„Aš esu už Lietuvą su daug kultūrų, kad ir kaip tautininkai dėl to pyktų“

Mozambikas, Eugenijos Kovaliovos nuotr.

Mozambikas, Eugenijos Kovaliovos nuotr.

Taip pasakė man Mantė Makauskaitė, kai kalbėjomės su ja ir Eugenija Kovaliova apie į Europą laivais plaukiančius pabėgėlius, kurių senojo žemyno šalys ne itin nori įsileisti. Mūsų pokalbiai nukrypo ir į Afriką, spėjome aptarti ir kuo pokyčiai Lietuvoje panašūs į procesus, vykstančius ten, bei išsiaiškinti, kaip pažinti tokį pasaulį, apie kurį nekalba didžioji Lietuvos žiniasklaida.

Mantė ir Eugenija susipažino studijuodamos Afrikos studijas Kopenhagos universitete Danijoje. Ten ir gimė idėja įkurti Afrikos tyrimų ir konsultacijų centrą „Afri|Ko“ Lietuvoje.

„AfriKo“ įkūrėjos – Jūratė, Mantė ir Eugenija, nuotr. iš asmeninio albumo

„AfriKo“ įkūrėjos – Jūratė, Mantė ir Eugenija, nuotr. iš asmeninio albumo

– Mante, Eugenija, viskas tebūnie nuo pat pradžių. Kaip susieti jus, Lietuvą ir Afriką? Kaip atsirado interesas pažinti Afriką?

Mantė: Sunku net atsekti, kada atsirado mano domėjimasis tolimuoju žemynu, tačiau ir Lietuvoje, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI, VU) aš jau visus darbus rašiau apie Afriką. Mano pirmoji pažintis su Afrika buvo antroje klasėje, nes tada dovanų gavau pilkąją Žako papūgą iš Dramblio Kaulo Kranto.

Eugenija: Man Afrika nuo vaikystės buvo toks egzotiškas ir patrauklus kraštas, po universiteto pusę metų teko savanoriauti Mozambike, o vėliau besimokydama Danijoje savo patirtis ir pastebėjimus galėjau transformuoti į akademines žinias, jas sistematizuoti, atsekti, iš kur, kada ir kaip susiformavo galvoje turimi stereotipai. Išvykusi mokytis magistro studijų su dideliu džiaugsmu atradau, kad Afrika gali būti ne tik domėjimosi sritis, bet rimtų akademinių tyrimų objektas.

– Kaip sekasi padėti žmonėms atrasti ir suvokti Afriką Lietuvoje?

Eugenija: Lietuvoje yra stiprus eurocentrizmas: mums rūpi čia esančios problemos, kas yra natūralu, nes Europa yra arčiau mūsų ir ją lengviau suprasti. Kai kalbame apie pabėgėlius ar konfliktus Afrikoje, mūsų kolegos ir šeimos nariai sako – bet pažiūrėkite, problemos Ukrainoje, Graikijoje, kam mums į tą Afriką. Tačiau vis labiau globalėjančiame pasaulyje mes esame taip glaudžiai susiję net ir su pačiais tolimiausiais kampeliais kažkur „tolimoje Afrikoje“, kad nebegalime ignoruoti to, kas ten vyksta. Deja, mūsų žiniasklaida dažnai siekia tik peržiūrų skaičiaus, todėl pasirenkamos skandalingos istorijos, o globalesnio ir analitinio požiūrio į pasaulį, kaip mūsų gerovė priklauso nuo situacijos vadinamame trečiajame pasaulyje, pasigendu.

Mantė: tenka pripažinti, kad Lietuvoje dažnai tenka vis iš naujo atsakyti į klausimą, o kodėl man rūpi ir turi rūpėti šis žemynas. Kultūrinis pažinimas man atrodo vertybė savaime, tuo pačiu manau, kad Afrikos studijos – Lietuvoje dar neegzistuojanti, bet perspektyvi sritis, kadangi Afrika dabar – jauniausias ir dinamiškiausias žemynas (15-24 metų jaunuolių čia yra daugiau nei 200 milijonų!). Besimokydama Danijoje supratau, kad būdama lietuvė, šioje srityje turiu tam tikrą konkurencinį pranašumą – procesai, kuriuos išgyvena iš kolonializmo išsivadavusios Afrikos šalys yra itin panašūs į tai, kas vyksta Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. Manau, kad man kartais buvo lengviau suprasti procesus, vykstančius Afrikoje, nei tarkim mano bendramoksliams danams. Džiugu, kad įkūrus Afrikos tyrimų ir konsultacijų centrą „Afri|Ko“, atsirado palaikančių žmonių, kurie mano, jog tokio centro Lietuvoje reikėjo jau seniai.

Komorų salos, Eugenijos Kovaliovos nuotr.

Komorų salos, Eugenijos Kovaliovos nuotr.

– Minėjote, kad mūsų žiniasklaida tendencinga ir „kalanti į vienus vartus“. Jei žmogus ieško kitokio požiūrio ir kitokios informacijos, parekomenduokite, kur jam ar jai ieškoti informacijos?

okayafrica.com
thisisafrica.me– apie meną, muziką, šiuolaikinį gyvenimą Afrikoje
africasacountry.com – spaudos apžvalga, straipsniai apie politiką, ekonomiką
pambazuka.net/en/ – labiau analitinis, mokslinis puslapis apie įvairius Afrikos kampus
aljazeera.com – Lietuvoje nedaugelio pažintas šaltinis, kuris pateikia daug informacijos, kurią mainstreaminė žiniasklaida nutyli.

Eugenija: manau, sekant naujienas per šiuos puslapius, žmogaus susidarytų kitokį įsivaizdavimą apie Afriką. Kad tai nėra vien tik visas pasaulio negandas sutraukęs žemynas, kad žmonės ten ne tik kariauja, miršta nuo bado ir skurdo, bet ir kuria muziką, šoką, šypsosi, stebina savo išradimais bei tiesiog gyvena įvairiapusišką gyvenimą.

Mantė: kviečiu domėtis ir pažinti, kad štai Nigerijoje neseniai išrinktas prezidentas ir šalis žengė tvirtą žingsnį demokratijos konsolidacijos link, kad Pietų Afrikos Respublikoje visuomenė diskutuoja, ką daryti su apartheido laikų skulptūromis labai panašiai, kaip diskutuojame mes apie Žaliojo tilto „balvonus“. Kad Afrikos rašytojų literatūra pasaulyje dabar labai „ant bangos“. Tuo pačiu, kad tokiose šalyse kaip Eritrėja, Somalis, iš kurių Europa pasiekia didžiausi pabėgėlių srautai, žmonėms vis dar labai sunku užtikrinti savo ir savo šeimos narių saugumą. Jei sutinkame, kad visų žmonių gyvybės yra vienodai vertingos, turėtume mėginti rasti būdų, kaip padėti bėgantiems.

Mozambikas, Eugenijos Kovaliovos nuotr.

Mozambikas, Eugenijos Kovaliovos nuotr.

– Kalbant apie juos – kokia jūsų nuomonė šiuos klausimu? Kaip reaguojate į svarstymus: mes nepasiruošę, kodėl turime priimti ir pan.?

Mantė: man yra tekę savanoriauti Raudonojo Kryžiaus organizacijoje ir padėti pabėgėliams iš Eritrėjos (tuomet Lietuva solidarizavosi su Malta, kuri kentėjo nuo didelių pabėgėlių srautų) įsikurti Lietuvoje. Jų buvo vos pora šeimų ir nors jie jau turėjo pabėgėlių statusą, ilgą laiką buvo apgyvendinti Rukloje, Pabėgėlių priėmimo centre. Kadangi kartu su tais žmonėmis vaikščiojau po valstybines institucijas, mačiau, kad mūsų sistema – nei institucinė, nei visuomenės – dar nėra pasiruošusi kokybiškai priimti kitus žmones. Aš esu už Lietuvą su daug kultūrų, kad ir kaip tautininkai dėl to pyktų, tačiau norėčiau, kad atvykusiems žmonėms būtų suteikta teisė į orų gyvenimą ir galimybės susikurti gerovę.

Eugenija: labai svarbu, kad būtų ne tik noras priimti žmones, bet ir tinkamos sąlygos tam: jog prieš atvykstant pabėgėliams būtų parengtas apgalvotas integracinis planas, kad jie nebūtų apgyvendinti uždarose bendruomenėse, kur nėra galimybės socializuotis su priimančios valstybės žmonėmis. Būtent toks žmonių atskyrimas į getus sudaro palankias sąlygas tarpusavio susvetimėjimui.

Kenija, Mantės Makauskaitės nuotr.

Kenija, Mantės Makauskaitės nuotr.

– Kaip manote, kodėl pabėgėlių klausimas pasaulyje dabar itin suaktyvėjo?

Eugenija: šis klausimas buvo nuolat aktualus, tik gal dabar tarptautinė žiniasklaida iškėlė šią problemą į viešąjį diskursą. O Lietuvai būnant tarptautinės bendruomenės ir organizacijų nare, iš mūsų tikimasi, kad kaip ir kitos Vakarų valstybės laikysimės deklaruojamo žmogaus teisių universalumo ir vienodai vertinsime nuo konflikto kenčiančio ukrainiečio gyvybę ir iš Somalio atkeliavusio afrikiečio gyvybę. Tačiau panašu, jog šį universalumo principą norime taikyti tik Vakarų šalyse ir šalia jų gyvenantiems žmonėms. Kiek ironiška atrodo, kad kai laivais atplaukiančių žmonių iš Mianmaro kratosi Malaizija, Indonezija bei kitos kaimyninės šalys, Vakarų valstybės reiškia susirūpinimą dėl tokių humanitarinės teisės pažeidimų, kai tuo tarpu Viduržemio jūra kertančių pabėgėlių situacija yra beveik identiška. Ar tai nėra dvigubi standartai?

Mantė: na reikia prisiminti, kad pabėgėliai vyksta iš Libijos, kurioje dabar vyrauja chaosas. Ir Europa už tą chaosą yra iš dalies atsakinga – karinė NATO intervencija peržengė Jungtinių Tautų mandatą ir, nuvertus Muammaro Gaddafi režimą, sukūrė galios vakuumą.

Gegužės 25-oji yra tarptautinė Afrikos diena, tad norintiems šią dieną skirti savęs tobulėjimui ir globalesnio pasaulio supratimui, siūlau apsilankyti tarptautinėje diskusijoje „2015-ieji – rinkimų metai Afrikoje: tarp lūkesčių ir realybės“, paskaitinėti Eugenijos ir Mantės nurodytus puslapius internete arba pažaisti simuliacinį žaidimą, padėsiantį labiau suprasti pabėgėlio statusą.

Giedrė Simanauskaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

5 Responses to “„Aš esu už Lietuvą su daug kultūrų, kad ir kaip tautininkai dėl to pyktų“”

  1. Darko

    Problema yra ne mumyse o afrikiečiuose ar kitose trečio pasaulio šalių žmonių smegenyse. Europą klestinčią susikūrėme tik savo smegenų dėka, nes esame civilizuoti. O afrikietis atvaręs iš kokios Libijos, nori ir toliau gyvent taip, kaip gyveno Afrikoje, šikti čia pat ant gatvės, melstis gatvėje, nieko nedirbti, taip išpurvindamas tą vietą, kurioje apsigyveno, dėl to tokios problemos ir yra, kaip baisieji Paryžiaus, Marselio priemiesčiai, kur kojos geriau nekelti, riaušės ir t.t. Naiviai mąstote, mergužėlės, oi naiviai. Ta mūsų tolerancijos kultūra galop sugriaus viską, ką mes susikūrėme, dėl to esu prieš pabėgėlius Europoje, susemi ir siunti atgal – tvarkykis savo kieme, po to apie svetimą gerą galvok. (Beje daug lietuvių emigrantų irgi taip tvarkosi svetimose šalyse, dėl to ir bloga nuomonė apie mus)

    Patinka

    Atsakyti
      • Darko

        Taip. Be abejo. Todėl paskutinį sakinį apie lietuvius ir rašau 🙂 absoliučiai nusipelnome to, kokį įvaizdį ir sukuriame. O patys matome, ypač Norvegijoje ir JK, kad išvažiavo dauguma tokių, kurie ir Lietuvoje į savo daržą šiko, o čia reikia kitame krašte adaptuotis.

        Patinka

  2. šaunu

    po 25 metų Lietuvoje pradedama domėtis Afrika, nors TSPMI ir VDU PMDI vis dar niekaip neišsivaduoja iš lokalinio konteksto, globalesnis požiūris į pasaulį – visiškai svetimas, apie žiniasklaidą iš viso nėra ko šnekėt: Rusija, Rusijos, Rusijai, Rusiją…

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: