Plona riba tarp alkoholizmo ir „išgeriu tik savaitgaliais“ (+ INFOGRAFIKAS)

„Jeigu jauni žmonės būtų pakankamai užsiėmę, tai nebūtų laiko eiti gerti. Aš pati aštuntoje klasėje, kai visi „girtuokliavo“, dėl fortepijono pamokų negalėjau sau to leisti“, – sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė Aušra Kaminskaitė. „Manau , kad vienas geresnių ir efektyvesnių sprendimų būtų įvesti „madą“, t.y. formuoti požiūrį, kad negerti yra madinga“, – pastebi Ieva Delininkaitytė.

Kaip jaunimas mato alkoholizmo problemą ir kokius sprendimo būdus jie galėtų pasiūlyti, paklausinėjau bendraamžių.

„Manau , kad vienas geresnių ir efektyvesnių sprendimų būtų įvesti „madą“, t.y. formuoti požiūrį, kad negerti yra madinga. Kuo daugiau renginių, festivalių su žinomais veidais, kurie pasisakytų už laisvalaikį be svaigalų, kurie įrodytų, kad ir be alkoholio gali būti smagu. Šiaulių rajone esantis Naisių kaimas yra puikus pavyzdys, mat ten visos šventės ir renginiai (kaip „Naisių vasaros“ festivalis) vyksta be alkoholio – žmonių daug ir visi laimingi!“, – sako aktorė Ieva Delininkaitytė.

Mergina teigia, kad reguliuoti alkoholio vartojimą keblu, nes tai, kas draudžiama, visus vilioja.

„Mano nuomone, vaikai nuo mažens turėtų būti supažindinami su alkoholiu ir ypač su jo pasekmėmis. Esu tikra, kad gausybė jaunų žmonių net neįsivaizduoja, kokia plona riba tarp „alkoholizmo“ ir „išgeriu tik savaitgaliais“, – įsitikinusi pašnekovė.

Andrius Vaitkūnas, nuotr. iš asmeninio albumo

Andrius Vaitkūnas taip pat pritaria, kad pradėti reikia nuo aukėjimo šeimoje. „Tikriausiai taip pat gera idėja būtų leisti jaunimui pabendrauti su nuo alkoholio nukentėjusiais žmonėmis, apsilankyti viename kitame anoniminių alkoholikų susirinkime, nes tai, tikėtina, atvertų akis… Mes dažniausiai nekreipiame dėmesio, kol nepamatome pasekmių…“, – šypteli vaikinas.

Artūras Mickus, nuotr. iš asmenininio albumo

Artūras Mickus alkoholio nevartoja jau trečius metus ir pripažįsta kartais sunkiai surandantis kalbą su tais, kurie savaitgaliais vis išgeria.

„Tačiau tokių kaip aš daugėja ir jau matau aplink save būrelį lietuvių, kurie pasirenka laisvą laiką leisti aktyviai, sportuojant, keliaujant, sveikai maitinantis ir pan. – tendencijos išties yra puikios!“, – džiaugiasi vaikinas. Jo nuomone, problema yra ta, kad alkoholis yra ne kas kita kaip narkotikas, tačiau valstybės legalizuotas ir, dėl gaunamų mokesčių, pelningas.

„Reikia daugiau švietimo, daugiau investicijų į blaivius vakarėlius ir jaunimo pasilinksminimus. Džiaugiuosi, jog Lietuvoje atsirado viešieji maratonai – Australijoje čia tokių per metus įvyksta kone 15, o kai kuriuose dalyvauja ir po 80 000 žmonių. Būtent tokios iniciatyvos turėtų būti skatinamos, viešinamos.“

Živilė Barkauskaitė, nuotr. iš asmeninio albumo

„Sociologiniai tyrimai rodo, kad pagrindininės jaunimo alkoholizmo priežastys yra socialinės problemos šeimoje (tėvo ar motinos alkoholizmas, smurtas, skurdas, depresija) bei atvirkštinės diskriminacijos principas. Perdėtas morališkosios ir sveikatai žalingos alkoholio pusės propagavimas jaunimo auditorijai sukelia oponuojančius jausmus. Gerti jaunimui buvo, yra ir bus madinga. Jaunimo alkoholizmo problemą galima išspręsti tik mažinant skurdą, didinant socialinęparamą, mažinant socialinę atskirtį, stiprinant šeimos vertybes, keliant išsilavinimo lygį, sąmoningumą visuomenėje ir t.t. O dirbtinės pseudopolitinės sprendimo priemonės yra beprasmiškos…“ – įžvalgomis dalinasi Živilė Barkauskaitė.

