Vienas keistas įstatymas
Gabija Morkūnaitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Turbūt ne kartą esate skaitę apie kiek juokingus ar visiškai absurdiškus įstatymus, kurie – dėl įvairiausių priežasčių – tebeegzistuoja pasaulyje. Kramtoma guma draudžiama Singapūre, Australijoje elektros lemputę legaliai gali pakeisti tik elektrikas, o Samoa yra nelegalu pamiršti žmonos gimtadienį. Bet egzistuoja dar ir tokių draudimų, kurie iš esmės riboja žmonių (nors, tiesa, ne visų) gyvenimą. Vienas tokių draudimų – vesti mylimą žmogų, jei jis yra tos pačios lyties.
Tos pačios lyties žmonių santuokos debatai suaktyvėjo po šių metų gegužės 22-osios referendumo Airijoje, sprendusiame du klausimus, vienas kurių buvo būtent tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimas. 62 procentai pasisakė už įstatymo pataisą, o tai reiškia, jog Airija prisijungs prie 18 valstybių, kurioje pripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos.
Airių aktyvistas Rory O‘Neillas, prieš referendumą paklaustas apie tai, kaip reaguotų, jei šalis nubalsuotų prieš įstatymo pataisą, atsakė taip: „Tai reikštų, kad yra riba, iki kurios mes, kaip visuomenė, tave priimame; riba, iki kurios mes tave gerbiame. Ir tu tą ribą pasiekei. Ir iš tikro mes nemanome, kad esi toks pat, kaip ir mes, ir kad turėtum būti mums lygiavertis pilietis. Tad viena vertus, balsavimas neatrodo nieko asmeniško, bet kita vertus, tai labai labai asmeniška.“
Airijos dauguma suteikė visaverčių piliečių statusą iki šiol tokios lygybės neturėjusiai mažumai, o apie tos pačios lyties asmenų santuokos galimybę Lietuvoje kalbinu Gabiją Morkūnaitę, buvusią Lietuvos gėjų lygos savanorių koordinatorę.
– Šių metų kovą devyni Seimo nariai iš socialdemokratų ir liberalų frakcijų įregistravo įstatymo projektą, įteisinantį dviejų asmenų civilinę partnerystę. Kokia buvo visuomenės reakcija į šį projektą?
– Šis įstatymo projektas greitai sulaukė didelio atgarsio būtent dėl to, kad tai reikštų galimybę civiline partneryste savo santykius įtvirtinti ir tos pačios lyties asmenų poroms. Greitai sureagavo ir šalies teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis. Jis teigė, kad kol jis bus ministras, toks įstatymo projektas nebus priimtas, ir neilgai trukus pateikė alternatyvą, numatančią partnerystės įteisinimą tik heteroseksualioms poroms. Tiesa, čia galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje šia tema pagaliau kyla matomos diskusijos ir šalies politikai nebegalės ilgai vadovautis prezidentės pamėgta retorika, jog „mūsų visuomenė dar nesubrendo šiems klausimams“.
– Nors gali atrodyti kiek keistoka manyti, jog visuomenė turi būti „pasirengusi“ suteikti lygias teises mažumoms, o tos mažumos – ramiai laukti, kol visuomenė tam pasiruoš, ką pati manai apie tos pačios lyties asmenų santuokos debatus Lietuvoje?
– Visuomenė diskusijai yra labiau pasirengusi nei Lietuvos politikai, kurių dauguma stokoja politinės valios ir drąsos žengti reikšmingus žingsnius. Lietuvoje ir už jos ribų plačiai paplitusi nuomonė, kad Lietuva – itin homofobiška šalis (žinoma, tiesos yra: gegužės mėn. tarptautinės LGBTI teisių organizacijos „ILGA Europe“ paskelbtame Vaivorykštės žemėlapyje pagal pažangą LGBT asmenų teisių užtikrinimo srityje Lietuva užėmė 35-ą vietą iš 49). Tačiau remiantis Pagrindinių žmogaus teisių agentūros (FRA) tyrimu, Lietuva taip pat pirmauja pagal politikų skleidžiamą neapykantos kalbą, taigi panašu, kad homofobiškai nusiteikę politikai, o ne šalies visuomenė, yra kliūtis sprendžiant lygių galimybių klausimus ir priimant įstatymus.
– Ar be politinės valios stokos matai kitų kliūčių racionaliems demokratiškiems debatams?
– Manau, už tam tikrų politikų nugaros itin tvirtai stovi ir šalies Katalikų Bažnyčia, laikydamasi nekintančios ir nesivystančios pozicijos ne tik LGBT, bet ir kitais žmogaus teisių klausimais. Tačiau visgi politinė valia yra pagrindinis stabdis pozityviai raidai žmogaus teisių srityje, ir, deja, turime bene tik vieną stiprią politinę partiją, aiškiai ir nuosekliai palaikančią partnerystės tos pačios lyties asmenims idėją.
Taigi kol Lietuvos politikai ir jų atstovaujamos partijos neturės drąsos užimti konstruktyvių pozicijų ir atsikratyti ministro J. Bernatonio požiūrio, kad jei kažko nematau, tai to nėra, tol progreso LGBT klausimais nebus.
Justina Poškevičiūtė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
4 nauji atsakymai į “Vienas keistas įstatymas”
[…] Vienas keistas įstatymas […]
PatinkaPatinka
[…] Vienas keistas įstatymas […]
PatinkaPatinka
Man tai atrodo kažkaip kvaila sutapatinti būvimą gėjumi ir pilietiškumą. Vien dėl to, kad aš galiu susituokti su vyru, tai aš nepatampu pilietė. Jei siūlo katalikams būti patiems sau, tai kodėl homoseksualai negali būti pagys sau? Nors nesu prieš homoseksualus, bet argumentai šitų visų straipsnių visuomet absurdiški ir tik kelia pyktį.
PatinkaPatinka
Kaip lengva kalbėti iš savo privilegijuotos pozicijos. 😉 Labiau absurdiška yra tai, kad kuomet du skirtingų lyčių žmonės nusprendžia registruoti santuoką, tai yra ne tik leistinas, bet ir sveikintinas žingsnis, po kurio seka visa eilė tam tikrų jokiu kitu būdu nepasiekiamų juridinių privilegijų, tačiau kai partnerystės nori du tos pačios lyties piliečiai, tai jau yra “išskirtinių teisių reikalavimas“ ir pan. Ir niekam neįdomu, tie du skirtingų lyčių žmonės planuoja turėti vaikų, kiek laiko jie apskritai pažįstami, ar myli vienas kitą, ar yra pakankamai ~normalūs~ kitose srityse — svarbu, vyras ir moteris.
PatinkaPatinka