Kiek svarbūs pinigai Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje
Fabio Gianvito, nuotr. iš asmeninio albumo
Europa pilna gamtos kontrastų, įvairių kultūrų šalių, skirtingų temperamentų žmonių. Ypač, jei lyginsime pietinę ir šiaurinę jos dalį. Skiriasi gyventojų požiūris į išsilavinimą, darbą, pinigus, politiką, net kasdienes smulkmenas.
Euroblogas.lt autorė pakalbino jaunus žmones iš Vokietijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos, jog šie pasidalintų patirtimi, kaip mato savo tautiečius ir Europos Sąjungos idėją. Ar Vokietija turėtų padėti Graikijai? Jauni žmonės mano, jog Europos Sąjunga ir sukurta tam, jog gelbėtume vienas kitą, ištikus bėdai.
Vokietė Christin Frohne: turime padėti kitiems
Christin Frohne, nuotr. iš asmeninio albumo
„Vokietijoje vis daugiau jaunių žmonių geriau siekia darbo, kuris jiems teiks džiaugsmą, nei to, kuriame uždirbs didelius pinigus. Aš esu tokios pat nuomonės. Man svarbiau būti laiminga nei turtinga, nors ir nesakau, kad neįmanoma šių dviejų dalykų suderinti. Tai jau tobulas variantas“, – pradeda pokalbį Christin Frohne, studijuojanti ir dirbanti Kylio mieste, Vokietijoje. – „Žinoma, pinigai yra būtini kiekvienam ir gerai, kai gali šiek tiek turėti jų atsargoje.“
Paklausta, nuo kada Vokietijoje normalu vaikams pradėti dirbti, Christin sako, jog nuo tada, kai vaikai turi tam laiko.
„Mokantis mokykloje būtų protinga dirbti vasaromis arba turėti mažą nuolatinį darbelį, kuris netrukdytų mokslams mokykloje. Kalbant apie universitetą, daug priklauso nuo to, ką studijuoji. Aš turiu nedidelį nuolatinį darbą ir, kai turiu laiko dirbu, renginiuose ar ten, kur pakviečia, jei nenoriu pinigų prašyti iš tėvų“.
Kalbėdama apie prestižinėmis laikomas studijas Vokietijoje, Christin vardija inžinerinius mokslus, matematiką, fiziką ir teisę: „Šios studijos reikalauja daug žinių, jos žinomos kaip tikrai sunkios studijuoti ir išsilaikyti. Tačiau jei tau pasiseka, labai tikėtina, kad vėliau turėsi gerai apmokamą darbą.“ Tiesa, kitų specialybių studentams nėra taip paprasta. Pasak merginos, studijuojant lengva susirasti laikiną darbą aptarnavimo srityje, tačiau tam, kad įsidarbintum ar atliktum praktiką pagal specialybę, reikia gerokai pavargti.
Paklausta, kam vokiečių jaunimas yra linkęs taupyti, Christin tenka pagalvoti. „Gana įprasta statytis namus tik pradėjus šeimynį gyvenimą ir baigus mokslus. Vokiečiai taip pat daug išleidžia kelionėms“, – šypsosi Christin, nes pati labai mėgsta keliauti.
Pradėjus kalbėti apie tai, ar visi jos pažįstami vokiečiai patenkinti savo valdžia ir sistema šalyje, mergina purto galvą: „Dažniausiai žmonės kaltina šalį, kai ilgai ieškodami darbo jo neranda pagal savo specialybę arba gauna ypač žemus atlyginimus. Bet kita vertus, daug žmonių turi geras gyvenimo sąlygas uždirbdami pinigus. Kartais žmonės tiesiog tingi ieškoti darbo vietos ir pasirenka gyventi už socialines išmokas, kurias jiems turi uždirbti kiti.“
Pradėjus kalbėti apie politinę situaciją ir Vokietijos santykius su Graikija, Christin prisipažįsta, jog nelabai domisi užsienio politika ir aiškios nuomonės šiuo klausimus neturi: „Nesu įsigilinusi į šią temą, tačiau, mano nuomone, turime padėti kitiems, bent jau iki tam tikros ribos.“
Vokietis Maximilianas Spechtas: po Antrojo pasaulinio karo gavome, dabar privalome duoti
Maximilianas Spechtas, nuotr. iš asmeninio albumo
Kitas vokietis, medijos studijų ir žurnalistikos magistrantūrą Lemgo mieste studijuojantis Maximilianas Spechtas turi tvirtesnę nuomonę politikos atžvilgiu:
„Negaliu kalbėti už visus vokiečius, tačiau asmeniškai aš manau, jog svarbu padėti kitoms šalims. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo padalinta į dvi dalis – rytinę ir vakarinę. Pastaroji gavo daug pajamų iš JAV ir Didžiosios Britanijos, nes jos norėjo susikurti patikimą ekonominį partnerį. Tačiau esu įsitikinęs, kad amerikiečiai ir anglai nebuvo labai patenkinti, jog jų politikai teikia pinigus šaliai, pradėjusiai karą. Be jų pagalbos mūsų šalis šiandien nebūtų ten, kur yra dabar. Šiuo metu Vokietija yra ta, kuri ne gauna, bet duoda pinigus. Labai svarbu, jog būtume vieninga Europa ir sudarytume tvirtą sąjungą, atsveriančią JAV, Rusiją ir Kiniją“, – panašią politinę situaciją po Antrojo pasaulinio karo prisiminė vaikinas.
