Kuo Europa gali nustebinti turistus

Rogerio (Flickr.com) nuotr.
Kai praėjusį rudenį mėgavomės Kauno Laisvės alėjos liepų pavėsiu su dviem žurnalistais iš Ispanijos – viena jų dirbo Gruzijoje, kitas – Baltarusijoje, – jie vienas kitam vis kuždėjo: „Žiūrėk, kokia čia Europa! Kaip europietiškai atrodo žmonės…“ Savo žemyno šalis išmaišiusiems europiečiams galbūt kartais dar norisi Lietuvą ir jos kaimynes lyginti su toliau į Rytus esančiomis šalimis, o štai kitų žemynų gyventojai šiandien gali Europą pažinti taip, lyg Geležinės uždangos nebūtų buvę.
Jauni žmonės iš kitų žemynų vis dažniau Europą atranda savarankiškai, o štai senjorams ir dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms langas į Europą – organizuotos grupinės kelionės. Atvykus į kitą žemyną, norisi pamatyti kuo daugiau, todėl įprasta lankyti kelias valstybes, nė vienoje ilgai neužsibūnant. Ar iš kelionių margumyno iškyla kažkokia bendra Europos idėja, klausiu dviejų gidžių – lietuvės ir olandės. Abi jos turistus iš užjūrio veža ne į didžiuosius Europos didmiesčius, o po mažiau pramintus takus.
Kas negirdėjo pasakojimų apie amerikiečių keliautojus, mėginančius aplėkti Europą per savaitę? Tačiau žymėti varneles prie aplankytų sostinių sąrašo nori anaiptol ne visi. Olandų ir vengrų kilmės Sara Zorandy, šiuo metu gyvenanti Belgijoje, jau kelerius metus lydi JAV turistų grupes kelionėse laivais Reino upe.
„Visi svečiai yra amerikiečiai, vidutinis įmonės „Grand Circle“ keliautojo amžius – 72 metai. Daugeliui patinka, kad laive taip patogu: išsipakuoti daiktus užtenka vieną kartą, bet kada galima grįžti į kajutę. Pagal pageidavimą gali pasišalinti ir pabūti vienumoje su knyga arba mėgautis bendrakeleivių kompanija“, – pasakoja gidė. Standartinė kelionė vadinasi „Reino ir Mozelio upių romantika“ – ji apima Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją ir Šveicariją.
„Apie šią kelionę svajojome kelerius metus […]. Niekas neprilygsta Reino ir Mozelio kruize matomiems gamtovaizdžiams (…) Tiek daug miestų“, – Saros darbovietės tinklalapyje cituojamas turistės iš Džordžijos valstijos atsiliepimas.
„Dauguma (miestelių) žavūs ir įdomūs, – antrina kita atsiliepimą atsiuntusi amerikietė. – Pamatysite „senąjį pasaulį“ (…) Ekskursija į Išvadavimo muziejų (neprivaloma) patiko visiems, kas ją pasirinko. Buvo neįtikėtina matyti tokį dėkingumą sąjungininkams už tai, ką jie padarė (per Antrąjį pasaulį karą).“
Matyti, kad pagrindiniai taip keliaujančių amerikiečių lūkesčiai – pamatyti gražių gamtovaizdžių, architektūros ir JAV su Europa siejančios istorijos.
Teisingi atsakymai teksto gale
- Nr.1, Daivos Repečkaitės nuotr.
- Nr.2, Daivos Repečkaitės nuotr.
- Nr.3, Daivos Repečkaitės nuotr.
- Nr.4, Daivos Repečkaitės nuotr.
- Nr.5, Daivos Repečkaitės nuotr.
Istorijos mokslus baigusi Simona Vasilevskytė po Lietuvos miestus vedžioja ne tik europiečių, bet ir japonų grupes – tam pasitarnauja puikiai išmokta japonų kalba. Japonų grupės atvažiuoja su savo gidais. Paprastai grupė atskrenda į Lietuvą, kur aplanko Vilnių ir Kauną, tada užsuka į Latvijos bei Estijos sostines, persikelia į Helsinkį ir namo skrenda iš ten.
„Jie Vilniuje pabūna dvi naktis, tada važiuoja į Kauną porai valandų (į Sugiharos muziejų), o po to į Latviją. Gal prie Kryžių kalno sustoja. Žodžiu, jiems esmė – aplankyti, kas parašyta programoje. O programoje būna Petro ir Povilo bažnyčia (įspūdį palieka), panorama nuo Trijų kryžių kalno, Katedros aikštė ir Šv. Onos bažnyčia. Po pietų – dar Trakai.“
Pasak Simonos, daugumai japonų senjorų tai būna ne pirma kelionė į Europą. Ar Lietuva jiems pasirodo panašesnė į kitas Europos šalis, nei jie tikėjosi? „Bendrai žiūrint, tai taip, jie nustemba“, – atsako Simona ir priduria, kad japonai dažnai pastebi, jog, kaip ir kiti europiečiai, valgome daug duonos. Turizmo literatūroje ir mugėse dažnai akcentuojama, kad japonams daro įspūdį UNESCO paveldo objektai – jie nori jų aplankyti kuo daugiau.
Kokios turistų žinios apie Europą? „Tie, kas domisi, žino visai nemažai, – pasakoja Simona. Jiems įdomu mūsų švietimo sistema, sportas. Sako, krepšinis turbūt populiarus, nes visi aukšti. Klausia, ką gamina mūsų pramonė, iš ko gyvenam. Atvykusiems autobuse jų gidė skaito visą instruktažą: kokie pinigai, kur prekybos centrai, kokios omiyage (suvenyrinės dovanos) ir kiek kainuoja vandens buteliukas, nes jiems nepataria gerti mūsų vandens iš čiaupo.“
Saros klientai amerikiečiai taip pat tarpusavyje skiriasi turimomis žiniomis apie „senąjį“ žemyną: „Kai kurie nežino nieko be to, ką skaitė brošiūroje ir galbūt girdėjo iš draugų. Kiti tiksliai žino, ko nori iš kelionės, kur važinės dviračiu, pietaus ar susitiks su pusbroliu.“
Pasak kelionių vadovės, amerikiečiai žavisi švariomis aplankomų Vakarų Europos miestelių gatvėmis, veikiančia ir nebrangia sveikatos apsaugos sistema, taip pat – „kiek žmonių gali susikalbėti angliškai ir kokie draugiški žmonės gatvėje.“
Europą (tiek Rytų, tiek Vakarų) pamėgsta vis daugiau turistų iš Kinijos. Jie vertina Europos mados prekės ženklus ir yra pasiruošę išleisti kalnus pinigų (dažniausiai dovanoms, taip pat brangiems žinomų prekės ženklų daiktams – žr. daugiau čia).
Turizmo departamento duomenimis, turistų iš Kinijos srautai svyruoja. Kaip ir japonus, keliautojus iš antrosios pasaulio ekonomikos domina UNESCO paveldas, gintaras, bažnyčios. Tačiau gidų, galinčių Lietuvoje aptarnauti turistus iš Kinijos, vis dar katastrofiškai trūksta, todėl užtruks šiek tiek laiko, kol Lietuvą atras vis daugiau pinigų kelionėms turintys šios šalies senjorai.
Keliautojams tiek po Vakarų, tiek po Rytų Europą visų pirma norisi, kad būtų gražu. Menkas išankstines žinias apie šalį galima išnaudoti jos naudai – nustebinti keliautojus. Ieškantieji kitokios nei kelios garsiausios sostinės Europos patirties užsieniečiai atranda vandens kelius, mažus miestelius, žygius ir kitas pažintines pramogas. Tokiuose maršrutuose galėtų atsidurti ir Baltijos šalys.
Daiva Repečkaitė
Teisingi fotoapklausos atsakymai:
- Suomija, 2. Estija, 3. Ispanija, 4. Vengrija, 5. Jungtinė Karalystė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Kuo Europa gali nustebinti turistus”
[…] Kuo Europa gali nustebinti turistus […]
PatinkaPatinka