Gajos kraujo keršto taisyklės Albanijoje
Nors Albanija – skurdi šalis ir užsieniečius gąsdina vykstantys kraujo keršto konfliktai, Lorenas Laniusas sako, kad keliauti čia tikrai saugu, nuotr. iš asmeninio archyvo
17-metis Nikas negali išeiti iš namų gimtajame Albanijos kaime, nes pagal senovinį garbės kodeksą kanun, jaunuolis gali būti nužudytas už žmogžudystę, kurią padarė jo tėtis. Šią istoriją ekranizavo amerikiečių režisierius Joshua Marstonas filme „The forgiveness of blood“ (2011). Bet tai tik viena iš kelių tūkstančių istorijų albanų šeimų, įtrauktų į kraujo kerštą.
Kerštas turi taisykles
„Jeigu ant albano namo sienos kabo vyriškio fotografija ir ji yra vienintelis ant tos sienos kabantis daiktas, reiškia, kad tas šeimos vyras buvo nužudytas vykdant kraujo kerštą“, – rašo žurnalistas ir keliautojas Algimantas Čekuolis knygoje „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“. Už kerštą tradicija leidžia atsakyti tuo pačiu.
Jau XIV-XV a. kraujo keršto žudynėmis susirūpino albanų didikas Lekë Dukagjini, Jis, siekdamas sumažinti žudynių skaičių, surašė kraujo keršto taisykles į rinkinį pavadinimu kanun, kuris tebegalioja iki šiol.
Graikijoje gyvenantis albanas Lorenas Laniusas, nuotr. asmeninio archyvo
Graikijoje gyvenantis albanas Lorenas Laniusas papasakojo kelias kanun taisykles: žudyti galima tik žiūrint į akis, o ne tykoti aukos iš užnugario, keršytojas neturi teisės įeiti į aukos namus, negali žudyti aukos šeimos narių, moterys kraujo keršte nedalyvauja, auka turi teisę prašyti ramybės, jeigu jo namuose pašarvotas žmogus arba svečiuojasi žmonės. Tai pat taisyklės numato, kad keršto galima išvengti susimokėjus, taip pat kartą per metus leidžiama prašyti atleidimo. Kanun netgi nurodo, kad už keliautojo nužudymą privalo atkeršyti namo šeimininkas, kuriame buvo apsistojęs keliautojas.
Komunizmo laikotarpiu kanun buvo uždraustas, bet 1991 m., santvarkai žlugus, išaiškėjo, kad keliolika šimtų šeimų jau metų metus neišeina iš namų, nes bijo kruvinų sąskaitų suvedimų. Lorenas pabrėžia, kad per komunizmo laikotarpį kanun išsikreipė, tapo priimtina žudyti bet kurį aukos šeimos narį vyrą, aukomis tampa ir moterys, bet taisyklės, draudžiančios keršytojui užeiti į aukos namus, išliko.
„Ilgą laiką vyriausybė nesirūpino įkalintomis namuose šeimomis, bet prasidėjus deryboms dėl dalyvavimo Europos Sąjungos procesuose, apsimesti, kad šalyje viskas tvarkoje, neišeina“, – pasakoja Algimantas Čekuolis. Pasirodo, kad tik XXI a. pradžioje pakeistas šalies Baudžiamasis kodeksas, kuris dabar draudžia kraujo kerštą.
Žudo ne tik albanai
Nors ir neįtikėtinai skamba vis dar vykstantys kraujo kerštas Albanijos provincijose, albanai nėra išskirtinai žiaurūs laukiniai. Pietiniai Italijos regionai, ypač Sicilija, neatsiejama nuo vendetos, itališko žodžio, reiškiančio kerštą. Gali pasirodyti, kad šį stereotipą formuoja filmo „Krikštatėvis“ siužetas, bet mafija išžudo Vito Andolinio šeimą neatsitiktinai Sicilijoje, Koreonės miestelyje. Būtent čia, Sicilijoje, XVII amžiuje atsirado mafijos valios kodeksai, nurodantys, kad privalu atkeršyti už savo mafijos klano ar šeimos įžeidimą.
Lorenas patvirtina, kad ir Graikijoje, tiksliau Kretos saloje ir Mani regiono kaimuose, kraujo keršto tradicijos taip pat vis dar stipriai įsišaknijusios. Tad tarp Italijos ir Graikijos įsiterpusioje Albanijoje ritualai neišskirtiniai, tik labiau gajūs.
Lorenas sako, kad gilios Albanijos kraujo keršto tradicijų šaknys dygsta iš kanun sukūrimo laikotarpio XIV-XV a.
„Regione vyravo pricipato santvarka, kol XV a. Skanderbegas suvienijo daugiau nei 10 žemių į Albanijos valstybę, bet šiaurinė Albanija visada išliko labiau izoliuota, todėl ir mažiau paveikta kaimyninių šalių invazijų. Taip ir liko šiaurinė Albanijos dalis su stipriomis kanun ir tikėjimo tradicijomis, o tai šiandien labai trukdo modernumo siekiančiai Albanijai“, – tradicijų laikymosi priežastį aiškina Lorenas.
Šiandien Albanijoje situacija gerėja, skiriamas finansavimas mokytojams lankytis namuose pas keršto tradicijos įkalintus vaikus, pabėgusioms iš Albanijos šeimoms lengviau skiriamas pabėgėlių statusas, vyriausybė padeda spręsti šeimų ginčus, kurie dažniausiai susiję su žemės nuosavybės klausimais. Bet būtent dėl šios ginčų priežasties Algimantas Čekuolis prognozuoja, kad kraujo keršto atvejų dar daugės, nes komunizmo laikotarpiu nusavintos žemės nėra sugrąžintos visiems teisėtiems savininkams, todėl žmonės patys imasi spręsti žemės nuosavybės klausimus, o tai dažnai baigiasi žmogžudyste ir nauju kraujo keršto ratu.
-
- Himarės apylinkės pietinėje Albanijoje, Majlindos Pire nuotr.
-
- Skraparo krioklys, Majlindos Pire nuotr.
-
- Erzerio upė centrinėje Albanijoje, Majlindos Pire nuotr.
-
- Tolumoje – Bukaniko kalnai centrinėje Albanijoje, Majlindos Pire nuotr.
-
- Erzerio upė centrinėje Albanijoje, Majlindos Pire nuotr.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Gajos kraujo keršto taisyklės Albanijoje”
[…] Gajos kraujo keršto taisyklės Albanijoje […]
PatinkaPatinka