Merginos nuomone, problemą bent jau iš dalies turėtų išpręsti laikas: „Maištaujantis jaunimas ėmė gerti, tad maištaujantis jaunimas ir nuspręs, kada bus gana.“

Lukas Andriukaitis, nuotr. iš asmeninio albumo

Lukas Andriukaitis laikosi panašios nuomonės: „Mano akimis žvelgiant, alkoholizmas pavojingas tik asocialių šeimų bei žemesnio socialinio sluoksnio jaunimui. Kuriant veiksmų planą kovai prieš alkoholizmą, turėtų būti orientuojamasi būtent į šią auditoriją, o jaunimo kaip visumos liesti nereikia. Alkoholio iš gyvenimo nepašalinsi, galima tik mokyti jaunuolius, kaip sakingai ir saugiai jį vartoti.“

Erdvilas Petras Abukevičius, nuotr. iš asmeninio albumo

Tuo tarpu Erdvilas Petras Abukevičius tiki, kad alkoholizmo problemos priežastys slypi ne visuomenės socialiniuose skirtumuose, o žmonių neveiklume: „Problema aktualiausia ten, kur nėra jokių kitų veiklų (pavyzdžiui, kaimuose). Bet net ir miestuose akivaizdu, jog trūksta iniaciatyvių žmonių, kurie organizuotų nemokamus festivalius, muges ar bet kokią kitą neformalią veiklą, įtraukiančią bei sudominančią jaunimą. Galbūt tuomet mokyklos ir jaunimo organizacijos galėtų imtis iniciatyvos?“, – klausia vaikinas.

Aušra Kaminskaitė, nuotr. iš asmeninio albumo

„Žinoma, jeigu jauni žmonės būtų pakankamai užsiėmę, tai nebūtų laiko eiti gerti. Aš pati aštuntoje klasėje, kai visi „girtuokliavo“, dėl fortepijono pamokų negalėjau sau to leisti“, – Erdvilui antrina Aušra Kaminskaitė.

Gailė Makutėnaitė, nuotr. iš asmeninio albumo

Tuo tarpu Gailė Makutėnaitė atkreipia dėmesį į alkoholio marketingą, klaidinančiai viliojantį vartotojus: „Alkoholio (ypač alaus) reklamose vaizduojami linksmi, gyvenimu besimėgaujantys žmonės. Pavyzdžiui, visiems puikiai pažįstama „Utenos“ alaus reklama, kurioje grupelė draugų poilsiauja prie ežero ir džiaugsmingai traukia dėžę alaus iš vandens… O štai reklamų su besilinksminančiais be alkoholio niekur nepamatysi! Taip kuriamos pražūtingos asociacijos“.

Pašnekovės nuomone, eteris galėtų būti išnaudojamas šokiruojančioms reklamoms, atskleidžiančiomis kraupiąją alkoholizmo pusę.

Kokius problemos sprendimo būdus matote jūs? Rašykite savo atsakymus komentaruose arba „Euroblogo“ „Facebook“ paskyroje.

——————————————————————————-

2006-ais metais parengta ES alkoholio strategija. Valstybės narės turėjo galimybę diskutuoti ir keistis gerąja patirtimi jaunų žmonių apsaugos, su alkoholiu susijusių kelių eismo įvykių mažinimo ir informuotumo didinimo, švietimo apie alkoholio vartojimą ir panašiose srityse.

Sukurta bendra duomenų bazė ir vykdoma stebėsena ES lygmeniu padėjo geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą.

2014 m. Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komitetas (angl. CNAPA) parengė dviejų metų veiksmų planą dėl jaunimo girtavimo ir nesaikingo epizodinio girtavimo (angl. „Action Plan on Youth Drinking and Heavy Episodic Drinking“). Infografike pateikiamia šio veiksmų plano vizuali santrauka.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.