„Nesutinku su žmonėmis, kurie prieštarauja, jog mūsų šalis padėtų graikams. Dauguma vokiečių mano, kad pinigus jiems mes dovanojame, pamiršdami, jog jie yra skolinami. Iš tikrųjų, mes uždirbame iš krizės, suteikdami jiems kreditą“, – bendrataučių nuomone stebėjosi studentas.
Pasak vaikino, vokiečiai turi pakankamai pinigų, o vaikai turėtų pradėti išlaikyti save baigę mokslus universitete: „Vieni pradeda dirbti šešiolikos, kiti dvidešimt penkerių. Tai priklauso nuo išsilavinimo lygio, kokį jie nori pasiekti.“
Studento manymu, Vokietijoje vis daugiau žmonių siekia aukštojo mokslo, nes šioje šalyje jis nemokamas. „Pas mus gali studijuoti bet ką ir nepatikus vienai specialybei bandyti kitą. Mano nuomone, tai didelė problema“, – sakė iš Kaselio miesto kilęs vaikinas.
Vokiečio nuomone, susirasti darbą sunku, jeigu studijuoji humanitarinius, socialinius ar medijų mokslus. Tačiau jeigu turi inžinerinės krypties išsilavinimą, tai labai paprasta.
Graikas Iasonas Nikolaou: mes nebenorime jūsų pinigų
Iasonas Nikolaou, nuotr. iš asmeninio albumo
Skolinimo Graikijai klausimas opus ne tik vokiečiams, bet ir patiems graikams. Irakliono mieste taikomosios informatikos ir multimedijų fakultete studijuojantis Iasonas Nikolaou sako, jog reikia išmanyti Graikijos skolinimosi sistemą, norint suprasti ir komentuoti vyriausybės klaidas.
„Dauguma graikų, įskaitant ir mane, nenori daugiau jokios pagalbos iš Europos Sąjungos ir Vokietijos, nes paprasti žmonės per šiuos penkerius metus nepajuto jokio pagerėjimo. Dauguma pinigų nuėjo į bankus, o ES paprašė dar labiau sumažinti atlyginimus, todėl gyvenimo sąlygos suprastėjo. Jokie patobulinimai bankų sistemoje nebuvo padaryti dėl skandalų ar korumpuotų mūsų politikų“, – dėl susiklosčiusios šalies situacijos apgailestavo vaikinas.
Pasak studento, daug kompanijų ir didžiųjų viešųjų įmonių buvo parduotos ir tapo privačiomis, nešančiomis dar didesnius pinigus Graikijos bankams: „Iš tikrųjų, visas planas buvo parduoti didžiąją dalį resursų, atiduoti juos privačias rankas ir palikti Graiką kaboti su įsiskolinimais.“
Vaikino nuomone, tokios formos skolinimosi sistema, kuri yra dabar, nėra priimtina graikams, nes ji veda prie dar blogesnės šalies būklės, nei Graikija jau yra: „Vėliausias to pavyzdys yra Skouries aukso kasykla. Visas auksas, kurį buvo galima ten išgauti, vertas apie 11 milijardų, kurie būtų atitekę šaliai, tačiau mūsų Vyriausybės jis buvo parduotas Kanados kompanijai už 11 milijonų eurų.“
Iasonas pasakoja, jog vaikai Graikijoje nesvajoja būti turtingi: „Atsižvelgiant į dabartinius laikus ir aplinkybes, rūpiausiai rūpi, jog užtektų pinigų pragyventi normaliai.“
Jaunimo nedarbas Graikijoje šiuo metu siekia 60 proc., taigi darbą susirasti ypač sunku. Nepaisant to, daug jaunimo studijuoja universitetuose ir siekia aukštojo išsilavinimo. Populiariausios specialybės Graikijoje yra kompiuterinės sistemos, logistika, laivyba, ekonomika ar mokslai, susiję su literatūra.
