Viduržemio jūra pažadėtosios Europos link
Pabėgėliai Viduržemio jūroje, Massimo Sestini/eyevine nuotr.
Bėgdami nuo karų, persekiojimų ir skurdo, sukiužusiais laivais migrantai plūsta į Europą. Skaičiuojama, kad nuo 2000-ųjų Viduržemio jūroje žuvo daugiau nei 22 tūkst. pabėgėlių. Daugiausia gyvybių pareikalavusi tokio pobūdžio nelaimė įvyko šių metų balandžio 19 dieną netoli Italijos Lampedūzos salos: apvirtus laivui su migrantais iš Libijos nuskendo apie 700 žmonių. Ligi šiol girdimi išgelbėtųjų pasakojimai apie plūduriavimą vandenyje, įsikibus į prigėrusių kitų migrantų kūnus.
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) parengtame leidinyje „Fatal Journeys: Tracking Lives Lost during Migration“ nagrinėjamas migracijos aukų skaičius, tendencijos, pastabos ir rekomendacijos. Bet informacijos apie žuvusiuosius per migracijos procesą visuomet trūksta: ne visos aukos registruojamos, ne visos valstybės informaciją publikuoja, ne visi kūnai surandami ir ne visi surastieji identifikuojami. Tačiau didėjantis migruojančiųjų skaičius yra akivaizdi tendencija.
Dokumentiniame filme „Europe Or Die“ užfiksuota brutali besiveržiančiųjų į pažadėtąją žemę realybė. „Kodėl rizikuojate savo gyvybe, kad patektumėte į Europą?“ – sėkmingai pasiekusiųjų žemę klausia filmo prodiuserė ir reporterė Milène Larsson. „Palikau savo šalį dėl geresnio gyvenimo, dėl naujo gyvenimo, dėl laisvės“, – atsako pašnekovas. Kitas priduria: „Jei tavo tėvas yra niekas, tu mirsi be nieko. Štai taip veikia Afrika. Turi būti iš klimingos šeimos, kad išgyventum.“
Dauguma migrantų bėga nuo skurdo, konfliktų ir represijų Artimuosiuose Rytuose bei Rytų Afrikoje. Jie keliauja sausuma iki pajūrio, o ten sėda į kontrabandinius laivus. Lavai vis didėja, konktrabandininkai vis labiau lobsta, o aukų negailestingos jūra pasiglemžia vis daugiau.
Šių metų balandį neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu buvo pristatytas 10 punktų antikrizinis planas, kaip pažaboti nelegalių migrantų srautą per Viduržemio jūrą į Europą. Plane numatyta sustiprinti šiuo metu ES vykdomą pasienio kontrolės operaciją „Triton“, skirti jai didesnį finansavimą ir daugiau išteklių; praplėsti operacijas siekiant perimti ir sunaikinti žmones plukdančių kontrabandininkų laivus; sukurti naują greito nelegalių migrantų grąžinimo ir perkėlimo į kitas saugias vietas programą; kovoti su kontrabandininkais, kurių verslas, generuojantis 300-600 mln. eurų per metus, klesti ir vilioja įsitraukti ir kitus.
Kuo prisideda Lietuva
Prie krizės sprendimo prisideda ir Lietuva. Po balandžio tragedijos metu premjeras Algirdas Butkevičius teigė: „Susiklosčiusios situacijos akivaizdoje turėtume aktyviai ir solidariai prisidėti prie naštos pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, siekiant užkirsti kelią tolesnėms nelaimėms Viduržemio jūroje ir žmonių netektims.“
Lietuvos pasieniečiai sraigtasparniais „Eurocopter“ tarptautinėse operacijose prieš nelegalią migraciją Viduržemio jūros regione dalyvauja nuo 2008 m.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu pažymėjo, kad svarstomas pabėgėlių priėmimo Lietuvoje klausimas: „Mes jau turime tokią praktiką Lietuvoje – 2006 metais, 2011 metais buvo priimtas tam tikras skaičius, nedidelis, tačiau tam tikras skaičius pabėgėlių iš Maltos. Visi variantai yra svarstytini, tai aš dabar negaliu konkrečiai pasakyti, tik bendrais bruožais manau ir esu įsitikinęs, kad mes turime tikrai padėti pasidalinti tą naštą, kuri dabar kliūva mažam skaičiui šalių.“
„Asmenys ryžtasi pavojingai kelionei ir kelia riziką savo pačių gyvybei tikrai ne dėl nesvarbių priežasčių. Žiūrint į statistiką ir valstybes, iš kurių atvyksta migrantai būtent jūra, [akivaizdu, kad] dažniausiai tai yra konfliktų siaubiamos šalys, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi politinių oponentų persekiojimai, kankinimai ir kita neigiama veikla, kuri priverčia žmones rizikuoti gyvybėmis“, – akcentuoja Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė.
Ji įsitikinusi, kad problemos sprendimo būdai yra labai sudėtingi, nes ją reikia spręsti šalyse, iš kurių bandoma pabėgti: „Sprendimai, žinoma, šiuo atveju tikrai nėra lengvi, nes priežasčių reikia ieškoti ne prie Italijos ar Maltos krantų, o Afrikoje, kitur, kur vyksta konfliktai. Žinoma, daugelis tų konfliktų vyksta dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, Sirijoje, Afganistane, Irake konfliktai yra įsisenėję. Išspręsti tų konfliktų tikrai nei Europos nei kitos Pasaulio valstybės negali.“
Eglė Raustė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Viduržemio jūra pažadėtosios Europos link”
[…] Viduržemio jūra pažadėtosios Europos link […]
PatinkaPatinka