Lietuviai atranda naują keliavimo būdą – kruizus jūra
Stokholmas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
Į jūrų uostus atplaukiantys daugiaaukščiai kruiziniai laivai, dažnai vadinami geležinėmis gulbėmis, atrodo išties didingai. Įspūdis toks, kad net nedrąsu pagalvoti apie galimybę jais keliauti. Bet pasirodo, kad lietuviai vis dažniau leidžiasi į poilsines keliones kruiziniais laivais ir keltais, tikina kelionių agentūros „Estravel“ ir „Saitas“.
„Lietuviai kruizus pamėgo veliau nei Vakarų Europos piliečiai. Tačiau tinkamai pasirinkę kruizą dar ne kartą sugrįš į romatišką kelione jūra“, – apie kelionių jūromis susižavėjimą kalba „Estravel“ atstovai.
Pasak „Saito“ Vilniaus padalinio vadovo Vadimo Gorlino, poilsiautojai jūromis dažniausiai keliauja šiltuoju metų laiku, nuo gegužės iki spalio. „Tuomet kruizais ir keltais keliaujama palei Europos pakrantes. Žiemą, kai Europoje šalta, populiaresni kruizai Karibuose“, – nurodo pašnekovas.
Pasak jo, lietuviai dažniausiai keliauja klasikiniais maršrutais po Viduržemio jūros vakarus – Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Maltos pakrantėmis.
Poilsinė kelionė keltu
„Keltas“ skamba ne toks romatiškas kaip kruizas, bet kur kas daugiau žmonių yra keliavę būtent šia vandens transporto priemone. Kadangi kelto paskirtis yra perkelti, poilsinės kelionės nėra dažniausia keliavimo keltu priežastis. Nepaisant to, greičiauiai kiekvienas turime pažįstamą, kuris keliavo keltu apžiūrėti Helsinkio arba Stokholmo ir tą pačią dieną keltu grįžo į Taliną ar Rygą.
Tadas Sobenka, asmeninio archyvo nuotr.
Štai Tadas Sobenka su 7 draugų kompanija pasirinko kelionę keltu, kad praplėstų keliavimo būdų spektrą.
„Pirmiausia autobusu nuvykome iš Vilniaus į Taliną. Apžiūrėjome Estijos sostinę, nuėjome į savo 9 aukštų keltą „Romantik“. Gyvenome 6-ame aukšte. Tik įsitaisę jaukiose belangėse kajutėse iškart įsijautėme į kelto gyvenimą. Pirmiausia išnagrinėjome laivo galimybes: radome barą, diskoteką, pirtį, denį. Išbandėme viską, išskyrus pirtį“, – kelte teikiamas pramogas vardija Tadas.
Jo žodžiais, nors kelionės metu keltą stiprokai supo, daugelis jo kompanijos narių poveikio nejautė, išskyrus vieną merginą, kuri per langą pamatė laivo supimą ir stipriai sunegalavo.
Nors Tadas taip keliavo 2008 metais, jis iki šiol atsimena susižavėjęs Skandinavijos salomis: „Ant kiekvienos salelės stovi po medinį namuką.“ Stokholme keliautoją pakerėjo miesto žaluma ir geri, ramūs bei užtikrinti dėl rytojaus žmonės. Po ekskursijos mieste keliautojai grįžo į keltą, kuris nuplukdė į Rygą. „Kadangi Rygą pasiekėme po Joninių nakties, miestas pasitiko visiškai tuščias. Tąnakt laive sutikome daug Jonų arba šiaip žmonių su žaliais vainikais“, – prisimena Tadas.
„Ši kelionė buvo be ypatingų nuotykių, bet kupina gražių miestų ir malonaus bendravimo savo kompanijoje bei su kelto bendrakeleviais, daugiausia suomiais. Tadas žada dar ne kartą leistis į keliones jūra.
