Islamofobijos apraiškos Europoje: kodėl svarbu apie jas kalbėti

Frank Boston (Flickr.com) nuotr.

Pastaraisiais metais tiek akademinėje literatūroje, tiek žiniasklaidoje vis dažniau girdėti žodis „islamofobija“: kol vieniems jis skamba kaip naujas propagandos terminas, skirtas apibūdinti neegzistuojančias nuomones, kitiems (tai yra, paties europiečiams musulmonams) jis apibūdina įvairių išpuolių, įžeidimų ir diskriminacijos apraiškų šaknis.

Nusistatymas prieš musulmonus ir islamą apskritai – taip trumpai galima apibrėžti islamofobiją. Svarbu paminėti, jog islamofobija nėra islamistų grupių baimė ar kritika musulmoniškų šalių politikos aspektams. Konkrečios ir dažnėjančios islamofobijos apraiškos – diskriminaciniai veiksmai, įžeidimai, išpuoliai prieš individus ir institucijas, asocijuojamus su islamu – Europoje iliustruoja, kodėl į šį reiškinį negalime numoti ranka, jei norime laikyti Europą darnia multikultūrine erdve.

Kodėl reikia kalbėti?

Islamofobijos apraiškų – kaip ir, aišku, kitų baime ir neapykanta grįstų ideologijų – Europoje paneigti tiesiog negalima. Po tragiškų išpuolių „Charlie Hebdo“ redakcijoje Prancūzijoje ypač padažnėjo išpuoliai prieš musulmonus, visgi įvairios žmogaus teisių organizacijos apie islamofobiją Europoje kalba jau nuo seniau. Štai anot „MAMA Project“ (angl. „Measuring Anti-Muslim Attacks“) platformos, skirtos pranešti apie įžeidimus ir išpuolius prieš musulmonus, Jungtinėje Karalystėje vien per 10 mėnesių – nuo 2013-ųjų gegužės iki 2014-ųjų vasario – užregistruoti 734 incidentai. Jų daugumą (599) sudarė kibernetinės patyčios, tačiau užregistruoti ir 56 išpuoliai prieš mečetes, 23 išpuoliai prieš pačius musulmonus, 13 itin brutalių užpuolimų, bei kitokie įžeidimai.

„Amnesty International“ diskriminacijos ekspertas Marco Perolini, pristatydamas prieš keletą metų šios organizacijos išleistą ataskaitą apie musulmonus Europoje, pažymėjo, jog „Musulmonės moterys negauna darbų, o musulmonėms mergaitėms iškyla problemų lankyti mokyklą dėl to, kad nešioja tradicinius drabužius, pavyzdžiui, galvos apdangalą. Musulmonai vyrai gali būti atleidžiami iš darbo dėl to, kad turi su islamu asocijuojamas barzdas.“

Neigiami stereotipai ir išankstinis nusiteikimas prieš musulmonus, sako M. Perolini, skatina diskriminaciją įvairiose srityse, ypač švietimo ir darbo. Mokslinis tyrimas Prancūzijoje parodė, jog išgalvotas į darbą pretenduojantis kandidatas su tradiciškai krikščionišku vardu du su puse karto dažniau susilaukdavo atsakymo iš darbovietės nei išgalvotas kandidatas su lygiais tokia pačia patirtimi, bet musulmonišku vardu. Diskriminaciją darbo srityje rodo ir tokio paties tipo eksperimentai kitose Europos šalyse.

Žiniasklaidos pučiamas burbulas

Be abejo, organizacijos kaip Islamo valstybė, „al Qaeda“ ar „Boko Haram“ yra žiaurios grupės, kurioms reiškiama kritika yra pagrįsta, ir apie kurių išpuolius būtina kalbėti žiniasklaidoje. Tačiau čia iškyla dilema kaip apie juos kalbėti, ir kaip pristatyti viską Europos kontekste. Žiniasklaidos ar pavienių individų pasisakymai apie didėjančią islamistų išpuolių grėsmę Europoje turi būti pasverti ir grįsti daugiau nei nuomone.

Anot Europos policijos biuro (Europol) ataskaitų, religija motyvuoti teroristiniai išpuoliai Europoje per pastaruosius penkis metus sudarė vos 2 procentus visų teroro atakų. Didžiąją visų išpuolių dalį sudarė separatistinių grupių atakos. Šitokia statistika tikriausiai stebina ne vieną, ką galima bandyti aiškinti analizuojant visų pirma žiniasklaidos įtaką. Galime klausti: kodėl negirdime apie ne musulmonų atliktus išpuolius? Tai yra, kur likusios daugiau nei 98 procentai atakų? Ir jei musulmonų islamistų išpuoliai ar nusikaltimai, atlikti musulmonų, susilaukia daugiau dėmesio, natūralu, jog šitoks tendencingas vienos grupės reprezentavimas kaip brutalesnių už kitus gali kurstyti islamofobiją. Ypač, kai musulmonų vaizdavimas daugelyje Europos valstybių kine dominuojančioje Holivudo pramonėje yra sistemiškai neigiamas ir vienpusis. Teroristai, „mūsų“ vertybėms grasinantys užpuolikai – šitoks dominuojantis musulmonų įvaizdis Holivude, ką rodo nepriklausomos tyrimų organizacijos Islamiškos žmogaus teisių komisija ataskaita.

Kaip įdomiai pastebi britų mokslininkė Sara R. Farris savo straipsnyje, logika, kuria iš dalies remiama dabartinė islamofobijos stadija Europoje, primena antisemitizmo Europoje šaknis: teigimas, jog sekuliaroje visuomenėje nėra vietos religijai, matymas tam tikrą grupę žmonių kaip „tautą kitos tautos viduje“, ir šios grupės kaltinimas dėl įvairių blogybių Europoje.

Kas ta integracija?

Kai vienos grupės nusikaltimams Europoje yra suteikiama daugiau dėmesio (ar bandoma sieti žmogaus religiją su pačiu nusikaltimu), ta grupė yra demonizuojama televizijoje, o tos religijos ekstremistų ideologija kartais tapatinama su visais religijos išpažinėjais, nenuostabu, kad nusistatymai prieš tos grupės atstovus didėja. Ir jei nekvestionuosime žiniasklaidoje paplitusio naratyvo, stabdyti islamofobiją bus labai sunku.

Galiausiai, tikriausiai ne vienam teko girdėti šitokius pasisakymus apie musulmonus europiečius: „Na, kodėl gi jie neįsiintegruoja? Tada ir diskriminacijos bus mažiau.“ Čia būtina klausti, ką šitaip teigiantys individai ar institucijos laiko integracija. Jei integracija reiškia atsisakymą būti musulmonu ar visišką savo religinio identiteto slėpimą, ar galima tai sąžiningai patiems sau vadinti integracija? Ar tada galime kaltinti bet kokios religijos išpažinėją nenoru integruotis? Tad pirmas žingsnis kovoti su islamofobija yra aktyviai neigti mąstymą, jog dėl patiriamos diskriminacijos kalti patys diskriminuojamieji.

Justina Poškevičiūtė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “Islamofobijos apraiškos Europoje: kodėl svarbu apie jas kalbėti”

  1. PETRAS PIKSRYS

    Puikus straipsnis. Logiška, kad islamofobija jau plinta ne tik išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse bet jau ir Lietuvoje, Tam yra ne viena priežastis. Privalome šį reiškinį pirmiausia gerai išnagrinėti, pažinti ir tik po to dasryti praktines išvadas.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: