Svarbu, kad Indija matytų europiečius ne tik kaip turtingus turistus
Aistė Liškauskaitė Indijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
Savanorystė skurdžiose ir mažiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra pagalbos būdas, kuriuo Europos šalys prisidėti gerinant šių šalių gyventojų socialinę gerovę, perteikti gerąją patirtį ir dalintis žiniomis bei įrankiais įvairiose socialinėse, aplinkosaugos ir ekonominėse srityse. Savanorsytė besivystančiose šalyse yra populiari net tik Vakarų Europos šalyse, bet vis daugiau lietuvių savanoriauja ar vyksta stažuotis į besivystančias šalis Azijoje bei Afrikoje.
Apie savanorystę Indijoje ir jos naudą kalbinome Aistę Liškauskaitę, kuri daugiau kaip keturis mėnesius praleido šioje šalyje, ten dirbo mokytoja ir keliavo.
Priežastys, lemiančios, kodėl europiečiai renkasi savanorystę besivystančiose šalyse, gali būti įvairios – nuo noro pakeliauti, išmokti užsienio kalbų, pažinti kitas kultūras iki galimybės gerinti profesinius įgūdžius, tobulėti kaip asmenybei.
„Po studijų baigimo dar nebuvau pasiruošusi rimtam „suaugusiųjų gyvenimui“, – sako Aistė, todėl norėjo ypatingos patirties, leidžiančios atsakyti į sau kaip asmenybei rūpimus klausimus.
Dažnam gali kilti klausimus, kokia yra reali savanorystės nauda, ar tai gali generuoti teigiamus pokyčius skurdžių ir mažai išsivysčiusių šalių gyventojams. Aistės teigimu, europiečių patirtis Indijoje tikrai yra reikalinga: „Manau, kad tarptautinė savanorystė – tai lyg atskira didelė ekosistema, kurioje viskas sukasi ratu ir kiekvienas aspektas, kuris būna jos paliestas, evoliucionuoja tik į dar geresnį būvį.“
Aistė Liškauskaitė Indijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
Savanorystė Indijoje ypač reikalinga bei naudinga socialinėje srityje. Pašnekovės nuomone, didžiausią įtaką europiečiai gali padaryti rodydami teigiamą pavyzdį bei sukurdami galimybę aplinkiniams susipažinti su europietišku (kartu ir lietuviškuoju) gyvenimo būdu, vertybėmis, kultūra. „Svarbu, kad tokios šalys kaip Indija matytų europiečius ne tik kaip turtingus turistus“, – sako pašnekovė.
Indija turi savitą kultūrą, tradicijas ir nusistovėjusią tvarką, kuri gali kelti kliūčių tiesioginiam savanorio darbui. Kaip teigia Aistė, jai teko susidurti su kultūriniais trukdžiais dirbant mokytoja. Pasak jos, Indijoje yra labai svarbu pasirodyti prieš kitus, parodyti, kad turi daugiau pinigų, tavo dukros gražesnės ar turi aukštesnį statusą.
Kalbant apie savanorystės naudą besivystančioms šalims, ilgalaikės pridėtinės vertės savanorystė sukuria labai mažai, sako Aistė. „Savanorystė trunka neilgai ir per tą laiką tikrai nė vienas iš mūsų negali pakeisti pasaulio. Džiugu, jei savanorystės metu teigiamai paveiki bent vieną žmogų.“
Indijoje gyventojai gyvena pagal nusistovėjusią tvarką, kuri europiečiams dažnai gali atrodyti keista ir net nesuvokiama, tačiau ją keisti nėra paprasta ir lengva. „Dirbdama mokykloje turėjau galimybę mokyti savo mokinius apie Europą, apie mūsų gyvenimo būdą bei rodyti teigiamą pavyzdį, tačiau vaikai toliau lieka tokioje pačioje socialinėje aplinkoje ir visi įpročiai, kurie yra toleruojami suaugusiųjų namuose bei mokykloje, lengvai grįžta“, – pasakoja pašnekovė.
Savanorystė daug daugiau duoda pačiam savanoriui, suteikia jam neįkainojamos patirties.
Aistė teigė, kad pagrindinis dalykas, kurį europiečiai savanoriai gali pažadinti, yra smalsumas. „Indijoje pilna žmonių, kurie per visą gyvenimą nėra išvažiavę iš savo gimtojo miesto, kurie tik žiūri vietinę televiziją ir skaito vietinius laikraščius.“ Europiečiai savanoriai gali pažadinti – ypač vaikų ir jaunimo – smalsumą pažinti kitas pasaulio šalis bei kitą gyvenimo būdą, išmokti kitokios elgsenos.
Nepaisant to, kad savanorystė turi menką ilgalaikį poveikį, tačiau ji išlieka svarbi. Savanorystė yra būdas parodyti, kokia yra Europa su daugybe skirtingų šalių pagal pragyvenimo lygį, ir kad europiečiai nebūtinai yra „pilnomis kišenėmis pinigų“. Kaip teigia Aistė, savanorystė – tai būdas laužyti mitus bei stereotipus, tiek Indijos gyventojams, tiek mums patiems. „Lietuvių savanoriavimas – puiki proga supažindinti pasaulį, kad mes egzituojame, nes retai kas čia žino apie ją.“
Kristina Puleikytė
-
- Aistė Liškauskaitė Indijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Mokiniai, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Aistė Liškauskaitė Indijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Metinis pasirodymas, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Vaikų dovanos baigiantis stažuotei, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Aistė Liškauskaitė Indijoje, nuotr. iš asmeninio albumo
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Svarbu, kad Indija matytų europiečius ne tik kaip turtingus turistus”
[…] Svarbu, kad Indija matytų europiečius ne tik kaip turtingus turistus […]
PatinkaPatinka