Ramadanas Lietuvoje: 6 klausimai – 6 atsakymai
Wahyu Ugung, asmeninio albumo nuotr.
Viena iš Lietuvoje labiausiai netoleruojamų visuomenės grupių – musulmonai. Neabejotinai taip yra ir dėl to, kad mažai žinome apie šio tikėjimo žmones bei jų papročius, pavyzdžiui, neseniai prasidėjusį pasninko mėnesį Ramadaną. Apie jį pasakoja islamą išpažįstantis indonezietis Wahyu Ugung, kuris praėjusiais metais pasninkavo Lietuvoje, bei Islamo kultūros ir švietimo centro muftijus Romas Jakubauskas.
Kas yra Ramadanas?
Tai yra šventas musulmonų pasninko mėnuo. Būtent tą mėnesį pranašui Mahometui buvo apreikštas islamo šventraštis Koranas. Pasninko tikslas – leisti tikinčiajam suvokti savo menkumą, priversti dėkoti už malones, pajusti vargšų dalią. Šiemet Ramadanas tęsis nuo birželio 18-osios iki liepos 16-osios. Islamo kultūros ir švietimo centro muftijus teigia, jog nuo saulės patekėjimo bei nusileidimo varijuoja pasninkavimo laikas, bet pasninko Lietuvoje besilaikantys žmonės nuo maisto ir gėrimų susilaikys 3.30 val. – 22.07 val.
Ar per Ramadaną žmonės nevalgo? Nuo ko dar susilaikoma? Ar tai saugu?
Dienos metu negalima ne tik valgyti, bet ir gerti, rūkyti, mylėtis, meluoti ir vogti, pykti, pavydėti, ko nors gailėti kitiems, apkalbinėti, pasiduoti geismui. Pasninkauja sveiki ir tam pasiruošę tikintieji, o nuo šio laikotarpio atleidžiami vaikai, besilaukiančiosios ir maitinančios motinos, moterys menstruacijų metu, ligoniai ar silpnai besijaučiantys žmonės.
Mėnuo be maisto – ar netrūksta energijos? Ar žmonės sulieknėja?
Wahyu pasakoja, jog energijos išties trūksta, bet per pirmą savaitę kūnas pripranta. „Aš pavalgydavau saulei nusileidus, atsikėlęs apie 3 valandą nakties ir prieš saulei patekant. O jei galvoji, kad sulieknėjau… Priešingai – per praėjusį Ramadaną priaugau 3 kilogramus!”
Wahyu Ugung Lietuvoje, asmeninio albumo nuotr.
Per Ramadaną, nusileidus saulei, žmonės paprastai eina vieni pas kitus į svečius, vaišina vargstančius, o pasninko pabaigą vainikuoja viena iš dviejų svarbiausių islamo švenčių – Eid ul-Fitr. Tuomet vyksta tikra šventė – daugelis stengiasi pasipuošti naujais drabužiais, vaikus apipila dovanomis ir rengia didžiules vaišes. Labai svarbu šventę švęsti su artimaisiais, todėl daugelis grįžta namo pas giminaičius, jei gyvena atskirai.
Lietuvoje mažai kas laikosi Ramadano. Kaip ištverti nevalgius, kai kiti valgo?
„Ramadano pirmą kartą laikiausi pradinėse klasėse, o, kadangi baigiau krikščionišką mokyklą, kur buvau vienintelis pasninkaujantis, esu pripratęs nereaguoti į valgančiuosius. Manęs tai nė kiek netrikdo“, – pasakoja indonezietis Wahyu. Daugiau nuostabos vaikinas sulaukia iš draugų ir kolegų, kurie nustemba, kaip galima visą dieną ištverti be maisto ir vandens.
Wahyu Ugung Lietuvoje, asmeninio albumo nuotr.
Lietuvoje sunkiau dėl Ramadano, nes naktį nelengva gauti karšto maisto, kai šalys, kuriose vyrauja islamas, nakties mietu tiesiog atgimsta. Wahyu Lietuvoje teko patirti nesusikalbėjimo ir nesusipratimų dėl maisto: „Kai buvau Rietave, klausiau žmonių, ar čia ne kiauliena, jie man sako – ne, čia bekonas. O aš patikrinu žodyne ir matau: nagi kiaulienos produktas“.
Lietuvos keliautojai ir verslininkai islamo valstybėse per Ramadaną – kaip jiems sekasi?
Anot R.Jakubausko, lietuviai neretai atostogauja ten, kur švenčiamas Ramadanas, todėl vertėtų pasidomėti vietos tradicijomis. „Mūsų centras konsultuoja verslininkus, dirbančius musulmoniškose šalyse, Lietuvoje justi didelis susidomėjimas halal maisto paruošimu, sertifikatais, tradicijomis, kultūriniais aspektais“. Paprastai verslai Ramadano mėnesiais aprimsta ar sustoja, nes tai – šeimos ir bendruomenės šventė.
Kiti iššūkiai musulmonui katalikiškoje valstybėje
„Lietuvoje buvau nustebęs, kad Vilniuje nėra mečetės, todėl man buvo labai smalsu nuvažiuoti į Kauną ir ten pasimelsti. Keista buvo pamatyti, kokia maža jūsų mečetė, nes Indonezijoje jos daug kartų didesnės“, – įspūdžiais dalijosi Wahyu. Islamo kultūros ir švietimo centro muftijus pasakoja, jog „vieni musulmonai Lietuvoje prisitaiko lengviau, kiti sudėtingiau, tačiau norint viskas yra įmanoma“.
Ieškantiems daugiau atsakymų ir norintiems prisijungti prie bendruomenės
Islamo Kultūros ir Švietimo Centras, Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinis Centras-Muftiatas
Smolensko g. 19, Vilnius
Kasdien 9-17 val.
Giedrė Simanauskaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
One Response to “Ramadanas Lietuvoje: 6 klausimai – 6 atsakymai”
[…] Ramadanas Lietuvoje: 6 klausimai – 6 atsakymai […]
PatinkaPatinka