Brandos egzaminai – iššūkis abiturientams ir valstybei
Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Tomas Bilevičius, nuotr. iš asmeninio archyvo
Egzaminai visuomet buvo iššūkis ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams bei valstybei. 1999 metais pradėta brandos egzaminų reforma, kai brandos egzaminai buvo centralizuoti ir vykdomi dviem lygiais – mokykliniu ir valstybiniu, – regis, nesibaigs niekada. Mat apie brandos egzaminų reformą ir vėl prabilta 2014 metais.
Lietuvoje brandos egzaminai organizuojami centralizuotai kaip Lenkijoje ar Slovėnijoje, kur už egzaminų organizavimą yra atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, egzaminai vyksta decentralizuotai. Taigi, vieningo brandos egzaminų organizavo modelio Europos Sąjungoje (ES) nėra.
Buvęs egzaminų centro direktorius Vidmantas Jurgaitis, sako, kad nuolatiniai egzaminų sistemos pokyčiai nebaugina: „Tik svarbu, kad prieš darant pokyčius visada būtų susitarta, ko siekiama ir gerai numatomos pokyčių tiesioginės, o svarbiausia – netiesioginės, pasekmės“.
V. Jurgaitis: darant reformas svarbu nevėluoti
V. Jurgaičio įsitikinimu, svarbu daryti pokyčius tuo laiku, kai jų labiausia reikia – nevėluoti. Pavyzdžiui, apie lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą tautinių mažumų ir lietuvių bendrojo ugdymo mokyklose buvo kalbama jau 2003 metais.
„Tai buvo netgi įtvirtinta strateginiuose švietimo kaitos dokumentuose. Tačiau tuo metu pritrūko politinės valios žengti šį žingsnį ir egzaminus suvienodinti. Tačiau pavėlavus šiems pokyčiams 2012 metais reikėjo daug daugiau energijos, teko įveikti pasikeitusias tautinių mažumų atstovų nusistatymus“, – prisiminė jis.
Jam antrina ir Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Tomas Bilevičius, tvirtindamas, kad visos vykdytos ar vykdomos reformos Lietuvos švietimo sistemoje yra tik į naudą moksleiviams: „Su kiekvienais metais pačių egzaminavimų sistema tobulėja ir stengiamasi kuo išsamiau ir detaliau patikrinti moksleivių įgytas žinias.“
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad mėginant patikrinti kuo daugiau moksleivio žinių, atsiskaitymo procesas abiturientams tampa pernelyg sudėtingas: „Kai į egzaminus įtraukiama naujovių ar naujų privalomų egzaminų, situacija tampa išties komplikuota.“
Brandos egzaminų bruožai – aiškumas ir nepastovumas
Brandos egzaminų organizavimo aiškumą ir nuspėjamumą buvęs Nacionalinio egzaminų centro vadovas įvardija kaip teigiamus Lietuvos egzaminų sistemos bruožus: „Viskas, kas keičiama, keičiama tik iš anksto paskelbus ir įvardijus – net nustatomas dvejų metų reformų įsigaliojimo terminas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant vieną bylą buvo patikrintas daugelio egzaminų sistemos nuostatų teisėtumas.“
T. Bilevičius džiaugiasi, kad egzaminavimo sistema metai iš metų pasiteisina: „Džiugu, kad Lietuvoje kiekvienais metais gausu abiturientų, išlaikančių egzaminus labai aukštais balais. Tačiau egzaminavimo sistemoje trūksta pastovumo – kasmet Nacionalinis egzaminų centras moksleiviams pateikia vis naujų siurprizų.“
Kai tarnaujama dviem ponams – nė vienas jų nėra patenkintas
Buvęs Nacionalinio egzaminų centro direktorius Vidmantas Jurgaitis, nuotr. iš asmeninio archyvo
„Dabartinė egzaminų sistema tarnauja dviem ponams, – įsitikinęs V. Jurgaitis. – Ji vertina baigiančių vidurinio ugdymo programą brandą. Brandos egzaminų rezultatai naudojami atrankai stojant į aukštąsias mokyklas. Liaudies išmintis sako, kad kai dviem tarnaujama, tai nė vienas nėra patenkintas. Todėl girdime, kad nė vienos iš šių funkcijų brandos egzaminų sistema neatlieka puikiai.“
Buvusio Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus nuomone, brandai matuoti reikia daugiau individualizuotumo, toleruojant netgi tam tikrą didesnį vertinimo subjektyvumą, o konkursui, atrankai – griežto objektyvumo, aiškumo ir skaidrumo.
Moksleivių sąjungos atstovo nuomone, pagrindinis tobulintinas dalykas – egzaminavimo forma: „Dažnai iš abiturientų Panevėžio regione galima išgirsti, kad egzaminavimo tvarka, kai per porą valandų turi parodyti tai, ko išmokai per visus 12 metų, nėra tinkama, nes tai tik įvaro stresą ir baimę, todėl per egzaminą moksleiviai negali tinkamai susikaupti ir parodyti, ko išmoko.“
Brandos egzaminų sistema – veiksmingiausia galima egzaminavimo sistema Lietuvoje?
T. Bilevičiaus nuomone, Lietuvos egzaminų sistema šiandien yra veiksmingiausia galima egzaminavimo sistema Lietuvoje: „Viską, visur ir visada galima tobulinti, tad ir egzaminavimo sistemą. Manau, kad Lietuvos egzaminavimo sistema yra pakankamai veiksni, padedanti jaunuoliui pasirinkti tinkamą tolesnį gyvenimo kelią.“
V. Jurgaitis taip pat nepeikia Lietuvos brandos egzaminų sistemos, tik atkreipia dėmesį, kad brandos egzaminų programos turėtų būti atnaujintos – turi būti tikrinama, kaip mokiniai pasirengę naudoti modernias technologijas.
„Teko dalyvauti seminare, kur buvo rodomos naujų informacinių technologijų ir planšetinių kompiuterių teikiamos galimybės ugdymo procese. Ten nuskambėjo mintis, kad vienas iš pažangą stabdančių kliuvinių – galiojanti brandos egzamino programa. Programoje nėra numatyta tikrinti modernių technologijų naudojimą, todėl mokytojai neskuba jas diegti pamokose, dirbama senais metodais. Taigi, patenkame į uždarą ciklą: tikriname tai, ko mokome, o mokome tai, ką numatę tikrinti“, – kalbėjo jis.
Tačiau buvęs Nacionalinio egzaminų cento direktorius nenusimena: „Aš linkęs manyti, kad išeitis yra – brandos egzamino programose jau dabar turėtų būti numatytos naujovės, įvardyta, kad tie dalykai bus tikrinami nuo tam tikrų metų.“
Vytautas Valentinavičius
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Brandos egzaminai – iššūkis abiturientams ir valstybei”
[…] Brandos egzaminai – iššūkis abiturientams ir valstybei […]
PatinkaPatinka