkai elgiasi su savo darbuotojais taip lyg jie darytų jiems paslaugą suteikdami darbo. Nėra supratimo, kad darbuotojai, taip pat kaip ir darbdaviai, yra vienodai nusipelnę pagarbos vienas iš kito“, – komentuoja reklamos kūrėjas .
Šie gyvi kompleksai yra vieninteliai du dalykai, kurie pašnekovui nepatinka Lietuvoje, o apskritai, jis čia jaučia laimės atmosferą, jam patinka Lietuvoje gyvenantys žmonės. „Iš visų pasaulio šalių, Lietuvoje jaučiuosi labiausiai laukiamas“, – atskleidžia perujietis Antonio.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Perujietis: Lietuvoje jaučiuosi tikru piliečiu, o ne antrarūšiu, kaip Anglijoje”
[…] Perujietis: Lietuvoje jaučiuosi tikru piliečiu, o ne antrarūšiu, kaip Anglijoje […]
PatinkaPatinka