Jūra – pavojingiausias, bet dažniausiai vienintelis kelias į laisvę
Pabėgėliai Viduržemio jūroje, UNCH nuotr.
Mūsų žemyną supančiuose vandenyse kasmet žūva šimtai migrantų, o tuos, kurie išgyvena, Europos Sąjungos lyderiai siūlo perkelti į visas Bendrijos valstybes, taip solidariai pasidalijant šia našta. Vienos aršiausių tokio sprendimo kritikių – Baltijos šalys. Valstybės, kurių gyventojai sovietų okupacijos metais ieškojo įvairiausių kelių pabėgti. Tarp šių kelių buvo ir Baltijos jūra.
Tyrėjas Jaakas Pilau pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūra tapo savotišku keltu į Vakarus, kuriuo pasinaudojo Baltijos šalių gyventojai, ypač estai, sprukdami nuo sovietų.
„KGB archyvų duomenys atskleidė, kad nedaugeliui estų pasisekė pabėgti iš sovietų okupuotos Estijos, tačiau ir tuos, kuriems pavyko pasiekti Suomiją, pasieniečiai grąžindavo į Sovietų Sąjungą“, – rašo žinomas suomių žurnalistas ir publicistas Jukka Rislakki.
Švedija, priešingai, pabėgėlius priglausdavo, tačiau tokių buvo vos saujelė: „Nuo 1947 iki1989 metų mažiausiai penkiolikai estų pasisekė pasiekti Vakarus ir tik pusė jų keliavo Baltijos jūra“, – atskleidžia jis.
Šie skaičiai nėra tokie įspūdingi, kaip Sicilijos sąsiauryje, kur kasmet žūva šimtai žmonių, bėgančių nuo bado, smurto ir priespaudos. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, 2015 metais iki birželio Viduržemio jūroje nuskendo 1 727 migrantai, o per tą patįlaiką pernai – tik 56. Iš viso per 2014 metus Viduržemio jūroje žuvo 3 279 migrantai.
Šie skaičiai, įspėja organizacija, gali tik didėti. „Žuvusiųjų skaičiuos 2015 metais gali siekti 30 tūkstančių“, – perspėjama jos pranešime.
Gelbėjimas jūroje – sudėtingas ir brangus
Desperatiškai ieškantys laisvės, saugumo ir geresnio gyvenimo pabėgėliai pasirenka itin pavojingą kelią. Sutalpinti į aptriušusius ir perpildytus laivus, jie parsiduoda kontrabandininkams, kurie, be jokių skrupulų susirinkę pinigus, išplukdo ištroškusiuosius geresnio gyvenimo į galbūt rizikingiausią gyvenimo kelionę.
Šalys lėtai ir gana ciniškai žiūri į migrantų ir pabėgėlių „iš jūros“, rizikuojančių savo gyvybėmis, problemą, nes iki šiol nėra atsakymo tarptautinėje teisėje į itin keblų klausimą, kas turi rūpintis pabėgėliais, išgelbėtais jūroje. Dublino konvencija numato, kad pabėgėliai dėl prieglobsčio suteikimo turi kreiptis toje Europos šalyje, į kurią pateko pirmiausia, tačiau šalies, kuri 2014 metais jūroje išgelbėjo ir priglaudė 54, o šiais metais – 57 tūkst. pabėgėlių, tokios taisyklės netenkina.
Europa ilgai pro pirštus žiūrėjo į Italijos nuogąstavimusi dėl pabėgėlių antplūdžio. Štai griežtos saugumo priemonės, kurių ėmėsi jos kaimynės, dar labiau komplikavo situaciją. Prancūzų, šveicarų ir austrų pareigūnai kasdien sulaiko ir palydi atgal į Italiją apie 50 migrantų, mėginančių pasiekti Prancūziją ar Vokietiją.
Mes – ne vieninteliai, sukantys galvą dėl pabėgėlių. Vandenyse prie Australijos kasmet žūva šimtai žmonių. Tiesa, šios šalies vyriausybė nepateikia statistikos apie migrantų žūtį jūroje. Šie duomenys renkami ir skelbiami Pasienio mirčių duomenų bazėje, kurią sukūrė Monacho universiteto darbuotojos prof. Sharon Pickering ir dr. Leanne Weber.
Prie mokslininkių pateiktų duomenų apie pabėgėlių mirtis jūroje – kraupūs įrašai apie aplinkybes. Duomenys pateikiami chronologine tvarka nuo 2000 metų ir pildomi kasmet:
„2001 m.: 146 vaikai, 145 moterys, 65 vyrai – visi irakiečiai arba afganistaniečiai nuskendo apvirtus laivui, plukdžiusiam pabėgėlius. Laivas nuskendo prie Indonezijos, bet Australijos sienos apsaugos priežiūros zonoje.
2013 m.: 36 libaniečiai, afrikiečiai, iraniečiai ir irakiečiai, iš kurių – 8 vaikai ir nėščia moteris, nuskendo laivui apvirtus prie Javos salos plaukiant Australijos link.”
Pabėgėlių bumas Vietnamo karui įsibėgėjus
1950-1970 metais pabėgėlių srautas buvo tokis nedidelis, kad valstybės nesuko galvos dėl jų priėmimo, tačiau Vietnamo karas požiūrį į pabėgėlius pakeitė iš esmės. Tuomet dešimtys tūkstančių vietnamiečių valtimis Pietų Kinijos jūra mėgino pasiekti Malaizijos ir Tailando krantus, kur tikėjosi prieglobsčio.
1978-aisiais Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) parengtos tarpininkavimo sutartys įpareigojo pakrančių valstybes per 90 dienų nuo laivo atvykimo į pakrantę apgyvendinti migrantus, tačiau susitarimas neišsprendė laivų savininkų, patyrusių didžiulių išlaidų, susijusių su pabėgėlių perkėlimu, problemų, todėl 9-ojo dešimtmečio pradžioje 80-90 proc. laivų atsisakydavo reaguoti į nelaimės šauksmus, taip palikdami pabėgėlius plaustuose mirčiai.
Amžiaus pabaigoje pabėgėlių srautas jūra vėl išaugo. Dėl griežtesnės kontrolės pasienio ruožuose šoktelėjo kontrabandininkų skaičius. Tai pakeitė valstybių požiūrį į jūra atkeliaujančius pabėgėlius. Vis daugiau šalių buvo pasiryžusios sulaikyti ir nukreipti valtis su pabėgėliais nuo savo krantų. JAV sulaikydavo ir nukreipdavo valtis nuo savo krantų Ramiajame vandenyne ir Karibų jūroje, kaip Italija ir Prancūzija – Viduržemio jūroje, o Australija – Indijos vandenyne.
Pabėgėlių srautas vėl išaugo 2011 metais, prasidėjus neramumams Sirijoje. JTVPK duomenimis, kiekvieną dieną apie 42 tūkst. asmenų tampa pabėgėliais. Per pastaruosius penketą metų mažiausiai penkiolika konfliktų (8 – Afrikoje, 3 – Artimuosiuose Rytuose, 1 – Europoje ir 3 Azijoje), lėmė išaugusį pabėgėlių srautą Europoje.
Pagalba Afrikai – priemonė sustabdyti pabėgėlius
Vos prieš kelias savaites, birželio pabaigoje vykusiame ES viršūnių susitikime buvo sutarta motyvuoti Afrikos valstybes „kovoti su nelegalia imigrantų kontrabanda ardant kontrabandininkų tinklus“ šioms valstybėms pasiūlant vystymosi pagalbą. Detalesnis pagalbos planas bus parengtas Afrikos ir Europos lyderių susitikime Maltoje dar šiais metais.
Per itin sudėtingas derybas Europos lyderiai susitarė per dvejus metus pasidalyti pabėgėlių našta ir į kitas Bendrijos valstybes perkelti per 40 tūkst. į Italiją ir Graikiją jau atvykusių migrantų bei dar 20 tūkstančių – tiesiai iš trečiųjų šalių, tačiau dėl kvotų, kiek kiekviena šalis turėtų priimti pabėgėlių, susitarti nepavyko.
Aršiausios kvotų kritikės – Vidurio ir Rytų Europos šalys – norėtų pačios nuspręsti, kiek jos galės priimti pabėgėlių, tačiau kitos atkreta, kad, jei ES narėms tokiu principu nepavyks perkelti 60 tūkst. pabėgėlių, likusi dalis bus padalyta privalomai.
Vytautas Valentinavičius
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Jūra – pavojingiausias, bet dažniausiai vienintelis kelias į laisvę”
[…] Jūra – pavojingiausias, bet dažniausiai vienintelis kelias į laisvę […]
PatinkaPatinka