Geriečių įvaizdis pridarė mums problemų
Antriksh (Pixabay.com) nuotr.
Apie 800 žmonių žuvo vieną balandžio mėnesio dieną, bandydami pasiekti Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Tragiška Afrikos pabėgėlių istorija tėra viena iš šimtų, kurios nuolatos primena europiečiams apie aktualią problemą.
Vadinamojo Arabų pavasario sužadinti kariniai konfliktai verčia bėgti iš šalies ir ieškoti saugaus prieglobsčio. Dauguma renkasi Italiją, Graikiją ar Ispaniją – pietines ES valstybes. Tačiau ar šis pasirinkimas tėra mažesnis blogis, ar jie iš tikrųjų nori pasiekti pažadėtąją žemę? Ir kokios pareigos kyla iš tokio įvaizdžio?
Afrika dar nuo Romos imperijos laikų keitė Europos civilizacijos raidą. Šių dviejų kontinentų istoriją žymi ekonominiai mainai, moksliniai atradimai, kolonializmas, karai. Šiais laikais Afrika yra matoma visų pirma kaip milžiniškus natūralius išteklius turintis… chaosas, kai kurių komentatorių netgi vadinamas „beviltišku“. Nors kontinentas yra labai nevienalypis, bendrieji bruožai sieja Šiaurės Afrikos regiono valstybes, t.y. Maroką, Alžyrą, Tunisą, Libiją, Egiptą, Sudaną, o taip pat Mauritaniją ir Vakarų Sacharą.
Imigrantų kontekste ne mažiau svarbi yra ir Sirija. Nors ji nepriklauso Afrikai, tačiau besitęsiantis pilietinis karas verčia tūkstančius žmonių bėgti iš šalies. Kodėl jie renkasi būtent Europą?
25 metų milanietis Michele mano, kad nemažą vaidmenį atlieka televizija. „Balkanuose ir Šiaurės Afrikoje yra prieinama itališka televizija. Todėl tenykščiai gyventojai turi idealizuotą, stereotipišką Italijos ir Europos vaizdinį.“
Be kultūros, svarbūs yra taip pat kiti faktoriai – „Afrikoje už bandymą peržengti valstybės sieną tave gali nušauti. Europoje tau suteiks prieglobstį, maistą ir kuo apsirengti.“ Keliauti į Rytus taip pat nėra prasmės – Arabų pusiasalis, tapęs religinių fanatikų mūšio lauku, nevilioja nei stabilaus darbo, nei saugaus kelio perspektyva. Panašu, kad Europos ir jos politikos įvaizdis vilioja neturtingų Afrikos šalių piliečius teigiamais aspektais. Ne kaip „mažesnis blogis“, o kaip galimybių kraštas, besikreipiantis į atvykėlius su pagarba.
„Europiečiai mus priima“, – sako Maroke esantis senegalietis Baijalo. – „Jie suteikia mums darbą gamyklose, leidžia turėti su jais kažkokį kontaktą.“ Tai yra puikus pavyzdys, kad pagrindinis ES ginklas tarptautinėje arenoje yra veiksmingas. Tas ginklas – tai „minkštoji galia“. Tai kultūrinė trauka. Tai įvaizdis, grįstas pagarba žmogaus teisėms ir aukštu gyvenimo lygiu. Tačiau šis įvaizdis suponuoja pareigas, o nevykdomos pareigos reiškia problemas.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. International Organization for Migration), nuo 2014 m. sausio iki rugsėjo mėnesio Viduržemio jūroje žuvo daugiau kaip 3000 migrantų. Šis skaičius trigubai viršija visų kitų pasaulio regionų žuvusių imigrantų skaičius kartu sudėjus. Šiais metais tik į Italiją atvyko daugiau nei 34,5 tūkstančio imigrantų, o žuvo daugiau nei 1700. Galbūt jų yra daug todėl, kad europiečiai gelbsti skęstančias valtis? Italijos pabėgėlių gelbėjimo operacija „Mare Nostrum“ neturėjo didelės įtakos imigrantų skaičiams. „Net jei (ES) nuspręstų sprogdinti imigrantų laivus, nemanau kad tai pakeistų jų sprendimą vykti“, – sako siras Abu Jana. Pavojus namie gerokai viršija riziką žūti jūroje. Tad Europos Sąjunga nebūtinai savaime laikoma gėriu.
