Šiaurės ir Pietų Europai grėsmės vienodos
Pixabay.com nuotr.
Prasiskolinusių ir korumpuotų Pietų ir stabilios, ekonomiškai stiprios Šiaurės atskirtis yra itin aktuali kalbant apie Europos Sąjungos ekonomiką. Tačiau saugumo politikos klausimais atskirtis mažiau ryški. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad radikalus islamas yra visų pirma pietinių valstybių rūpestis, tuo tarpu Rusijos politika baugina visų pirma rytines ir šiaurines šalis. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Manau, kad nepaisant populiarios nuomonės, Europos Šiaurė ir Pietūs gana vieningai žvelgia į kontinento saugumą.
Šių metų kovo mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad apie 90 proc. europiečių mano, kad tiek jų rajonas, tiek gyvenvietė yra saugi. Tik šiek tiek mažiau (82 proc.) taip pat savo valstybę laiko saugia. Kitaip tariant, nestabilių regionų problemos neprasiskverbė į vidų. Sakysite, nieko naujo? Dar prieš 50 metų situacija nebuvo tokia maloni. Atviras karinis konfliktas tarp Rytų ir Vakarų baugino toli gražu ne tik didžiausius pesimistus. Šiandien galime jaustis nepalyginamai saugesni, tačiau ES užsienio politika dažnai buksuoja dėl išsiskiriančių interesų. Interesų, kurie akcentuoja skirtingus pavojus, su kuriais susiduria valstybės–narės.
Ta pati apklausa rodo, kad ES piliečiai didžiausiu pavojumi laiko terorizmą (įskaitant „užsienio kovotojus“) – tokią nuomonę išreiškė 49 proc. apklaustųjų. Lietuvoje šis rodiklis siekė 54 proc. Dauguma (68 proc.) europiečių taip pat mano, kad terorizmo keliamas pavojus ilgainiui tik didės. Be kitų grėsmių (ekonominės krizės, skurdo, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos), apklaustieji taip pat įvardijo religinį ekstremizmą (20 proc.), imigraciją (19 proc.), karinius konfliktus kitose šalyse (11 proc.) ir kitus faktorius. Lyginant su 2011 metų apklausa, visų šių pavojų vertinimas išaugo.
Taigi, visos valstybės sutinka, kad terorizmas kelia grėsmę ES piliečiams. Neabejotinai prie to prisidėjo konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir radikalaus islamo grupuotės*. Atgarsio susilaukę išpuoliai prieš „Charlie Hebdo“ redakciją ar Jungtinės Karalystės kareivio Lee Rigby nužudymas Londone tik sustiprino problemą. Taip pat nekyla abejonių, kad kai kurioms šalims teroristinių išpuolių rizika yra aukštesnė. Kaip pastebi „The Economist“, daugiausia jų per pastaruosius 14 metų Europoje įvyko Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Tris iš šių valstybių galima vadinti pietinėmis, kai kurie analitikai prie jų priskiria ir Prancūziją. Tad ar Lietuvai, Vokietijai ar Suomijai terorizmo grėsmė aktuali?
Apklausos rezultatai terorizmo grėsmės klausimu nerodo didelių skirtumų tarp Rusijos kaimynių ar Viduržemio jūros šalių. Pvz., kaip svarbų ar labai svarbų Lietuvoje įvertino jį 91 proc., Vengrijoje 91 proc., Lenkijoje 90 proc., Italijoje 95 proc., Ispanijoje 92 proc., o Graikijoje 94 proc.. Didelių skirtumų nesimato. Galbūt skirtumų nėra todėl, kad šis atsakymas gali reikšti tiek radikaliuosius islamistus, tiek „žaliuosius žmogeliukus“. Nėra aišku, kuriuos turėta omenyje pateikiant atsakymą. Ar apskritai verta šiuos klausimus atskirti?
Skiriasi jų kilmė. Teroristai, besidangstantys religiniais motyvais, dažnai atkeliaujantys iš konflikto zonų, yra sunkių socioekonominių aplinkybių ir žlugusių valstybių struktūrų produktas. Separatistiniais judėjimais besivadinančios sukarintos grupuotės yra remiamos užsienio šalių. Valstybės, kurios jautriausiai reaguoja į įvykius Ukrainoje, mato juos kaip neatsiejamą hibridinio karo elementą. Bet juk reakcija tiek į vienus, tiek į kitus turėtų būti tokia pati – tokie smurtu grįsti judėjimai Europoje nėra ir nebus toleruojami. Kitaip tariant, „žalieji žmogeliukai“ – taip pat teroristai.
Todėl manau, kad Europos Šiaurė ir Pietūs nėra susiskaldę saugumo klausimais. Abi pusės pripažįsta tas pačias grėsmes. Net jei kai kurios valstybės neįžvelgia Rusijos politikos potencialo suskaldyti Europos Sąjungą. Dar 2013 metų apklausa rodo neigiamą jos vertinimą Europoje. Tik Graikija žvelgė į Rusijos politiką labiau teigiamai nei neigiamai (graikai šiuo klausimu nepakeitė nuomonės ir 2014 metais).
Manau, kad tinkamai formuojant grėsmių apibrėžimus, parodant abiejų didžiausių pavojų panašumą, galima būtų sustiprinti ES saugumo mechanizmus. Sutapatinus terorizmą su „žalaisiais žmogeliukais“, apklausos autoriai parodė, kad šis klausimas yra vienodai svarbus tiek italams ir ispanams, tiek lenkams ir estams. Mechanizmai, saugantys mus nuo antro „Charlie Hebdo“ ar pakvaišusių radikalų musulmonų gatvėse, galėtų lygiai taip pat saugoti šalis–nares nuo hibridinio karo padarinių. Šitaip būtų galima sušvelninti atskirtį tarp dviejų, iš pirmo žvilgsnio skirtingų saugumo aspektų.
Kaip pasakė Europos Parlamento narė Anna Fotyga, saugumo problemos neturėtų būti sprendžiamos nepriklausomai viena nuo kitos. Vadinasi, Rusijos–Ukrainos konflikto keliamą grėsmę reikia spręsti tuo pat metu, kaip ir saugoti Sąjungą nuo teroristų. Šios problemos egzistuoja lygiagrečiai. Nors sunku numatyti, kuri iš jų ilguoju laikotarpiu turės sunkesnes pasekmes, ES gali sau leisti reaguoti į abi. Išteklių pakanka joms abiems.
Aristotelis pasakė, kad niekas taip gerai nesuvienija kaip bendras priešas. Galbūt Lietuvos ar Latvijos žiniasklaida akcentuoja skirtingus pavojus, gręsiančius Europai, nei Graikijos ar Prancūzijos. Tačiau ES piliečiai, kaip rodo apklausos, labiau vieningi saugumo klausimais nei rodytų mūsų kultūra ar ekonomika.
Tomas Marcinkevičius
*vadinti juos „valstybe“ būtų įžeidimas tikroms valstybėms.
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Šiaurės ir Pietų Europai grėsmės vienodos”
[…] Šiaurės ir Pietų Europai grėsmės vienodos […]
PatinkaPatinka