Pasak studento, ekonomikos ar laivybos studijas jaunimas renkasi daugiau dėl noro uždirbti didelius pinigus, o literatūros ar kompiuterių mokslus – iš pašaukimo ir atitinkamų pomėgių.
Graikas Nikolas Mavrikakis: vietoje problemų sprendimo politikai išmoko prašyti pinigų
Nikolas Mavrikakis, nuotr. iš asmeninio albumo
Grafikos dizaineris iš Graikijos Nikolas Mavrikakis mano, kad Europos Sąjunga ir sukurta tam, jog padėtų bėdoje esančiai nariai: „Teoriškai, tai jie ir turėtų padėti, kokia kita prasmė tokią sąjungą kurti?“, – retoriškai klausia graikas. „Mano asmenine nuomone, Europa turėtų mums padėti tik tuo atveju, jeigu viskas vyksta be korupcijos. Kitu atveju, tai tiesiog pinigų švaistymas“, – sako Nikolas, išskirdamas pliusus ir minusus.
„Gaudami pinigus iš kitų šalių mes spartiname augimą ir stabilumą, geriname švietimo ir sveikatos sistemą, santykius tarp valstybių, suteikiame geresnę gyvenimo kokybę Europai kaip sąjungai. Trūkumai yra tai, jog korupcijos arba nežinojimo kaip panaudoti gautus pinigus, atveju, prarandame daug pinigų, vyriausybė nusiramina, o gyventojai vėl tampa tingūs ir išlempa. Vietoje to, kad ieškotų būdų, kaip spręsti šalyje iškilusias problemas, politikai išmoko prašyti pinigų“, – savo šalies Vyriausybės darbą įvertino graikas.
Pasak Nikolo, vargingai gyvenantys žmonės kaltina politikus dėl tokios jų finansinės padėties, tačiau Graikijoje vis dar svarbu turėti daug pinigų: „Manau, kad tai mūsų kultūroje, leisti pinigus kvailais būdais, jeigu jų turi. Kai graikai gauna pinigų, jie leidžia juos visiems klišiniams dalykams: brangioms mašinoms, namams, išvaizdai, menkniekiams. Mano požiūriu, pinigai neturėtų gyvenime užimti pirmos vietos, tačiau svarbu būti finansiškai nepriklausomu.“
Vaikino nuomone, Graikijoje prestižiškiausia yra gydytojo specialybė – iš dalies ir dėl atlyginimo, kurį jie gauna baigę studijas: „Jauni žmonės rinkdamiesi specialybę iš pradžių galvoja apie tos srities įsidarbinimo procentą, o vėliau apie pinigus, kuriuos galima iš jos uždirbti. Tačiau graikai nėra linkę visko daryti iš anksto, greičiau mėgsta pasilikti visą paskutinei minutei. Didžiulis to pavyzdys 2004 metais įvykusios Olimpinės žaidynės“.
Italas Fabio Gianvito: pinigai neišgelbės Italijos iš chaoso
Fabio Gianvito, nuotr. iš asmeninio albumo
Italas Fabio Gianvito, siekiantis komunikacijos mokslų bakalauro Teramo mieste, paklaustas, ar Italijai reikėtų šiaurinės Europos šalių pagalbos, sako, jog pinigai jo šaliai šiuo metu menkai pagelbėtų.
„Mums, italams, reikia išmokti metodų, kaip panaudoti pinigus tinkamai. Dabar abejingumas, apėmęs tiek žmones, tiek politikus, tempia šią šalį į visišką chaosą, kuriuo kai kurie naudojasi. Jiems nerūpi kiti žmonės, politikai įdomūs tik patys sau. Taigi, mums vis dar reikia išmokti būti vieninga šalimi, nes dabar tokia nesame“, – nusivylimo šalies sistema neslėpė studentas. Fabio manymu, pinigai neapsaugos nuo nieko: „Problema ne ta, kad esame vargšai, o ta, kad čia nėra Italijos, kaip tautos“.
Pasak vaikino, jis pats yra praktiškas, nesišvaisto pinigais ir juos taupo: „Jei kažko labai užsinoriu, pirkdamas visada svarstau, kiek bus naudingas šis pirkinys.“ Fabio nuomone, vaikus reikėtų mokyti, jog pinigai reiškia tik galimybę kažką nusipirkti ar padaryti, tačiau tų galimybių yra labai daug.
