Vasaros planas: iš festivalio į festivalį

Sukūrė auksine, 18 rugpjūčio, 2015

Prieš keletą metų mano vasaros tvarkaraštis būdavo labai aiškus: išvažiavimas į jaunimo mainus, apie kuriuos praėjusią savaitę rašė Euroblogas.lt autorė Gabija Karlonaitė, bei savanorystė vasaros festivaliuose. Vasarai pasibeldus dėl šio grafiko darbas buvo „metamas“, nes priešaky − visa vasara, pilna nuotykių! Belikdavo tik išsirinkti, į kokį festivalį norėčiau patekti, užpildyti anketą ir šiek tiek palaukti.

Taigi šio straipsnio tema gimė iš mano prisiminimų, surinktų vasaros festivaliuose – iš pirmosios savanorystės festivalyje „Tamsta muzika“ 2010 metais, vėliau dvejų metų, iš eilės praleistų „Bliuzo naktyse“ ir tuo metu dar pirmojo festivalio „Galapagai“. Ten susipažinau su aibe žmonių, o su kai kuriais iš jų iki šiol palaikom ryšį. Pavyzdžiui, su Aiste Kairyte susipažinome savanoriaudamos „Bliuzo naktyse“ ir „Galapaguose“, o dabar ji padeda vasaros festivalių metu.

−  Aiste, papasakok, kada ir kaip pradėjai savanoriauti vasaros festivaliuose?

−  Savanoriauti festivaliuose pradėjau nuo 16 metų. Pats pirmas mano festivalis buvo „Be2Gether“. Likus kelioms dienoms iki šio festivalio savanorių atrankos uždarymo pamačiau nuorodą į anketą socialiniame tinklapyje „Facebook“ ir nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir čia, nes prieš porą mėnesių buvau užpildžius anketą į festivalį „Roko naktys“, kuriame jau buvo savanoriavusios mano draugės. Jos įkalbėjo mane pabandyti pereiti atranką ir vykti kartu.

Grįžusi po „B2Gether“ festivalio pasitikrinau elektroninį paštą ir pamačiau, jog mane atrinko į „Roko naktis“. Turėjau tik 16 metų, bet visą gyvenimą buvau aktyvistė tiek mokykloje, tiek mieste, todėl mamos labai stipriai įkalbinėti nereikėjo, kad leistų tą pačią vasarą vykti į du festivalius. Dabar jau sunku suskaičiuoti, keliuose festivaliuose savanoriavau, bet nuo 16 iki 19 m. savanoriavau tiek „B2Gether“, tiek „Roko naktyse“, paskui prisijungiau prie „Bliuzo naktų“ ir „Galapagų“, nes visuose festivaliuose savanorių kompanijos pagrindas likdavo panašus −  iš tų pačių senbuvių.

− Ką veikdavai festivaliuose? Už ką buvai atsakinga?

− Pirmame „B2Gether“ festivalyje buvau paskirta į jauniausiųjų grupę, kuri tvarkydavo aplinką ir atlikdavo daug įvairių kitų darbų, tačiau nuo pirmų dienų labai susibendravau su grupės vade Agne, kuri mane paskyrė savo „dešiniąja“ ranka. Visą festivalį padėjau jai prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti.

„Roko naktyse“ buvau priskirta į panašią − tvarkos −  komandą, tačiau penktadienio naktį manęs paprašė pabudėti „bilietavime“, kuriame taip ir iki šiol užsilikau… Be abejo, dariau daug ir kitų darbų: šiukšles rinkau, tvoras stačiau, „parkingo“ kuoliukus kaliau ir t.t.

− Kaip sulaukei pasiūlymo dirbti festivalio metu?

− Kaip ir minėjau, pirmąją festivalio naktį „Roko naktyse“ manęs paprašė padirbėti su bilietais, kitais metais iškart buvau paskirta šiam darbui. Taip visus kitus metus ir visuose festivaliuose savanoriavau bilietų punkte. Vėliau, kai atvykau savanoriauti, kai man buvo 19 metų, „bilietavimo“ vadas buvo kitas žmogus, tačiau kadangi aš jau daug metų buvau praleidus šiame punkte, žinojau, kaip viskas vyksta, tai kartu su juo tvarkėmės tais metais visuose festivaliuose.

Būtent tais metais tikriausiai mane ir pastebėjo festivalio organizatoriai. Tuo metu aš kaip tik buvau baigusi pirmą kursą. Antro kurso pirmą pusmetį man reikėjo atlikti profesinę praktiką. Nusprendžiau kreiptis į „Overdraivą“, įmonę, kuri organizuoja įvairius renginius, tarp jų ir festivalius. Buvau priimta. Pasibaigus praktikai, manęs nebepaleido: davė įvairių darbų pasiruošti festivaliui, o artėjant vasarai pakvietė dirbti festivalių metu. Taip iki šiol ir likau šioje komandoje!

− Ką veikdavai laisvu laiku festivaliuose? Ar tau užtekdavo laiko pamatyti koncertus ir pailsėti?

− Kai savanoriavau, matydavau visus koncertus, kuriuos norėjau. Turėjau tikrai daug laisvo laiko, kurį praleisdavau su kitais savanoriais palapinių miestelyje ar aktyvioje zonoje bandydama įvairias pramogas, tačiau kai įgijau daugiau praktikos bilietų punkte, automatiškai daugiau laiko ten praleisdavau. Man patiko mano darbas ir tiesiog nenorėdavau išeiti ir bimbinėti. Buvau pripratusi prie veiksmo.

− Ar manai, kad ši savanorystės patirtis tau buvo naudinga?

− Tikrai taip! Savanoriaudamas jaunas žmogus gali gauti labai daug patirties įvairiose srityse. Pradedant nuo to, kaip paruošti teritoriją festivaliui iki kaip pasitikti kiekvieną dalyvį. Pamatai visai kitą festivalio virtuvę, kurios paprastas dalyvis, atvykęs su bilietu, niekada nepamatys ir nesupras.

Kitas dalykas − susirandi tikrai daug draugų iš įvairiausių Lietuvos kampelių, su kuriais net ir po daug metų smagu susitikus gatvėje pasišnekučiuoti. Tuos kelerius metus, kai savanoriavau, festivalyje buvo daug  tų savanorių „senių“, kurie daug metų iš eilės važiuodavo savanoriauti, todėl buvome kaip šeima, o pasibaigus festivaliams organizuodavome savo festivalius!

Jeigu esi ambicingas, nebijantis darbo ir besistengiantis jį atlikti maksimaliai, tai tave tikrai pastebės savanorių vadai ir paskui kvies su jais dirbti visuose jų organizuojamuose renginiuose.

Norinčių savanoriauti – daugybė

Rasa Morkūnaitė, festivalių „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ir „Roko naktys“ projektų vadovė teigė, jog, pavyzdžiui, festivaliui „Galapagai“ reikalingi 100-120 savanorių, o savanorių anketų ji gauna 5-6 kartus daugiau nei reikia.

− Rasa, ką veikia savanoriai festivalyje?

− Savanoriai, kaip mes sakome, padeda pastatyti festivalius ir juos nugriauti. Dalis jų padeda paruošiamuosiuose darbuose dar gerokai iki festivalių (nuo plakatų skaidos po visą Lietuvą iki kitų darbų). Savaitę prieš festivalį visi suvažiuoja ir gyvena festivalio teritorijoje bei atlieka įvairiausius paruošiamuosius darbus (tvorų pastatymas, tentų kabinimas, įvairiausių info lentelių paruošimas, aktyvių festivalio zonų pastatymas ir t.t.).

Vėliau per festivalius savanoriai turi savo pareigas. Pavyzdžiui, dirba informacijos centre, pasitinka atvykstančius festivalio lankytojus bilietų pukte, reguliuoja automobilių statymą stovėjimo aikštelėse, dirba su atlikėjais festivalio užkulisiuose, rūpinasi teritorijos tvarka bei švara, įgyvendina įvairius festivalio projektus, pramogas ir panašiai.

− Kaip atsirenkate tinkamus savanorius arba kokius reikalavimus keliate?

− Renkamės pagal jų savybes, motyvacinius laiškus, savanoriavimo patirtį. Kadangi patirties atsirenkant turime nemažai, tad pakankamai lengva atskirti, kur savanoris nori tik nemokamo patekimo į patį festivalį, o kur ieško neeilinės patirties. Pastarųjų ir ieškome −  motyvuotų, atsakingų bei energingų.

− Ar esi patenkinta savanorių darbu?

− Galbūt ne visada 100 procentu, tačiau bet kokiu atveju jais labai džiaugiamės ir vertiname. Be jų nebūtų mūsų, o ir jų atlikti darbai dar labai priklauso nuo to, kas jiems vadovauja. Taigi labai svarbi grandis yra pats savanorių vadas, kuris turi būti ne tik geras psichologas, bendraudamas su tokia daugybe žmonių, tačiau turi mokėti pamatyti, kaip ir kokius darbus išdalinti skirtingiems savanoriams, kad visi liktų maksimaliai patenkinti. Taip pat svarbu tinkamai paskirstyti darbų krūvius, puikiai išmanyti visus atliekamus darbus ir būti savanoriams geru pavyzdžiu.

− Ar savanoriai sugrįžta?

− Taip, kartos keičiasi, bet visada turime savanorių, kurie grįžta ir savanoriauja 2-4 metus ir daugiau.

− Teko girdėti, kad po savanorystės yra galimybių prisijungti prie festivalio organizatorių komandos. Papasakok plačiau.

− Šansų tikrai yra, beveik visi prie mūsų festivalių dirbantys žmonės, anksčiau patirtį krovėsi arba šiuose, arba kituose festivaliuose, įvairiuose renginiuose ir kitur. Manau, kad savanorystė ir yra pats tinkamiausias kelias atsirinkti sau patinkančias veiklas ir nuspręsti, ką nori veikti gyvenime bei kur tobulėti profesinėje veikloje.

Norintys savanoriauti festivaliuose sekite festivalių socialinių tinklų platformas, prenumeruokite naujienlaiškius ir tikrinkite oficialius internetinius puslapius. O jei ir šitaip nerandate to, ko ieškote, paprasčiausiai susisiekite el. paštu ir pirmyn! Vasara dar nesibaigė!

Auksė Podolskytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Vienas atsakymas į “Vasaros planas: iš festivalio į festivalį”

1. Savaitės tema. Atostogos | Euroblogas.lt 18 rugpjūčio, 2015

   […] Vasaros planas: iš festivalio į festivalį […]

   PatinkaPatinka

   Atsakyti

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.