Netikėta, arba kodėl Kuršėnai – geriausia erdvė būti nebūnant!
Yra svarstymų ir skaičiavimų, reitingų ir diagramų, koks miestas geriausias gyventi, tačiau šį kartą apie Kuršėnus – miestą, kurį kuria ir juo džiaugiasi žmonės, nebūtinai gyvenantys ten fiziškai.
Platonas, vaikščiodamas Atėnų vynuogynais sau porino, jog „miestas yra toks, kokie yra to miesto žmonės“. Apie Kuršėnus aš pirmąkart išgirdau garsiai prieš daugiau nei dešimtmetį, nes ten gyvenantys jauni žmonės veikdami įvairiausiose jaunimo organizacijose išdarinėjo keisčiausius dalykus: važiavo aplink Lietuvą traukiniais tikrindami susisiekimo būdus ir sistemas, siekė mažinti smurtą rengdami gatvės pasirodymus, statė amfiteatrą ir pan.
Ir šiandien, Kuršėnai nuskamba su tokiomis iniciatyvomis, kur kiti miestai gali pavydėti.
„Kas į Kuršėnus?“ – net 300 žmonių!
Agnė Kviklienė pasakoja, jog vakarėlių „Kas į Kuršėnus“ idėjos užuomazga yra 2009 metai, kai nuvykę į Londoną jaunimo organizacijos Kūrybinės raiškos centro nariai subūrė į vieną vietą visus kraštiečius – pasibūti bei sužinoti, kuo gyvena Kuršėnų žmonės Anglijos sostinėje. Bendruomenės susitikimas Londone buvo toks sėkmingas, jog pradėta mąstyti apie veiklas, erdves kuršėniškiams ne Kuršėnuose suburti.
Ketvirtadienį, balandžio 30 d., „Kas į Kuršėnus“ vyks jau šeštą kartą Vilniuje.
„Pirmiausia vakarėlius organizavome it didelį bendruomenės susitikimą, kuriame žmonėms linksma. Tęsiame šį principą ir toliau. Vilniuje vyresnio amžiaus kuršėniškiai susitikinėdavo ir anksčiau, tačiau tie susitikimai buvo rimtesni: poezijos skaitymai, diskusijos ir pan. O mes norėjome kažko, kas trauktų ir jaunus žmones“, – pasakoja Lentvaryje gyvenanti, o Kuršėnuose užaugusi Agnė.
Po pirmojo vakarėlio antrasis vyko Londone ir Vilniuje vienu metu, o per „Skype“ vieno vakarėlio svečiai mojavo kitiems. Kuršėniškių vakarėliai vyksta kartą per metus, o Vilniuje į jį susirenka 200-300 žmonių. Tokį skaičių žmonių suburia vakarėlių dvasia – „nors ir nepažįsti vienas kito, žinai, kad dauguma čia susirinkę – kuršėniškiai“, veiklos, pvz., protmūšiai apie Kuršėnus, gandas, sklindantis iš lūpų į lūpas, bei kuršėniškiai, kurie per vakarėlius groja ar muzikuoja.
Agnė Kviklienė pasakoja, jog tuose vakarėliuose jau kelis kartus be pramogų, sentimentų ir kuršėnietiškos šnektos vyksta ir socialinės akcijos: pirmiausia buvo renkamos lėšos atnaujinti bendruomenės portalą kursenai.lt (kuris, pasirodo, buvo pirmasis toks Lietuvoje bendruomenei priklausantis ir pačios jos narių sukurtas, administruojamas). Kito vakarėlio metu įsteigtas piniginis prizas Kuršėnų jaunimo apdovanojimams, kurių metu apdovanojami veiklūs, verslūs, pilietiški, mene ar sporte aukštumų pasiekę jauni žmonės. Balandžio paskutinę dieną vyksiančio vakarėlio tema – Įdomūs Kuršėnai, arba kitaip – ID Kuršėnai.
ID Kuršėnai
ID Kuršėnai – tai idėja, kurianti ryšį tarp Kuršėnų ir kuršėniškių, gyvenančių visame pasaulyje. Įdomių Kuršėnų produkciją kuria ir gamina kuršėniškiai.
„Įdomūs Kuršėnai yra tiems, kurie nori būti įdomūs ir gerbia rankų darbo meną. Šiais produktais siekiame kurti pozityvią kuršėniškių tapatybę, o visiems kitiems siūlome pamilti tai, kas įdomaus gimsta Kuršėnuose arba kuršėniškių rankomis bet kuriame Lietuvos ar užsienio mieste“, – pasakoja Agnė.
Pirmasis gaminys buvo Kuršėnuose pasiūtas ir stilizuotu poeto Lauryno Ivinskio portreto antspaudu pažymėtas džemperis. „Per šias Kalėdas daug tokių džemperių iškeliavo į užsienį, kur ten galbūt dėl sentimentų, o gal dėl naujo požiūrio į gimtąjį miestą, džemperius vieni kitiems dovanojo kuršėniškiai.“
Šiuo metu ID Kuršėnai turi unikalias skirtingų puslapių užrašų knygeles, atvirukus „Gali išvaryti žmogų iš Kuršėnų, bet Kuršėnų iš ano – ne“. Yra pasiūti maišeliai su cukriniu runkeliu su įvairiais užrašais, tarkim „Nebūk runkeliu, būk cukrumi“ – šią frazę galima interpretuoti labai įvairiai, tačiau idėja kilo žvelgiant į kadaise Kuršėnuose veikusį cukraus fabriką.
