„Savanorystė man atrodė prasmingiau nei darbas“
Išvyka, Ievos Jakubauskaitės nuotr.
Europą galima apibrėžti geografiškai, taip pat mėginti ją matuoti ir interpretuoti istoriniu, kultūriniu ar sociologiniu požiūriu. Tačiau kas yra Europa jos gyventojui? Šį klausimą uždaviau dviem aktyvioms lietuvėms, išbandžiusioms veiklą Europos savanorių tarnyboje (EST).
„Mano motyvas buvo padaryti pertrauką ir pamąstyti, neskubėti pulti dirbti ar mokytis toliau. Savanorystė man atrodė prasmingiau nei darbas“, – sako viena iš pašnekovių.
Auksės savanorystė Ispanijoje
Auksė Podolskytė, nuotr. iš asmeninio albumo
Auksė Podolskytė šiuo metu savanoriauja Santjago de Kompostelos mieste Ispanijoje, kuris visame pasaulyje garsus kaip piligrimino kelio „Camino de Santiago“ paskutinė stotelė. Auksė vietiniame centre organizuoja rankdarbių ir kulinarijos klases vaikams, o suaugusiems veda pasikalbėjimus anglų kalba.
„Savanorystė veikia ne tik savanorį asmeniškai, bet įtraukia ir labai daug žmonių. Pirmiausia, žmones, su kuriais savanoris susiduria projekto metu. Taip pat savanorio šeimą ir draugus, kurie sužino apie savanorystės galimybes. Galiausiai, artimiesiems atvykus aplankyti dukros ar sūnaus, jie patys susipažįsta su nauja kultūra“, – apie savanorystės įtaką kalbėjo Auksė.
Šilti kraštai yra viena populiariausių savanorystės krypčių, todėl susirasti projektą Ispanijoje nebuvo lengva. Pašnekovė pasakojo, kad iš pradžių sunkiai sekėsi susikalbėti su vietiniais, nes ispaniškai jie kalba labai greitai ir ganėtinai prastai moka anglų kalbą.
Auksė Podolskytė, nuotr. iš asmeninio albumo
„Pirmą mėnesį jaučiausi pavargusi nuo buvimo ištemptomis ausimis, nuo naujovių ir nuo lietaus, kuris šiame krašte itin dažnas. Visą žiemą lijo ir buvo tamsu. Oras man turi didelės įtakos, todėl reikėjo prisitaikyti. Gyventi bute su keturių skirtingų tautybių ir amžiaus jaunais žmonėmis taip pat yra nelengva“, – pasakojo Auksė.
Nors skirtingose šalyse dažnai pasigirsta euroskeptiškų gaidų, tačiau jauniems žmonėms Europos Sąjunga ir jos teikiamos galimybės yra puiki terpė atrasti save, kurti, keliauti ir būti išklausytam.
„Man Europa siejasi su saugumu, komfortu ir demokratija. Viskas daugiau mažiau žinoma, nėra kultūrinio šoko keliaujant. Manau, tai puiki vieta gyventi“, – teigė pašnekovė.
Santjago de Kompostela, Auksės Podolskytės nuotr.
Auksės teigimu, savanorystė sumažina Europą, viskas pasidaro arčiau, todėl skatina pažinti. Tačiau kartu tai ir akiračio praplėtimas, padedantis įprastus dalykus matyti kitaip, bendruomeniškumo ugdymas ir naujos pažintys.
„Mano motyvas buvo padaryti pertrauką ir pamąstyti, neskubėti pulti dirbti ar mokytis toliau. Savanorystė man atrodė prasmingiau nei darbas. Be to, tai buvo šansas išbandyti save kūrybinėje veikloje su vaikais“, – apie savo pasirinkimą kalbėjo savanorė.
