Išsikraustai? Penkios idėjos tau!
Giedre Simanauskaitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Kai tenka keisti gyvenamąją vietą, draugus ir įpročius dėl mokslų, darbų ar įsimylėjimų, visada kyla tie patys klausimai: kaip sutalpinti savo visą turtą į kelias dėžes, ką daryti su daiktais, kurių vežtis neketini ir kokį atsisveikinimo vakarėlį surengti? Štai penkios idėjos, kuriomis dalinasi žmonės, keitę gyvenamąsias vietas:
1. Geriausių istorijų vakarėlis
Monika Biliūnė, nuotr. iš asmeninio albumo
Monika Biliūnė pasakojo, kad keičiant namus Vilniuje, visi buto gyventojai organizavo „geriausių buto istorijų“ vakarėlį, kurio metu dalinosi, kas labiausiai įsimintino yra nutikę tuose namuose.
„Kadangi gyvenome Išganytojo gatvėje, tai dažnai ten pirkdavome šeimyninę picą, nes gaudavome papildomą dovanų“, – pasakoja Monika. Tad per vakarėlį buvo valgoma ir geriama tai, kas tarp buto sienų per gyvenamąjį laikotarpį buvo dažniausiai vartojama. „Dar pildėme sąrašą dalykų, kas gero yra tame bute įvykę. Gyvenant tame bute mus atrado katė Maja, kuri irgi pateko į 100 gerų dalykų sąrašą.“
2. Pereinamasis prizas
Paulius Vaidžiulis, nuotr. iš asmeninio albumo
Paulius Vaidžiulis, atvykęs į Angliją studijuoti, išsinuomotame name pradėjo kurti tradiciją, kad daiktai, kurių keisdamas namus nepasiimi, atsidurtų naujakurių rankose.
„Name, kuriame buvo 7 butai, turėjome sandėliuką, kuriame išsikraustydami žmonės palikdavo, ko jiems nereikia, tad ten galėjai rasti lėkščių, įrankių, patalynę ir kitus namuose naudojamus daiktus“, – pasakoja Paulius. Naujai į namus atvykę žmonės galėdavo išsirinkti, kas jiems praverstų gyvenime, o išsikraustant – palikti dovanų naujai atvykusiems.
3. Loterija be pralaimėjimų
Išsikraustymo vakarėlių maratonas Džokjakartoje, nuotr. iš asmeninio albumo
Gyvenant Indonezijoje susikaupė turto, kurio niekaip nėjo sutalpinti į 20 kg kuprinę, tad atsisveikinimo vakarėlio metu organizavau loteriją: visi man nebereikalingi daiktai buvo sužymėti numerėliais, tarp kurių buvo ir Indonezijos vėliava bei pusė šampūno butelioko.
Į vakarėlį atvykę svečiai galėjo nusipirkti loterijos bilietą, kuris kainavo 5000 rupijų (0,5$), o vakarėlio eigoje – atsiimti laimėtus prizus.
Geras dalykas tai, kad viskas, ko man nebereikėjo per naktį išgaravo iš namų, o loterijoje surinkti pinigai (apie 30$) padengė vakarėlio išlaidas.
4. Socialinių šeimų parėmimas
Vilniaus universitete kurį laiką veikė iniciatyva, kad po pusmečio studijų išvykstantys užsieniečiai, kurie studijavo per „Erasmus“ programą Lietuvoje, visą namo neišsivežamą turtą sukraudavo specialiame kambaryje, kuris buvo organizuotai išvežamas ir paaukojamas sunkiau besiverčiantiems žmonėms. „Erasmus Students Network“ savanoriai pasirūpindavo ne tik studentais užsieniečiais studijų metu, bet ir jų likusiais daiktais po studijų.
Panašią iniciatyvą galima daryti ir individualiai − savo nebenaudojamus tvarkingus ir švarius daiktus nuvežti į paramos centrus. Karolina Amba kasmet organizuoja vakarėlį draugėms, kurio metu merginos keičiasi nebenešiojamais drabužiais. „Viską, kas lieka be šeimininko, aš nuvežu į „Caritą“ ir atiduodu tiems, kuriems tokia parama yra reikalinga.“
5. „Garage sale“
Vakarų pasaulyje paplitusi idėja „garažo išpardavimas“ skinasi kelius ir į Lietuvą. „Facebook“ paskyroje „Vilnius area online yard sale“ savo daiktus parduoda daugiausiai užsieniečiai, kurį laiką gyvenę Vilniuje. Tarp siūlomų prekių galima rasti ir vaikams skirtų daiktų, baldų ar buitinės technikos. Alternatyva lietuviškiems portalams, nes paskyroje pabrėžiama, jog skelbimai rašomi tik anglų kalba.
Plius du patarimai
Išvykstant trumpam laikui gyventi svetur, daiktus draugams ir giminėms galima paskolinti, tikintis grįžus juos atsiimti. Mano asmeninė praktika sako, jog po kurio laiko žmonių galvose pasimiršta, jog daiktai buvo paskolinti, tad grįžus yra sunku atrasti galus „kur, pas ką, kas yra“, todėl prieš išvykstant, daiktus jau tiesiog geriau išdalinti, padovanoti ar parduoti.
Kitas patarimas dėl riboto bagažo, kurį gali pasiimti skrydžiui. Visada galima bandyti laimę ne tik protingai susipakuoti daiktus, bet prieš skrydį susisiekti su avialinijomis ir paprašyti suteikti papildomus kilogramus bagažui. Viename vakarėlyje sutiktas rumunas kažkada pasakojo, jog „Lufthansa“ jam suteikė +10 kg bagažui, nes jis jiems parašė laišką, kaip svarbu po mokslų į gimtąją šalį parsivežti visas nusipirktas knygas.
Giedrė Simanauskaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Išsikraustai? Penkios idėjos tau!”
[…] Giedrė Simanauskaitė pasidalins patarimais, ką reikia daryti norint sėkmingai persikraustyti į kitą šalį. […]
PatinkaPatinka