Baisus sovietinis palikimas, arba Kur egzaminai geriausi
Anel Arinova iš Kazachstano: mano šalyje gali gauti dvejetą už tai, kad išsakai savo nuomonę ir jos laikaisi, nuotr. iš asmeninio albumo
„Lietuvoje paskaitų metu kelti klausimus, piktintis, prieštarauti yra įprasta ir, svarbiausia, tai neturi įtakos pažymiui. Mano šalyje gali gauti dvejetą už tai, kad išsakai savo nuomonę ir jos laikaisi“, – sako vadybos studentė Anel Arinova iš Kazachstano.
Apie tai, kodėl Lietuvoje daug geriau studijuoti nei Kazachstane ar Baltarusijoje, o Danijoje – geriau nei Lietuvoje, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja mūsų šalyje pagal mainų programą studijuojančios baltarusė ir kazachė, o taip pat Danijoje besimokantis lietuvis.
1965 m. filmo „Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai“ scena, kai vienas veikėjas eina laikyti egzamino užsibintavęs ausį, vis dar gyva posovietinėse šalyse. Ten per daugiau nei 50 metų egzaminų tvarka aukštosiose mokyklose nepasikeitė.
„Egzamino metu studentai dažnai naudojasi mažais mikrofonais, kurių net nesimato įsidėjus į ausį. Mikrofonas belaidžiu ryšiu „Bluetooth“ sujungiamas su telefonu. Prieš įeidami į egzamino laikymo patalpą paskambiname draugui, kuris padės atsakyti į klausimus, įsidedame mikrofoną į ausį, o telefoną dažniausiai slepiame bate“, – apie įprastinę praktiką Baltarusijoje pasakoja vadybos studentė Veronika Shaidak.
Reikia iškalti iki 300 atsakymų
Veronikai Shaidak vadybos studijos Lietuvoje daug įdomesnės nei Baltarusijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
Veronika sako, kad visų dalykų egzaminai vienodi – reikia žodžiu atsakyti į išsitrauktą klausimą. Paruošti atsakymą skiriama 20-40 min. Visus galimus egzamino klausimus dėstytojai pateikia studentams dar prieš egzaminą, todėl ruošiamasi mintinai mokantis atsakymus į konkrečius klausimus.
Studentė iš Baltarusijos pasakoja, kad ji mokosi nuo 20 iki 150 klausimų, o jos draugė, taip pat vadybos studentė Anel Arinova iš Kazachstano, sako, kad jai tenka mokytis atsakymus į 300 klausimų.
Abi merginos šiuo metu pagal mainų programą vieną semestrą mokosi Lietuvoje – ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. „Čia aš nežinau, į kokius klausimus reikės atsakyti egzamino metu, todėl mokausi visą kurso metu dėstytą medžiagą“, – Anel lygina egzaminus Kazachstane ir Lietuvoje.
Merginos į klausimą, kaip jos sugeba mintinai iškalti ne vieną šimtą atsakymų, sako, kad tai neįmanoma, todėl nusirašinėti egzaminų metu yra įprasta praktika, o dėstytojai stengiasi nematyti pažeidžiamos tvarkos.
„Labai nustebome, kad ISM universitete per egzaminus niekas nenusirašinėja. Čia reikia mokytis. Na, bet pagalvokite patys, kaip išmokti 300 atsakymų? Praktiškai neįmanoma, todėl Kazachstane ir nusirašinėjama“, – patirtimi dalijaisi Anel.
Antro kurso studentė Veronika iš Baltarusijos sako praėjusiais metais daug mokiusis, todėl dabar jos pažymių knygelėje – vien geri pažymiai, o tai teikia ilgalaikę naudą. „Per egzaminą dėstytojai, pamatę pažymių knygelės turinį, t.y. gerus pažymius, nusprendžia, kad esu pavyzdinga mokinė, todėl į mane žiūri atlaidžiai ir lengvai parašo gerą pažymį“, – išankstinį dėstytojų nusistatymą kritikuoja pašnekovė.
Gyvas sovietinis palikimas
Merginų nuomone, neefektyvi egzaminų tvarka, kai įprasta nusirašyti ir už tai nėra baudžiama, yra sovietinis palikimas. Veronika ir Anel pritaria, kad didesnių problemų kelia paskaitų nelankymas ar nepritarimas dėstytojui nei nusirašinėjamas egzamino metu.
„Baltarusijoje paskaitų metu visada kalba tik dėstytojas, o mes konspektuojame paskaitą. Net konspektavimu to nepavadinsi, nes visą paskaitą net nepakeliame galvos nuo sąsiuvinio, kadangi rašome kiekvieną dėstytojo žodį. Nesuprantu, kam to reikia, kai šiais laikais informaciją galima tiesiog persiųsti“, – komentuoja Veronika.
ašnekovė priduria: „Kartais vienas kitas studentas užduoda klausimą, bet dėstytojų atsakymai labai trumpi. Nors Lietuvoje studijuoju tik keletą mėnesių, bet jau pastebėjau, kad paskaitos metu uždavus klausimą kyla diskusijos, įsitraukia ne tik dėstytojas, bet ir kiti studentai. O Baltarusijoje niekam tie klausimai neįdomūs, profesorius trumpai atsako ir toliau tęsia paskaitą.“
Anel pabrėžia, kad Kazachstane su dėstytojais geriau nesiginčyti. „Daugelis mūsų dėstytojų yra garbaus amžiaus, o pas mus prieštarauti vyresniems yra nepagarbu. Vyresnius ir ypač mokytojus reikia gerbti, todėl ir aš, kaip studentė, su dėstytojais diskutuoti negaliu. O čia, Lietuvoje, paskaitų metu kelti klausimus, piktintis, prieštarauti yra įprasta ir, svarbiausia, tai neturi įtakos pažymiui. Mano šalyje gali gauti dvejetą už tai, kad išsakai savo nuomonę ir jos laikaisi“, – teigia kazachė.
Nereikalingas turinys
„Savo tėvynėje mokausi 8 dalykų per semestrą, bet nė vieno nelaikau reikalingu. ISM mokausi 5 dalykų ir jaučiu, kad visi dalykai orientuoti į praktiką, turi reikšmę. Baltarusijoje per paskaitas profesorius dėsto teoriją, o seminarų metu jau studentai šneka apie tą pačią teoriją. Nėra jokios praktinės orientacijos“, – studijų turinį kritikuoja Veronika.
Karolis Kieras studijuoja Danijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
O štai lietuvis Karolis Kieras, vadybos studentas Danijoje, labai džiaugiasi, kad neliko studijuoti Lietuvoje. „Švietimo sistema Lietuvoje pūva, Danijos sistema tikrai geresnė“, – užtikrintai teigia Karolis.
Pašnekovas sako, kad jo Orhuso verslo akademijoje (Business Academy Aarhus) 40 proc. studijų sudaro teorija, o 60 proc. – praktika. „Paskaitos pradžioje dėstytojas primena, ką veikėme praėjusį užsiėmimą, vėliau išaiškina naują temą, tada naują informaciją suskirsto dalimis, užduoda užduotį ir studentus suskirsto grupėmis. Tada jau patys studentai sprendžia, aiškinasi ir moko vieni kutus“, – įprastą paskaitą apibūdina studentas iš Danijos.
Karoliui labiausiai patinka, kad jo mokymo įstaigoje kas 45 min. privalo būti pertrauka. „Vienas finansų dėstytojas kas 25 min. skiria pertraukas, neilgas – apie 8 min., – bet jos labai padeda įsisavinti informaciją, per pertraukas kyla naujų idėjų, netrūksta jėgų, nesijaučiu mieguistas. Tai labai geras būdas efektyviai įsisavinti informaciją, nes kuo ilgiau sėdima paskaitoje, tuo sunkiau sukoncentruoti dėmesį“, – komentuoja pašnekovas.
Karolis per pusmetį vidutiniškai mokosi 16 dalykų, bet krūvis nėra didelis, nes nėra nuolatinio, pusės metų tvarkaraščio, kaip įprasta Lietuvoje. Karolio paskaitų tvarkaraštis keičiasi kas savaitę. O egzaminas iš visų dalykų yra bendras.
„Egzaminas trunka 48 val. Per tą laiką reikia parašyti nurodytos apimties projektą. Projekto tikslas – išspręsti užduotą problemą. Šis egzaminas yra iš viso kurso, o ne atskiro dalyko. Sprendžiant nurodytą problemą, reikia panaudoti viso kurso žinias. Šiuo būdu tikrinamas žinių pritaikymas, sprendimų ieškojimas ir priėmimas“, – pasakoja vaikinas.
Dar Karolis priduria, kad egzaminų metu leidžiama ieškoti informacijos internete, išskyrus socialinius tinklus.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Baisus sovietinis palikimas, arba Kur egzaminai geriausi”
[…] Baisus sovietinis palikimas, arba Kur egzaminai geriausi […]
PatinkaPatinka