Ievos savanorystė Airijoje
Ieva Jakubauskaitė su draugais, nuotr. iš asmeninio albumo
Kita pašnekovė Ieva Jakubauskaitė 10 mėnesių savanoriavo jaunimo centre Airijoje. Jo lankytojų amžius svyravo nuo 12 iki 20 metų. Anot pašnekovės, pagrindinis centro tikslas buvo suteikti ateinančiam jaunimui saugumo jausmą, todėl niekas čia neužsiimdavo moralizavimu ar prievartiniu socialinių įgūdžių formavimu.
„Centrą galima įsivaizduoti taip: labai garsiai groja muzika, kažkas emocingai žaidžia „X-Box“, kažkas biliardą, stalo futbolą, stalo žaidimus ar tiesiog sėdi ant sofos ir valgo. Šiuose žaidimuose savo įgūdžius lavinau ir aš, kad galėčiau užmegzti kontaktą su jaunimu“, – pasakojo Ieva.
Ieva Jakubauskaitė su draugėmis, nuotr. iš asmeninio albumo
Pašnekovė taip pat inicijavo sodininkystės projektą, kartu su centre besilankančiais jaunuoliais piešė ant sienų, šoko, mezgė, domėjosi skirtingomis kultūromis, puošė centrą fotografijos klubo nuotraukomis ir kūrė simuliacinius žaidimus įvairiomis socialinėmis temomis.
„Manau, kad savanorystė keičia žmogų gerąja prasme: jis tampa aktyvesnis, pradeda domėtis pasauliu, atsiveria platesnis matymas ne vien tik savo ribų, bet ir to, kas yra toliau. Savanorystė padeda tapti savarankišku ir aktyviu piliečiu, kuris grįžęs į savo šalį dažnai pradeda veikti jos labui ir inicijuoja įvairias veiklas ar prisijungia prie kitų“, – apie savanoriškos veiklos naudą kalbėjo Ieva.
Mergina teigia, kad niekada neturėjo naivaus įsitikinimo, kad savanorystė pakeis pasaulį. Jos tikslas buvo patirti, kas jai yra Europa ir ką gali jai duoti bei tuo pačiu supažindinti užsieniečius su savo kultūra, atstovauti Lietuvai ir parodyti, kad geba priimti ir gerbti žmones iš kitų šalių.
„Aš ir toliau negaliu sustoti savanoriauti, nes man tai laisvė patirti. Jaučiu didelį džiaugsmą bendraudama su kitataučiais, mokydamasi dalykų, kurie jau seniai prigiję kitur. Po savanorystės pati susikūriau sau darbo vietą pradėdama rašyti projektus, vėliau įsidarbinau ir atvirame jaunimo centre Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovė.
Airiai šoka lietuvių šokius, Ievos Jakubauskaitės nuotr.
Kokią Europą mato savanorio akys? Ievai Europa – namai, kuriose pilna galimybių būti tuo pokyčiu, kurio nori.
„Europa man asocijuojasi su išsilavinimu, menu, gamtos ir žmonių grožiu. Tai bendruomenė, kurioje galima tobulėti greitais žingsniais. Tikiu, kad atsirastų ir skeptikų, tačiau nematau prasmės kaltinti ar pykti ant kitų – būtent aš galiu elgtis kitaip ir keisti. Svarbiausia pozityviai nusiteikti ir priimti visas Europos siūlomas galimybes“, – kalbėjo mergina.
Karolis Bareckas
-
- Ieva Jakubauskaitė su draugais, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Airiai šoka lietuvių šokius, Ievos Jakubauskaitės nuotr.
-
- Ieva Jakubauskaitė su draugėmis, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Išvyka, Ievos Jakubauskaitės nuotr.
-
- Santjago de Kompostela, Auksės Podolskytės nuotr.
-
- Auksė Podolskytė, nuotr. iš asmeninio albumo
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “„Savanorystė man atrodė prasmingiau nei darbas“”
[…] „Savanorystė man atrodė prasmingiau nei darbas“ […]
PatinkaPatinka