„Italijoje daug žmonių trokšta turėti pinigų, kai kurie užsidirbę stato azartiniuose lošimuose, kiti skiria savo šeimoms. Jauni žmonės nori turėti džiaugsmą teikiančius darbus, o tam irgi reikia pinigų. Tie, kurie turi pinigų, leidžia juos statydami namus, keliaudami ir nesirūpindami dėl nieko. Tuo tarpu skurstantieji kaltina politikus dėl prasto darbo užmokesčio, negalėdami paremti savo šeimų“, – didelius skirtumus visuomenės pažymėjo Fabio.
Kalbėdamas apie jaunimo įsidarbinimą, pasak vaikino, galimybės nėra visiems vienodos ir priklauso nuo keleto faktorių: „Jei esi jaunas ir nori pradėti dirbti, priklauso nuo to, iš kur tu esi, kas yra tavo tėvai, kiek jie yra turtingi ir galiausiai, kokią aukštąją mokyklą baigei.“
Šiuo metu Italijoje lengviausiai darbą susiranda medicinos, farmacijos, matematikos ir fizikos studentai, jos laikomos praktiškomis ir labai naudingomis. Darbą šiems studentams susirasti daug lengviau nei studijuojantiems humanitarinius mokslus. Fabio prisipažįsta, kad pats, kaip ir dauguma jo draugų, viską daro paskutinę minutę. „Žinau, kad turėčiau visus darbus atlikti tam tikru metu, tačiau visada pasilieku paskutinei akimirkai. Matyt, mėgstu iššūkius“, – šypsosi vaikinas.
Irina Cluet: katalonai pavargo remti skurstančius pietus
Irina Cluet, nuotr. iš asmeninio albumo
Katalonijoje gyvenanti Irina Cluet savo pavyzdžiu jaučia, ką reiškia remti silpnesnius. Mat šiaurinėje Ispanijoje pragyvenimas ir mokesčiai yra daug aukštesni nei pietinėje. „Mano nuomone, turtingesnės šalys turi padėti vargstančioms, tačiau dauguma jų to nedaro. Tiesiog ieško novatoriškų būdų, kaip gauti finansavimą pagalbai suteikti, tuo tarpu skurstančioms šalims nereikia biurokratizmo, jiems reikia darbo ir stabilių pajamų. Tereikia pažvelgti į turtingų šalių vyriausybių biudžetus ir pamatysime, kam jie skiria prioritetus. Kol šie skaičiai nesikeis, tai liks tuščiažodžiavimo ir pompastiškų ataskaitų lygyje“, – sakė studentė.
Pasak Irinos, katalonai moka daugiau mokesčių, nei gauna per paslaugas ar investicijas: „Dėl to turime fiskalinį deficitą, naudingą skurdesnei Ispanijos daliai – pietums. Akivaizdus to pavyzdys, aš už vienus metus universitete moku 2300 eurų, Malagoje už metus studentai moka 600 eurų. Tai yra beveik keturis kartus mažiau. Jeigu Katalonija taptų nepriklausoma, šie pinigai būtų skiriami šiauri-nės dalies žmonėms ir jie galėtų turėti kokybiškesnes paslaugas, geresnę infrastruktūrą, mažesnius mokesčius ir panašiai.“
Merginos nuomone, nepriklausomybė nebėra sentimentalus, istorinis ar kultūrinis dalykas, dabar tai tampa ekonomine būtinybe, tad ji gina Katalonijos nepriklausomybę: „Nepriklausoma Katalonija būtų taip dešimties turtingiausių Europos valstybių. Jei mes nustotume remti Madridą, vyriausybė turėtų 60 proc. daugiau biudžeto lėšų, kurias galėtų investuoti į didesnį akcijų augimą konkurencin-gesnės ekonomikos labui.“
Paklausta apie nepriklausomybės trūkumus, Irina sako, kad bet kokiu atvejų nepavyktų jų išvengti. „Atsiskyrusi Katalonija automatiškai liktų už Europos Sąjungos ribų, tad mes nebegalėtume naudoti euro, augtų produktų kainos. Siena tarp Europos Ispanijai būtų milžiniška problema. Ispanija nebemokėtų Katalonijos skolų dėl kelių ar geležinkelių, tad politikai turėtų patys susitvarkyti su savo ekonomika. Tokiu atveju turėtų sukurti ir atskirą socialinę apsaugą, o tai užtruktų nemažai laiko“, – svarstė katalonė.
Živilė Karevaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Kiek svarbūs pinigai Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje”
[…] Kiek svarbūs pinigai Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje […]
PatinkaPatinka