Visų linksniuojama Norvegija: kodėl studijuoju, bet nenorėčiau čia likti

Lietuvoje esu Vilniaus universiteto studentė, bet šį pusmetį pagal „Erasmus“ programą studijuoju Norvegijoje, mažame Voldos miestelyje, netoli šiuo metu Lietuvos televizijoje dažnai girdimo Olesundo. Čia įsikūrusi žymiausia žurnalistikos ir medijų mokykla – Voldos universiteto koledžas (Volda University College), kurioje mokosi studentai iš visų Skandinavijos šalių ir ne tik.

Sunkiai patikėjau savo akimis

Nors prieš išvykdama rinkausi iš visos Europos sostinių universitetų, šį aukštoji mokykla mane patraukė savo nepriekaištinga reputacija, technikos naujumu, suteikiamomis galimybėmis studijų metu, praktinių užsiėmimų gausa bei dėstytojų dėmesiu kiekvienam studentui. Praėjus pusei stažuotės, galiu patvirtinti, jog nenusivyliau nė  vienu iš šių punktų. Iš pradžių net buvo sunku patikėti, kaip paskaitą gali vesti ne vienas, bet trys (!) dėstytojai, kaip galima tiesiog suteikti naujus fotoaparatus kiekvienam studentui užduotims atlikti ar turėti asmeniškus susitikimus su dėstytoju.  Atvykus iš Lietuvos, pastudijavus ten dvejus su pusę metų, man tai buvo tikra naujiena.

Aukštasis mokslas, teko girdėti, labai geros kokybės visoje Norvegijoje. Nenuostabu, pasakysite, kai šalis turi tiek pinigų – jie gali nusipirkti bet kokius dėstytojus. Bet dažnai dėstytojų profesionalumas čia pasireiškia charakterio savybėse, bendravimo subtilybėse ir gebėjime puikiai sutarti su jaunais žmonėmis. Nevadinu to mokėjimu sudominti, nes čia susirinkę žmonės, kuriuos mokslas domina jau ne vienerius metus. Tačiau kuris nuotraukos ar straipsnio pavyzdys labiau patrauktų jūsų dėmesį: rastas spaudoje ir patalpintas skaidrėje prieš dešimt metų ar paimtas iš šiandienos rytinio „New York Times“? Ir tam tikrai nereikia milijonų, kuriuos taip eskaluojame kalbėdami apie Norvegiją.

Kur Norvegija investuoja savo pinigus?

Prieš išvykstant, mane gąsdino visi –  nuo draugų iki senelių, – jog Norvegijoje už „Erasmus“ stipendiją neįpirksiu net bulvių, tad misiu iš Lietuvos atsigabentomis kruopomis. Taip, maistas čia brangesnis du, o kartais ir tris kartus, bet pirkdama pačias pigiausias prekes gaunu kokybę, už kurią Lietuvoje turėčiau mokėti net brangiau. Pavyzdžiui, apie du eurus kainuojančios sultys yra tokio skonio, kokias mes geriame šviežiai spaustų sulčių bare. Norvegijos vyriausybė kompensuoja šviežius, sveikus produktus, vaisius ir daržoves, jog žmonės galėtų juos įpirkti ir valgyti kiek galima dažniau. Ar tikrai tuomet eitumėte pietauti į „Mc’Donalds“, kur kompleksas kainuoja 100 kronų?

Praminiau Norvegiją tinkamiausia šalimi pradėti sveiką gyvenimo būdą dar ir dėl to, kad žmonės čia ypač mažai rūko, o kiekvieną kartą vaikštant įkalnėmis ir nuokalnėmis fizinis krūvis garantuotas. Tabakas ir alkoholiniai gėrimai čia kainuoja, nepabijosiu to žodžio, nežmoniškus pinigus net ir patiems norvegams. Alkoholio parduotuvėse dėlto žmonių būna retai.

Transportas Norvegijoje atvykėliams ypač brangus, bet visi vairuotojai puikiai kalba angliškai, visada nusišypso, o įsėdus į autobusą odinėmis sėdynėmis nebesinori iš jo išlipti. Gali neabejoti, jog kiekviename autobuse galėsi atsiskaityti kortele, vairuotojas išims tavo lagaminą iš bagažo, o tau padėkojus palinkės sėkmės. Tai štai kur Norvegija deda savo pinigus, nuolat pagalvoju tokiais atvejais.

Kodėl nenorėčiau gyventi Norvegijoje

Jei viskas čia taip gerai, kodėl nenorėčiau likti, paklausite. Aš taip pat apie tai galvojau ir išskyriau keletą dalykų, kurie man atrodo svetimi. Kalbu apie socialinius ir kultūrinius skirtumus, kurie lydi kiekviename žingsnyje, susidūrus su norvegais. Pirmiausia, tai Šiaurei būdingi pilki veidai, kuriuos retai be priežasties aplanko šypsena ar juokas. Norvegai mėgsta būti vieni, nori turėti daug erdvės aplink save ir be priežasties nesileis į nereikalingą pokalbį. Dėl to net jei per vieną vakarėlį norvegas tave vadino geriausiu draugu, kitą dieną jis gali tiesiog praeiti pro tave net nepasisveikinęs.

Norvegai, kaip jau gerai žino lietuviai, besąlygiškai laikosi bet kokių taisyklių. Kai kuriais atvejais tai labai pagirtina, kitais darosi tiesiog komiška. Mes į taisykles, kaip ir bet kuri Europos šalis, žiūrime su išlygomis ir pasvarstymais, bet tik ne čia. Ir nesistebėkite, jei jus atitinkamai institucijai  ar įmonės direktoriui paskųs jūsų geriausias draugas, greičiau turėtumėte jaustis jam už tai dėkingas.

Noriu pasakyti, kad ne veltui Norvegijoje yra tiek daug lietuvių bendruomenių, kurios buriasi ir bendrauja tarpusavyje. Lygiai taip mes darome su „Erasmus“ studentais iš viso pasaulio. Norvegai draugais tampa įsibėgėjus vakarėliui ir išnyksta jau kitą dieną. Nė vienas nesugebėjome užmegzti gilesnio ryšio. Nenorėčiau gyventi šalyje, kurioje kasdien mąstyčiau kitaip nei visi likę jos gyventojai.

Živilė Karevaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Savo komentarą įrašykite čia...

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

El. pašto adresas (privalomas) (Adresas niekada nerodomas viešai)

Vardas (privalomas)

Interneto puslapis

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. ( Atsijungti /  Pakeisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. ( Atsijungti /  Pakeisti )

Atšaukti

Connecting to %s

Pranešti man apie naujus komentarus el. paštu.

Pranešti man apie naujus įrašus el. paštu.

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Δ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.