-
- Kelto denyje, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Kelto denyje, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Kelto denyje, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Kelto denyje, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Skandinavijos sala, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Talinas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Talinas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Talinas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Talinas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Stokholmas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Stokholmas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
-
- Stokholmas, Tado Sobenkos archyvo nuotr.
Jūra kiekvienam
Pašnekovas neįžvelgė dominuojačios amžiaus grupės kelte. Kelionių agentūros „Estravel“ duomenimis, vandeniu keliauja įvairūs žmonės įvairias tikslais.
„Svečių tipą laive lemia tiek maršrutas, tiek laivo tipas. Senjorai dažniau leidžiasi į ilgesnes keliones. Jauni žmonės mėgsta kiekvieną rytą kitą uostą, aktyviai leisti laiką žemėje ir naktinių pasilinksminimų gausą laive. Šeimos su vaikais – didelį pramogų vaikams pasirinkimą laive. Gurmanai renkasi laivus, kuriuose maisto šedevrus gamina garsiausi virtuvės šefai. Verslininkai organizuoja konferencijas ir seminarus, nes patogi infrastruktūra ir pasirūpinta vakarine programa“, – sako „Estravel“ atstovai.
Paklausus, ar kelionės kruiziniais laivais vis dar yra prabangos dalykas, jie patikina: „Jei vertinsime, kad kelionė yra prabangos prekė, kelionė laivu – taip pat. Jei vertinsime, kad kelionė yra investicija, kelionė laivu yra tikrai labai gera investicija“.
Kelionių agentūros„Saitas“ sudarytame kruizų mitų sąraše nurodyta, kad leidžiantis į kruizą nereikia krūvos pinigų. Trijų dienų trukmės kelionė jūra vienam žmogui dvivietėje kajutėje kainuoja 150-3000 eurų. Už didžiausią sumą suteikiama išorinė kajutė su terasa viršutiniame laivo aukšte. Bet šios kainos dar priklauso nuo sezono ir maršruto. Į kainą įskaičiuotas maitinimas, draudimas, kultūrinė programa ir aptarnavimo laive paslaugos. Už visa kita, pavyzdžiui, masažą, kirpėjo, kosmetologo ir panašias specialias paslaugas, ekskursijas krante, gėrimus, išskyrus sultis pusryčiams, reikia mokėti.
-
- Kruizinis laivas, kelionių agentūros „Saitas“ nuotr.
-
- Kruizinis laivas, kelionių agentūros „Saitas“ nuotr.
-
- Kruizinis laivas, kelionių agentūros „Saitas“ nuotr.
„Saitas“ kelionių agentūros atstovas nesutinka, kad kelionės laivais yra brangios, lyginant su kitais keliavimo būdais. „Palyginus maisto, aptarnavimo, kajučių įrengimo ir pramogų laive lygį su tokios pačios kategorijos viešbučiais, laivai yra pigesni“, – sako V.Gorlinas. Jo žodžiais, ypač paslaugų lygis kruizuose dažnai yra aukštesnis nei viešbučiuose už panašią kainą.
„Kai kurios kompanijos leidžia vaikams, kartais – net iki 18 metų, keliauti nemokamai. Nepilnamečiams kainuoja tik uosto aptarnavimo)mokesčiai, kurie sudaro apie 120 eurų. Tad šeimai su vaikais keliauti kruizu nėra taip brangu, kaip kartais apsistoti viešbučiuose“, – aiškina pašnekovas.
V.Gorlinas pataria, kad geriausią kruizo kainą galima pasigauti iš anksto, prieš 6-10 mėnesių iki išplaukimo. Pigių kruizų paieškas galima pradėti šiame puslapyje, kuris nukreipia į įvairias agentūras, o norintiems dar egzotiškesnių kelionių laivais verta pasidomėti šiaurės kruizais.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Lietuviai atranda naują keliavimo būdą – kruizus jūra”
[…] Lietuviai atranda naują keliavimo būdą – kruizus jūra […]
PatinkaPatinka