Europos lyderiai sukandę dantis, tačiau Graikijos paleisti nesiryžta
Alexis Tsipras, Die Linke (Flickr.com) nuotr.
Triukšmingai atėjusiai į valdžią Graikijos vyriausybei, regis, nepavyks tesėti pažadų graikams ir teks imtis griežtų reformų mainais į finansinę pagalbą, nes savaitgalį vykęs euro zonos ministrų susitikimas nors ir nekvepėjo optimizmu, tačiau, regis, susitarti pavyko. O naktį iš liepos 15 d. į liepos 16 d. Graikijos parlamentas balsavo už susitarimą su kreditoriais.
Praėjusį savaitgalį įvykęs referendumas sukėlė daug aistrų euro zonoje, o praėjusios savaitės pabaigoje pateiktas Graikijos finansinės paramos prašymas sukėlė daug abejonių. Apklausos rodo, kad dauguma graikų nori likti euro zonos dalimi, tačiau viltys pasiekti draugišką sutarimą su kreditoriais galėjo subyrėti, jei šiam norui išsipildyti Vyriausybė nebūtų parodžiusi reikiamų pastangų.
Tiesa, pirmieji pastangų ženklai pradėjo ryškėti, kai atsistatydino Europos lyderius itin erzinęs Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, esą Europos lyderiai nebenorėjo sėsti prie derybų stalo su pareigūnu, raginusiu graikus balsuoti prieš kreditorių pasiūlymus.
Trys scenarijai – išsipildyti lemta vienam
Ekspertai įvardijo tris galimus Graikijos scenarijus po referendumo, tarp kurių ir lygiagrečios valiutos įvedimas ir laikinas euro zonos palikimas, tačiau papildomos paramos Graikijai versija buvo įvardijama kaip viena realiausių. Europos lyderių pasiryžimas derėtis, ekspertų nuomone, yra ne kas kita, kaip nenoras, kad Graikija paliktų euro zoną. Graikijos išėjimas padidintų grėsmę, kad kitos šalys, susiduriančios su finansininkais sunkumais, galėtų nestabdomos palikti euro zoną.
Tačiau norint išvengti „Grexit“, Graikijai ir jos kreditoriams reikėjo pasiekti susitarimo dėl naujos finansinės pagalbos – 86 mlrd. eurų. Graikai siekė skolų nurašymo, tačiau šis scenarijus ne itin patiko kreditoriams, kurie baiminosi, kad suteikus išimčių Graikijai, panašių nuolaidų netrukus paprašys ir kitos šalys, tarp kurių ir finansinių sunkumų turinčios Italija ir Ispanija.
Vis dėlto išaušus pirmadieniui (liepos 13 d.), po nakties derybų Europos lyderiams pavyko pasiekti kompromiso dėl pagalbos Graikijai. Nors šis susitarimas vertinamas įvairiai, tačiau jau galima daryti išvadą, kad Europa linkusi susitarti dėl paramos Graikijai siekiu ją išlaikyti euro zonoje.
Graikijai nepavykus susitarti dėl naujojo reformos plano ir jai nesumokėjus 3,5 mlrd. eurų vertės įmokos Europos centriniam bankui (ECB) iki liepos 20 dienos, ECB būtų nutraukusi paramą šaliai, toks sprendimas turėtų itin skaudžių pasekmių graikams. Ekspertai įsitikinę, kad tuomet Graikijai reikėtų įvesti laikinąją valiutą – skolos raštelius, kuri techniškai išlaikytų Graikiją euro zonoje, tačiau šios valiutos vertė būtų grindžiama tik Graikijos pažadais atsiskaityti vėliau arba grįžti prie drachmos.
Sugrįžimas prie drachmos Graikijos ekonomiką būtų atgaivinęs, bet nenaudingas Europai
„Drachmos įvedimas būtų visiškai nelegalus veiksmas – pagrindas išmesti Graikiją iš Europos Sąjungos, – apie galimus Graikijos žingsnius svarstė Anilas Kastryapas, Čikagos universiteto ekonomikos ir finansų profesorius. – Skolos raštelių išleidimas, kurie oficialiai nėra laikomi valiuta, būtų geresnis sprendimas Graikijai.“
Tačiau ekonomistai lyg sutarę tvirtina, kad sugrįžimas prie drachmos Graikijai būtų buvęs naudingas ilgalaikėje perspektyvoje. Anot ekonomistų, sugrįžimas prie drachmos – vienintelis praktiškas kelias atgaivinti Graikijos ekonomiką nepaisant trumpalaikių skausmingų pasekmių. Tokios nuomonės laikosi ir ekonomistė Rūta Vainienė, kuri įsitikinusi, kad išėjusi iš euro zonos, Graikija puikiai gyvuotų.
„Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys bankrutuodavo, negrąžindavo milžiniškų skolų, o palūkanų mokėjimą pradėdavo iš naujo“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė ekonomistė.
Ekonomistų nuomone, Graikijos naujoji valiuta nuvertėtų pagyvindama šalies eksportą, šalis taptų konkurencingesnė pasaulinėje rinkoje. Naujoji valiuta pabrangintų importuojamas prekes ir paskatintų Graikijos gamintojus pakeisti brangius užsienietiškus produktus pigesniais vietiniais.
Kalbėta apie laikiną pasitraukimą
Ekonomistų spėjimą, kad Graikijos laikinas pasitraukimas iš euro zonos – vienas iš galimų scenarijų, patvirtina Vokietijos parengtas Graikijos pasitraukimo iš euro zonos penkeriems metams planas, kurį Vokietija būtų pasiūliusi, jei su Graikija nebūtų pavykę susitarti.
Tačiau po ilgų derybų, kurios vyko iki liepos 13 d. paryčių, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris paskelbė, kad nebus „Grexit“. Tai buvo savotiškas antausis kairiojo sparno Graikijos vyriausybei, kuri buvo išrinkta tikint jos pažadais atsisakyti graikų gyvenimą apsunkinusio griežto taupymo.
Tikėti vyriausybe, kurios nuomonė keitėsi dažniau nei orai Graikijoje, nebuvo linkęs nė vienas Europos lyderis, todėl susitarimo vykdymą Graikijos vyriausybė turi pradėti tuoj pat – nuo susitarimo pradžios.
Jei Graikijai pavyktų įgyvendinti reformas mokesčių sistemoje – padidinti pridėtinės vertės mokesčius (PVM), prailginti pensinį amžių, atlikti Statistikos departamento reformas bei Civilinio kodekso pakeitimus, perkeliant Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą iki liepos 22 dienos, tuomet galima būtų kalbėti apie pavykusį susitarimą dėl gelbėjimo priemonių.
Vytautas Valentinavičius
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Europos lyderiai sukandę dantis, tačiau Graikijos paleisti nesiryžta”
[…] Europos lyderiai sukandę dantis, tačiau Graikijos paleisti nesiryžta […]
PatinkaPatinka