Kol kas visi kūriniai perduoda skirtingas, miestą ar jos detales atspindinčias žinutes, vizualus. Agnė Kviklienė pasakoja, jog prie šios idėjos šiuo metu pusę kojos dirba 5-6 žmonės ir kad yra labai laukiamos kuršėniškių iniciatyvos ir kūrybinės idėjos, kurias jie norėtų įgyvendinti. „Nors projektas gaminant rankų darbo prekes mažais kiekiais neduoda finansinės naudos, tačiau teikia džiaugsmo, jog tai stiprina bendruomenę ir skatina prisigalvoti naujų dalykų“, – pasakoja Agnė.
Kuršėnų krepšinio komanda Vilniuje
Ne vieną Vilniaus krepšinio lygoje žaidžiantį žmogų nustebina, kad Kuršėnai turi savo komandą. Kuršėnų krepšinio komandos narys bei didis Kuršėnų entuziastas Vytenis Kviklys pasakoja, jog dalis Vilniuje ir kitose miestuose Lietuvoje ar užsienyje migruojančių kraštiečių renkasi savo mokesčius mokėti būtent Šiaulių rajonui. o ne Vilniui, nors čia ir dirba.
Vytenis sako, jog tie „žmonės per veiklas, artimuosius ir draugus prie Kuršėnų yra labiau prisirišę ir jaučia, jog ten daromos iniciatyvos turi poveikį, o Vilnius – labiau laikina stotelė“.
Kodėl regioninis turizmas veža?
Kuršėnuose gimusi ir užaugusi Agnė Rapalaitė (na jei jau pasirodė, kad kiekviena užkalbinta mergina iš Kuršėnų bus vardu Agnė – tai netiesa) jau senokai nesinaudoja daugeliu paslaugų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Manikiūras, šukuosena, apsilankymas padėvėtų rūbų parduotuvėje, automobilio remontas, pašto paslaugos, restoranas… Agnė pasakoja: „Jei visa tai reikėtų padaryti per vieną dieną, kiek laiko tai užtruktų padaryti Vilniuje? Kuršėnuose visa tai trunka vos kelias valandas. Išvengiu spūsčių gatvėse, eilių banke ar pašto skyriuje, viską galiu aplankyti kone pėsčiomis per kelias valandas. Juk viskas mažuose miesteliuose išdėstyta aplink miesto centrą, pagrindinę aikštę.“
Agnė Kviklienė taip pat pasakoja, jog automobilio padangas keisti irgi renkasi būtent Kuršėnuose.
Agnė pasakoja apie regioninį turizmą plačiau – tai „reikalų susitvarkymas“ mažesniuose Lietuvos miestuose, rajonuose. Tai galimybė sutaupyti dvigubai ar net trigubai už įvairias paslaugas (automobilio remontas, nėra automobilio statymo mokesčio, grožio procedūros, prekės, maitinimo įstaigos), galimybė sutaupyti kelias valandas laiko (jokių spūsčių ir kamščių keliuose, galima vaikščioti pėsčiomis, dažnai nereikia užsirašyti paslaugoms prieš kelias savaites), galimybė paremti ir skatinti mažesnių miestų verslininkus, amatininkus ir kitų sričių specialistus, galimybė gauti tai, ko didžiuosiuose miestuose labai norisi, o mažesniuose tokiems dalykams paklausa mažesnė (pavyzdžiui stilingas, netradicinis drabužis ar sendaiktis padėvėtų drabužių krautuvėje, vietinių ūkininkų produkcija). Na o jei miestas yra tavo gimtinė – kur dar ir galimybė aplankyti artimuosius.
Jei atlikus visus susiplanuotus darbus lieka laiko – tai galimybė taip pat pažinti naujas vietoves ir iš tiesų paturistauti. Kartais planuoti tokios kelionės specialiai ir nereikia. Važiuojate į kitą miestą, o pakeliui pravažiuojate jaukų miestuką – kodėl gi nesusitvarkius seniai suplyšusių batų būtent čia? Agnė taip pat pataria: jei baisu ar neaišku, į kurį meistrą ar specialistą kreiptis svetimame mieste, lengviausia yra paklausti vietinių, o šie tikrai ką nors rekomenduos.
Pabaigai
Sako, jog visur gerai, kur mūsų nėra, o man Kuršėnų pavyzdys rodo, jog nėra svarbu fiziškai būti, jog kurtum gėrį aplink. Bendruomenė gali jaustis einanti petys petin, net jei juos skiria valstybės, o tokių iniciatyvų gali pavydėti ne tik Lietuvos, bet ir Europos mažų miestų bendruomenės.
Giedrė Simanauskaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Netikėta, arba kodėl Kuršėnai – geriausia erdvė būti nebūnant!”
[…] Netikėta, arba kodėl Kuršėnai – geriausia erdvė būti nebūnant! […]
PatinkaPatinka