Imigrantų problemą ES ignoruoja. Keletą metų trunkantis egzodas vis dar nesusilaukė aiškaus sprendimo ir strategijos iš Briuselio. O pasekmės gali būti labai rimtos. Nekontroliuojamas karo pabėgėlių srautas kelia grėsmę vienam svarbiausių ES institutų, t.y. laisvam piliečių judėjimui. Šengeno erdvė, užtikrinanti didžiulius privalumus ES piliečiams, taip pat vilioja užsieniečius. Patekus į Šengenui priklausančią šalį, atvykėliams kelias atviras. Juk Italija ar Graikija dažniausiai tėra laikinos stotelės vykstant į turtingesnes šiaurines ES valstybes.
Pagal dabartinius įstatymus valstybė, į kurią imigrantas (1) atvyko, kuri (2) surinko jo pirštų antspaudus, ar kurioje (3) jis užpildė prieglobsčio prašymą, yra už jį atsakinga. Kitaip tariant, jei imigrantas atvyko į Italiją – jis yra Italijos problema. Ar tai teisinga strategija? Veikiausiai ne. Ji neteisinga nei pietinių ES šalių atžvilgių, nei pabėgėlių. Juk tai šiaurinės ES valstybės yra pagrindinis imigrantų traukos centras. Be to, pietinėms valstybėms neverta saugoti savo sienų. Juk imigrantai vėliau iškeliaus į šiaurę, o kartu su jais – jų nešamos problemos. Tad kokia prasmė leisti milijonus eurų naujoms valtims ar įrangai?
„Washington Post“ apžvalgininkė Anne Applebaum rašo, kad problemą bandoma spręsti nekontroliuotai ir neefektyviai. Pagalbos programos buvo kuriamos skirtingiems tikslams, dažnai persidengė, nebuvo koordinuojamos kartu su vietos gyventojais.
„Kol Europos vadovai nesutars, kad ši migracijos katastrofa kilo dėl Libijos žlugimo, tol jie negalės net pradėti mąstyti apie problemos sprendimą.“ Galima sakyti, vienas svarbiausių Europos užsienio politikos įrankių – pagalba užsienio šalims – yra sėkmingas ir nesėkmingas tuo pat metu. Sėkmingas, nes Europa yra traukos centras ir ji matoma ne tik kaip savaime gera vieta gyventi. Nesėkmingas, nes Europa nepakelia atsakomybės, kylančios iš šio titulo. ES teikiama pagalba nesprendžia problemų priežasties ir yra neefektyvi.
Panašu, kad taika ir atvirumu spinduliuojančios Europos įvaizdis pamažu turės užleisti vietą abejingos ir nejautrios politinės sąjungos vaizdui. Savotišką sprendimą pristato Australijos modelis, kuriame imigrantų pilnoms valtims įsakoma grįžti, o prasmukę pro sieną perkeliami į trečią šalį. Tačiau šis modelis yra nesuderinamas su ES įstatymais, o daugelio nuomone, taip pat moraliai nepriimtinas. Kita vertus, įsivelti į Šiaurės Afrikos konfliktus būtų brangu ir sudėtinga, o šiuo metu tam nėra politinės valios. Vadinasi, artimiausiu metu nereikia tikėtis situacijos pasikeitimo.
Europa toliau vilios pabėgėlius taika ir rankšluosčiais, imigrantai toliau rizikuos gyvybėmis, kad tik pabėgtų nuo karo, o mes skaitysime apie žūstančius jūroje. Europa tapo savo įvaizdžio įkaitu. Nes geras įvaizdis – tai ne tik pagarba ar derybinė korta. Tai visų pirma pareiga nustatinėti elgesio standartus.
Tomas Marcinkevičius
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
—————————————————-
Tinklaraštis Euroblogas.lt primena, kad gegužės13 d. Europos Komisija priims Europos migracijos darbotvarkę. 13 val. Lietuvos laiku Europos migracijos darbotvarkę spaudos konferencijoje pristatys pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas ir už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingas EK narys Dimitris Avramopoulous.
Spaudos konferenciją galima stebėti Europe by Satellite kanalu. Transliacijos adresas internete: www.ec.europa.eu/ebs.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Geriečių įvaizdis pridarė mums problemų”
[…] Geriečių įvaizdis pridarė mums problemų […]
PatinkaPatinka