Egiptiečio Mahmoudo patarimas: mokykitės anglų kalbos ir tolerancijos

Mahmoudas Hassaninas, nuotr. iš asmeninio albumo

Mahmoudas Hassaninas, nuotr. iš asmeninio albumo

Likimo į Lietuvą atvestas egiptietis Mahmoudas Hassaninas šykščiai dalija pagyras mūsų šaliai. Kol kas jį dažniau užklumpa sunkumai – mažai kas moka angliškai, užsieniečiams nelengva konkuruoti su lietuviais darbo rinkoje, o musulmonų maldos taip trikdo žmones, kad tenka prašyti ir policijos apsaugos. Tačiau rinkodarą išmanantis vyras regi Lietuvos, kaip produkto, galimybių, tereikia pasitempti kai kuriose srityse.

Egzaminus laikė, kol gavo vairuotojo pažymėjimą

Lietuvoje Mahmoudas atsidūrė dėl tos pačios priežasties, kaip daugelis užsieniečių, – meilės. Jis vedė lietuvę, todėl nuo 2011-ųjų kovo gyvena mūsų šalyje. Sprendimas buvo neplanuotas ir sunkus. Prieš sutikdamas būsimąją žmoną jaunas vyras ketino kraustytis į Dubajų, bet taip niekada ir neįgyvendino šio sumanymo. Užtat atsidūrė visai kitoje pusėje – Europos šiaurėje. „Tam pasiryžti buvo nelengva, nes nežinojau nei jūsų kultūros, nei kalbos“, – prisipažino Mahmoudas.

Atsikraustė praėjus vos pusmečiui nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje. Jau tuomet, viešėdamas per atostogas, buvo priblokštas, kiek menkai anglų kalbos galima rasti net turistinėse vietose. Persikėlęs atrado ir lietuvių susikurtus stereotipus apie egiptiečius bei musulmonus apskritai. „Visi galvoja, kad esu teroristas, mušu savo žmoną ir vedžiau ją tik dėl vizos“, – skundėsi pašnekovas.

Paklaustas apie didžiausias problemas per pirmuosius gyvenimo svetimoje šalyje mėnesius, o gal priešingai – netikėtus malonius dalykus, pavyzdžiui, paslaugius žmones, Mahmoudas patikino, kad niekas nevyko sklandžiai. Jam buvo nelengva tvarkyti įvairius dokumentus, dar sunkiau – ieškoti darbo.

„Anglų kalbos nemokėjimas buvo didžiulis barjeras, – prisiminė egiptietis. – Panašu, kad imigracijos tarnyboje nebuvo ją mokančių žmonių. Jie siųsdavo žmones pas mane į namus patikrinti, ar tikrai juose gyvenu, o tie žmonės nekalbėdavo angliškai.“ Jų laiškai taip pat būna surašyti lietuviškai, o interneto puslapio lietuviška versija – kur kas išsamesnė už anglišką.

Ne mažiau sunkumų užsienietis patyrė ir „Regitroje“. Ironiška, kad teorijos egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti joje galima laikyti anglų kalba, bet angliškos medžiagos mokytis ar bandomųjų testų internete Mahmoudas taip ir nerado. „Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik registruotis egzaminui begalę kartų, kol jį išlaikiau“, – sakė pašnekovas.

Panašių keblumų kyla ir bendraujant su medikais poliklinikoje, policijos pareigūnais ir panašiose situacijose.

Anglų ir arabų kalbos pravertė

Mahmoudas Hassaninas, nuotr. iš asmeninio albumo

Mahmoudas Hassaninas, nuotr. iš asmeninio albumo

Žinoma, atsikraustęs į mūsų šalį jis ėmė mokytis lietuviškai ir yra pasiekęs pirmą lygį, kurio norimam darbui gauti dažnai nepakanka. Solidi ligtolinė egiptiečio karjera – geras dešimtmetis rinkodaros ir komunikacijos srityje – darbdaviams Lietuvoje didelio įspūdžio nepadarė. Mahmoudo gyvenimo aprašyme – JAV ir Vakarų Europos kompanijų, dirbančių Artimųjų Rytų šalyse, pavadinimai. Jis gyrėsi buvęs atsakingas už tokių klientų, kaip „General Motors“, „Nestle“, „Cadbury“, „Virgin Megastore“, „Carrier“, „Carrefour“ ir „MasterCard“, komunikacijos ir rinkodaros projektus, dirbęs specializuotose žiniasklaidos ir komunikacijos kompanijose.

Nepaisant lygių galimybių darbo rinkoje, egiptiečiui buvo nelengva konkuruoti, mat bendrovių, kurios ieškotų vien angliškai kalbančio žmogaus, – ne tiek daug. Tenka kreiptis į vietos darbdavius, kuriems lietuvių ir rusų kalbos kur kas svarbesnės už anglų. Mahmoudas puikiai kalba ne tik angliškai, bet ir gimtąja – arabų kalba. Lietuvoje tuo gali pasigirti ne tiek daug žmonių, nors pastaroji verslininkams, ieškantiems kelių į musulmonų kraštų rinkas, turėtų būti labai svarbi. Ar bent dėl to vyras kada nors jautėsi pranašesnis? „Man pasisekė, kad dabartiniame darbe reikalingos abi kalbos, kitaip gero darbo nebūčiau radęs“, – pripažino jis.

Pirmus tris mėnesius vyras buvo bedarbis, kol rado vietą už minimalią algą. Vertėsi iš jos, kol rado dabartinį darbą.

„Jaučiu, kad esame diskriminuojami dėl kalbos, – pridėjo užsienietis. – Sykį nebuvau pakviestas į darbo pokalbį vienoje kompanijoje, nes esą mano išsilavinimas ir patirtis Egipte nebuvo pakankama tai pozicijai.“ Pašnekovui apmaudu ir dėl to, kad Europos Sąjungos piliečiai turi įvairių privilegijų prieš atvykėlius iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, savo vairuotojo pažymėjimą jie gali pasikeisti į lietuvišką be jokių egzaminų, o kitų šalių piliečiams tenka juos laikyti.

Nepaisant panašių bėdų, kurias Mahmoudas gali vardinti ilgai, jis pripažino Lietuvoje radęs didžiulių galimybių. Apie tai jis kalbėjo dar prieš trejetą metų Seime surengtoje konferencijoje apie imigrantų Lietuvoje patiriamas problemas. Remdamasis rinkodaros žiniomis, tuomet jis kalbėjo apie Lietuvos, kaip produkto, potencialą. Anot egiptiečio, tereikia daugiau investuoti į tolerancijos ugdymą, anglų kalbos žinojimą paversti privalomu, labiau išnaudoti jaunimą ir jo mąstymą.

„Tokie nedideli projektai, kaip mašinų statymo jutikliai prekybos centro aikštelėje,  kitur gali būti pavadinti didele inovacija, – dėstė jis. – Jūs siekite pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, tokių kompanijų, kaip „Western Union“ ar „Barclay’s“.

Tėvo pirkinys Vilniuje – butas

Mahmoudas Hassaninas, nuotr. iš asmeninio albumo

Mahmoudas Hassaninas, nuotr. iš asmeninio albumo

Mahmoudo žodžiais, Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai apie imigrantus, jie daugelyje sričių patiria diskriminaciją dėl tautybės, religijos ir rasės. Jis pats yra musulmonas, tačiau laikytis savo tikėjimo nelengva. „Stengiuosi praktikuoti islamą, bet tai nelabai įmanoma, kadangi maldų laikas ar pasninkas nesuderinamas su darbu. Penktadieniais grupelė žmonių susirenkame pasimelsti, tačiau kai kuriuos žmones tai gąsdina, todėl paprastai netoliese budi policijos ekipažas.“

Pora augina trejų dukrelę. Mahmoudas su žmona namie stengiasi suderinti lietuvišką ir arabišką kultūras, todėl su pirmagime tėtis kalba net trimis kalbomis – arabų, anglų ir lietuvių.

Jo artimieji tebegyvena Egipte, tačiau dažnai aplanko sūnaus šeimą. Tėvas Vilniuje net įsigijo butą.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

3 Responses to “Egiptiečio Mahmoudo patarimas: mokykitės anglų kalbos ir tolerancijos”

  1. Beatrix

    Nesu nei lietuvė nei arabė, negyvenu Lietuvoje, bet man šio žmogaus požiūris apskritai nepatiko. Jis nei vieno teigiamo dalyko nėra pasakęs apie Lietuvą, tik kritikuoja viską. Atvažiuoja į kitą šalį, kurios kultūra visiškai skirtinga, net kalbos nemoka, ir laukia, kad viskas vyktų sklandžiai. Aš dabar pvz. važiuosiu studijuoti į Estija tik 2 semestrams, bet jau seniai pradėjau mokytis estų kalbos, nes manau, kad tai minimalios pagarbos tai šaliai ir kultūrai išreiškimas. Bet jis nebuvo pasiruošęs, o norėjo, kad visa Lietuva išmoktų anglų kalbos, kad galėtų su juo susikalbėti. Žinoma, anglų kalbos žinojimas labai svarbus, ir jis teisus, kad visi turėtų ją gerai mokėti, bet nemanau, kad jis galėtu ką nors prikaišioti lietuviams. Straipsnyje parašyta, kad be savo gimtosios kalbos moka tik anglų, taigi tik vieną užsienio kalbą. Pagal ES statistiką lietuviai vidutiniškai moka net dvi užsienio kalbas ir 97 procentų moka bent vieną užsienio kalbą. Labai abejoju, ar Egipte ir arabų šalyse visi taip gerai moka angliškai…

    Dėl ES piliečių „diskriminacijos“, tai tikrai kvailai skamba, negu jis taip pavydi jiems, kad norėtų, kad nuo jų būtų atimtos privilegijos? O tai ne tik Lietuvoje taip yra, bet ir visoje ES. Tai reglamentuoja tarptautiniai susitarimai, čia nėra prasmės verkšlenti, tai ne jo reikalas, kad kai kuriems lengviau.

    O kas liečia stereotipus apie musulmonus, reikia turėti omenyje, kad yra tokios musulmonų šalys, kur moterys turi vaikščioti veidą apsidengus, negali mašinos vairuoti, jeigu apgaudinėja vyrą, gali būti sumuštos akmenimis ir t. t. Taigi nemanau, kad reikia stebėtis, kad yra toks stereotipas, kad musulmonai engia moteris. (Nors, žinoma, kaip visi stereotipai, ir tai nėra teisingas daugelyje atvejų, ir suprantama, kad jam tai asmeniškai nemalonu.) Dėl maldos tai keista, dabar gyvenu UK, čia tikrai daug musulmonų, bet dar niekada nemačiau gatvėje ar kur nors kitur viešumoje meldžiančius, įdomu, kaip jie tai gali padaryti be nereikalingo dėmėsio.

    Aišku, aš nesakau, kad viskas yra gerai Lietuvoje taip, kaip yra, kaip tik priešingai, daugelyje sričių reikia patobulėti, bet visada stebiuosi, kad įsigaliojo toks požiūris, kad jeigu vienas žmogus atvažiuoja į šalį, tada turi prisitaikyti milijonai žmonių, kurie nuo gimimo gyvena toje šalyje, o ne tas vienas žmogus, kuriam kažkodėl šovė į galvą ten apsigyventi. Manau, čia elementarus mandagumo ir pagarbos priimančiai šaliai reikalas.

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: