Pabėgėlių realijos Lietuvoje: kalėjimas ir nežinia dėl ateities

Pierre'as Naoumas (kairėje), Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Pierre’as Naoumas (kairėje), Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

„Kaip Lietuva gali priimti 207 naujus pabėgėlius, jei ji vos pasirūpina savo piliečiais“, – tokius žodžius išgirdau ne iš lietuvio, mūru stojančio už Lietuvos tautinį ir rasinį vientisumą bei visomis išgalėmis ginančio ištuštėjusias Lietuvos teritorijas, bet iš prieglobstį gavusio siro Pierre’o Naoumo. Beveik 2,5 metų gyvenantis Lietuvoje P. Naoumas iš 60 eurų pašalpos šeimos neišmaitintų, o ir šventa dvasia ilgai neišgyventų, tad duonai užsidirbti mėgina iš sukurto verslo – Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, įkurtos picerijos.

Tačiau pradėkime viską nuo pradžių. Didžiąsias Europos valstybes ne juokais įsiutino Europos Komisijos  siūlymas pasidalyti našta ir priimti pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Europos Komisija parengė siūlymą, pagal kurį Lietuvai tektų priimti 207 pabėgėlius.

Kvota Lietuvai ir kitoms šalims būtų apskaičiuota pagal gyventojų skaičių, bendrą vidaus produktą 2013 metais, vienam milijonui gyventojų 2010–2014 metais gautą paraiškų dėl prieglobsčio skaičių ir šalies nedarbo lygį. Ši kvotų apskaičiavimo metodika itin nepalanki Vokietijai ir Prancūzijai, kurios turėtų priimti apie 3 tūkst. asmenų, tačiau šis siūlymas tikriausiai nepalies Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos, kurios pagal stojimo į Europos Sąjungą susitarimus turi teisę apsispręsti, ar nori dalyvauti kvotų sistemoje, ar ne.

Vis dėlto, jei birželio 25–26 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime būtų pritarta Europos Komisijos siūlymui, Lietuvai tektų priimti pabėgėlius, o prieš priimant juos, vertėtų išklausyti tų, kurie jau gavo prieglobstį šalyje.

Lietuva graži, bet joje gyventi sudėtinga

„Lietuva tarsi paveikslėlis – gražu į ją pažiūrėti, tačiau gyventi šioje šalyje sudėtinga: nėra darbo, kai kurie žmonės vos galą su galu suduria. Žmonės galėtų kurti verslą, tačiau pagalbos iš valstybės nesulaukia, todėl gyvena iš pašalpų arba važiuoja į užsienį“, –  kalbėjo nuo karo Sirijoje pabėgęs P. Naoumas.

Vos ištrūkusį iš mirties gniaužtų, Lietuva sirą priėmė nesvetingai – jis su žmona savaitę praleido už grotų: „Už tai, kad su šeima nelegaliai kirtome sieną, žmonai Aidai Naoumai ir man teko sėdėti už grotų. Buvau įkalintas su narkotikų prekeiviais ir kitokio plauko nusikaltėliais, o vaikai buvo atskirti nuo šeimos ir nuvežti į Šakių globos namus. Vėliau patekome į Užsieniečių registracijos centą Pabradėje, kur beveik keturis mėnesius laukėme sprendimo dėl prieglobsčio.“

Pierre’o pasakojimu, pabuvus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – Pabradė tarsi rojus, tačiau ir „rojuje“ nepragyveni už 10 eurų per mėnesį, o dirbti šiuo laikotarpiu nevalia: „Tikiu, kad nė vienam pabėgėliui nesinori būti našta, norisi mokytis kalbos, būti naudingu Lietuvai – užsidirbti ir išlaikyti šeimą.“

Menkas dėmesys pabėgėlių integracijai

Tačiau Lietuva, anot pašnekovo, nedidelį dėmesį skiria pabėgėlių integracijai į visuomenę, mat menkas dėmesys kalbos mokymui ir itin mažos pašalpos (Lietuva moka 60 eurų per mėnesį pabėgėliui integracijoje, kai  Švedija 1 tūkst. dolerių), verčia prieglobsčio prašytoją visomis išgalėmis ieškoti būdų, kaip prasimaitinti, tad kalbos mokymuisi laiko nelieka.

„Gaudamas 1 tūkst. dolerių pašalpą Švedijoje, pabėgėlis gali visą laiką skirti kalbos mokymuisi, nesibaimindamas dėl šeimos gerovės. Dėmesys socialinėms paslaugoms  – kalbų mokymui, įgūdžių lavinimui, pagalba susirandant darbą ar pradedant verslą  – didesnis nei Lietuvoje, o socialinės paslaugos labiau išvystytos“, – pasakojo siras, kurio brolis gyvena Švedijoje.

Skaudžiausia, anot Pierre’o, kai valstybė nepadeda net ir tiems, kurie pradeda savo verslą – kurie sukuria darbo vietą sau ir kitiems: „Nesulaukiau iš valstybės pagalbos nei prieš pradedant verslą, nei dabar. Valstybė gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) įmonę apmokestina nuo 115 eurų, tačiau iš šių pinigų reikia ir pragyventi, ir verslą vystyti.“

Lietuvos prieglobsčio sistemą galima skirsti į du etapus: gyvenimą Pabradėje (Užsieniečių registracijos centre) ir integraciją Rukloje (Pabėgėlių priėmimo centre ir už jo ribų). Lietuvoje gyvena apie 350 prieglobstį gavusių asmenų, iš kurių apie 50 gyvena Pabėgėlių priėmimo centre.

Lietuvos deklaruoja pagalbą pabėgėliams, o kaip yra iš tiesų?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad valstybės parama užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integracija vykdoma Pabėgėlių priėmimo centre (išimtiniai atvejais savivaldybės teritorijoje), o vėliau tęsiama savivaldybių teritorijoje.

Parama Pabėgėlių priėmimo centre paprastai teikiama iki 8, tačiau ji gali būti tęsiama iki 12 mėnesių. Jei užsieniečiai, gavę prieglobstį, priklauso pažeidžiamoms grupėms, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 18 mėnesių. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams paramos teikimo Pabėgėlių priėmimo centre laikotarpis gali būti pratęstas tol, kol jiems sueis 18 metų.

Skelbiama, kad Pabėgėlių priėmimo centre pabėgėliams organizuojamas lietuvių kalbos mokymas, užimtumas, jie aprūpinami gyvenamąja patalpa, užtikrinama sveikatos apsauga. Tačiau integravimo modelis, kai prieglobstį gavusieji nugabenami kuo atokiau nuo didžiųjų miestų – ne kartą kritikuotas.

Rukloje lietuvių kalbos mokymui skiriamos 190 valandos, gavusieji prieglobstį papildomai gali mokytis dar 100 valandų, tačiau toks kalbos mokymasis nėra veiksmingas, nes išvykus iš Ruklos į savivaldybių teritorijas lietuvių kalbos kurai nebeorganizuojami.

Užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, kas mėnesį mokama pašalpa maitinimui ir smulkioms išlaidoms. Pašalpų dydis priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP), kuris šiuo metu yra 102 eurai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vienišam asmeniui ir nelydimam nepilnamečiui skiriama 0,6 VRP, t. y., 61,2 euro maistui ir 0,1 VRP, arba10,2 euro, smulkioms išlaidoms, o  susituokusiam asmeniui ir vaikui iki 18 metų – 0,5 VRP, t.y., 51 euras maistui ir 0,1 VRP – 10,2 euro – smulkioms išlaidoms.

Pasibaigus integracijai Pabėgėlių priėmimo centre, parama integracijai organizuojama savivaldybės teritorijoje, kuri teikiama iki 12 mėnesių, bet ne ilgiau nei išduoto leidimo laikinai gyventi šalyje galiojimo terminas. Jei užsienietis patenka į pažeidžiamų asmenų grupę, tai savivaldybėje socialinės integracijos programa gali būti pratęsta iki 60 mėnesių.

Savivaldybė pabėgėliai laikinai apgyvendinami, jiems integracijos laikotarpiu skiriama pašalpa būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Taip pat skiriama vienkartinė įsikūrimo pašalpa – 304 eurai, šeimai – ne daugiau kaip 760 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad savivaldybėje, esą, organizuojamas užimtumas (padedama įsidarbinti, persikvalifikuoti ir pan.), tačiau būtent tokios pagalbos – lietuvių kalbos kursų, pagalbos ieškant darbo, konsultacijų kuriant verslą pasigedo Pierre’as.

Nors užsieniečių integracijos priemonėms yra finansuojamos ne tik valstybės biudžeto, bet ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vis dėlto tokia integracijos programa nėra efektyvi, nes išėję iš Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje, užsieniečiai dėl kalbinių ir komunikacinių įgūdžių stokos negali susirasti darbo, sunkiai integruojasi į visuomenę.

Tikriausiai sunku būtų tikėtis kitokių rezultatų, nes integracija – sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus pasiruošimo ir pastangų, o svarbiausia vyksta visuomenėje. Danijoje ir Norvegijoje per dviejų metų integracijos procesą kalbos mokymui skiriama per 650 valandų, o prieglobstį gavusieji šiose šalyse apgyvendinami miestuose – tarp žmonių.

Vytautas Valentinavičius   

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Pabėgėlių realijos Lietuvoje: kalėjimas ir nežinia dėl ateities”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: