Beprecedentis Italijos miestų konkursas
Matera, Eglės Digrytės nuotr.
Į lankytinų Italijos vietų sąrašus retai įtraukiama Matera greitai atsidurs kelionių agentūrų kataloguose. 2019 m. Matera perims Europos kultūros sostinės vardą. Nuo tada Materos vardas bus minimas šalia Bolonijos, Florencijos ir Genujos – jau buvusių Europos kultūros sostinių Italijoje.
Matera yra seniausias Europos miestas, kurį įkūrė romėnai III amžiuje prieš mūsų erą, tai yra maždaug tada, kai Archimedas Sirakūzuose iššoko iš vonios sušukęs „Eureka!“. Matera įsikūrusi Italijos pietuose, maždaug ten, kur prasideda bato formos Italijos kontūro kulniukas.
Seniausia gyvenvietė vadinama urviniu arba požeminiu miestu. Minkštoje tufo uolienoje gremžti ertmes, o vėliau ir požemius pradėjo jau pirmieji vietovės gyventojai. Tuose uolų ertmėse jie ir apsigyveno. Unikalu tai, kad Materos olose žmonės gyveno iki XX a. vidurio. Dar maždaug prieš 50 metų uolose, itališkai vadinamose sassi (it. akmenys) gyveno daugiau kaip 20 000 žmonių. 1952 m. dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų valdžia iškeldino vietinius į kitus būstus. Šiuo metu keletas tūkstančių žmonių vėl įsikūrė olose, tik dabar su kavinėmis, restoranais, meno galerijomis ir viešbučiais. Ši vieta 1993 m. įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
-
- Matera, Eglės Digrytės nuotr.
Abejoja dėl pasirinkimo
Matera priklauso Bazilikatos regionui. Sudėtingas susisiekimas dėl kalnuotos vietovės lėmė, kad Bazilikata iki moderniųjų laikų buvo mažiausiai išsivysčiusi Italijos provincija. Visas laikais vietovė išliko žemės ūkio kraštu, kuris turi didžiulį turizmo potencialą. Tikimasi, kad būtent Europos kultūros sostinės vardas padės regionui išplėtoti turizmą.
Marco Vigliocco sako, kad Matera yra geras pasirinkimas Europos kultūros sostinei dėl turtingos istorijos, bet Italijoje apstu labiau tam pasiruošusių miestų. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Šiaurietis italas Marco Vigliocco sako, kad Matera yra geras pasirinkimas Europos kultūros sostinei dėl turtingos istorijos, bet pasak jo, Italijoje apstu miestų, tinkamesnių Europos kultūros sostinės vardui.
„Tai puiki galimybė nelabai žinomam miestui pritraukti turistus, bet kita vertus, tokiu pasirinkimu rizikuojama. Koks bus rezultatas? Ar Matera spės pasirengti tapti sostine?“, – abejoja Marco.
Marco pastebėjimą, kad Italijoje daug miestų gali ir nori tapti Europos kultūros sostine, patvirtina Europos Komisijos pranešimas, kad šis konkursas dėl Europos kultūros sostinės Italijoje, buvo neįprastai didelis, palyginus su kitomis šalimis. Dėl Europos kultūros sostinės vardo 2019 m. varžėsi 21 Italijos miestas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje norą tapti kultūros sostine 2013 m. pareiškė 7 miestai. Atsakingai komisijai renkant Italijos miestą netgi teko apriboti kandidatų paraiškos apimtį – iki 180 puslapių.
Ekonominė nauda
Matera, Eglės Digrytės nuotr.
Apie stovinčią ant bankroto ribos Italiją rašoma jau nebe pirmus metus, tad kai ekonomika kenčia, Italijos miestai gal ir dejuoja, bet Godo nelaukia ir ieško finansinės naudos. Apskaičiuota, kad už kiekvieną investuotą eurą į Europos kultūros sostinę, atgaunama nuo 5 iki 10 eurų.
„Miestai Italijoje aktyviai bando tapti Europos kultūros sostine, nes savo miesto garsinimas yra įaugęs į italų kraują. Tuo pačiu garsinamas ir miesto regiono vardas, o tai yra ekonomiškai naudinga, nes regionai neatsiejami nuo jame gaminamos produkcijos“, – ekonominę viešinimo naudą įvardija italas Marco.
Kai kuriems miestams Europos kultūros sostinės vardas suteiktų dar didesnę naudą. Kol Matera dar nebuvo paskelbta būsima kultūros sostine, žiniasklaidoje sklandė įvairių spėliojimų. „New York Times“ rašė, kad konkurso laimėjimas Palermui reikštų pagalbą susitvarkyti su vietinės mafijos organizuotu nusikalstamumu, o Akvilai padėtų greičiau atsigauti po 2009 m. žemės drebėjimo, kuris nuniokojo miestą.
Precedento neturintis konkursas dėl Europos kultūros sostinės Italijoje paskatino kandidatus inicijuoti bendrą projektą #Italy2019. Projektu siekiama toliau vystyti 21 miesto idėjas, pasiūlytas konkurso metu. Pavyzdžiui, viename iš pasiūlymų skelbiama, kad bus pabrėžiami paslėpti miestų privalumai. Štai Ravenos atstovai planuoja aktyviai komunikuoti faktą, kad Dantė yra palaidotas jų mieste, o ne Florencijoje, kaip dažnai yra galvojama, pasak projekto dalyvių. Ši iniciatyva apibūdinama, kaip galimybė kurti ir stiprinti miestų įvaizdį.
Filmavimo aikštelė
Ar pasiseks Materai būti sostine, kaip ir sakė Marco, kol kas sunku prognozuoti, bet greičiausiai, net ir po 2019 m. Matera liks žinoma kaip kinematografinė vieta, įamžinta biblinės tematikos filmuose, tokiuose kaip 2006 m. Catherine Hardwicke „Kristaus gimimo istorija“, Melo Gibsono 2004 m. „Kristaus kančia“, 1964 m. Piero Paolo Pasolinio „Evangelija pagal Matą“.
Matera, kurioje, atrodo, laikas sustojo dar prieš mūsų erą, ir seniau traukė aktorius, režisieriais ir kitų sričių menininkus. Italų poetas ir mokslininkas Giovanni Pascolini 1884 m. apie Materą rašė: „Tai miestas, kurį matau pro poezijos ir melancholijos šydą“.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Beprecedentis Italijos miestų konkursas”
[…] Beprecedentis Italijos miestų konkursas […]
PatinkaPatinka