„Jie tau šypsosi, kol pamato dokumentus“
Mira Nabulsi, nuotr. iš asmeninio archyvo
Kai kišenėje vienas pasas – politinio pripažinimo pasaulyje tebesiekiančios šalies, o kitas – Europos Sąjungos valstybės, atrodytų, nėra abejonių, kurį naudoti kelionėse po pasaulį. Tačiau palestinietė Mira Nabulsi tinklaraščiui Euroblogas.lt atskleidžia, kaip viskas gali būti gerokai sudėtingiau.
„Mano patirtys susijusios ne tiek su pasais ir pilietybėmis kaip tokiomis, o su tapatybės politika ir privilegijų – arba jų trūkumo – atotrūkiu tarp išvaizdos ir turimų popierių“, – pasakoja ji. Dėl šviesios odos ir plaukų tiek gimtinėje, tiek JAV, kur dabar gyvena, merginą visi laikydavo europiete.
Su Mira susipažinau kursuose Budapešte, kurių dalis buvo kelionė į Serbiją. Todėl grupėje ne kartą diskutavome apie tai, kurie pasai padeda, o kurie sudaro sunkumų keliaujant. Šiame pasų galios indekse matyti, kad naudingiausi pasaulyje – britiški ir amerikietiški pasai, Lietuva – keturioliktoje pozicijoje kartu su Bulgarija. Liūdniausia yra Pietų Sudano, Mianmaro ir Saliamono salų piliečiams – jų pasai, pagal šį indeksą, turi mažiausiai galios globaliame pasaulyje.
Rumunijos pilietybę Mira paveldėjo iš mamos, Vakarų Krante gyvenančios rumunės. Pasų galios indekse Rumunija yra septynioliktoje pozicijoje kartu su Monaku ir Brazilija. O Palestinos savivaldos, kur Mira gimė ir užaugo, pasas – ketvirtas nuo galo. Su juo be vizos Mira gali vykti į 28 šalis, su rumunišku – net šimtu daugiau.
Mira baigė mokslus Ispanijoje, o dabar gyvena San Fransiske. „Tikra tiesa, kad turėjau privilegiją gana lengvai keliauti po Europą, bet aš ten negyvenu, o Palestinoje mano europietiškas pasas daug nereiškė, – sako ji, paklausta, ką jai reiškia turima ES pilietybė. – Pagrindinis mano asmens dokumentas yra palestinietiškas. Privilegijos bet kada parodyti pasirinktą pasą aš neturėjau – kaip visi palestiniečiai, turėjau eiti per patikros punktus. Skirtingai nei europiečiai, be kariuomenės leidimo neturiu teisės atvykti į Jeruzalę ar už 1948 m. sienų, arba išvykti iš Palestinos.“
Mira Nabulsi, nuotr. iš asmeninio archyvo
Atrodytų savaime suprantama, kad gyvenant Europoje europietiškas pasas leido lengviau atsikvėpti. Bet Miros patirtis byloja ką kita. „Ironiška, bet kai gyvenau Ispanijoje, ispanams prisistatydavau palestiniete, nes rumunai ten nėra itin mėgstami. Panašiai buvo lankantis Italijoje. Nežinau, ar žinote ten paplitusius stereotipus. Ispanijoje gyvenau miestelyje, kurioje rumunų bendruomenė buvo viena didžiausių šalyje. Ten palestiniečius sutikdavo daug draugiškiau.“
Vos jų tėvynei įstojus į ES, rumunai Ispanijoje gausumu pralenkė marokiečius ir dabar yra didžiausia užsieniečių grupė. Bendruomenė augo net per krizę, kai nedarbas Ispanijoje pasiekė rekordines aukštumas. Rumunijos ambasadorius Ispanijoje tada laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad, skirtingai nei kai kuriose kitose ES šalyse, Ispanijoje ksenofobiška retorika neišplito ir užsieniečiai nepasijuto nelaukiami. Tačiau ambasadoriaus žodžiai ne visai tikslūs – krizės įkarštyje Ispanijos vyriausybė mėgino apriboti rumunų teises dirbti.
Pernai pasibaigė pereinamasis laikotarpis ribojant Rumunijos piliečių teisę be papildomų biurokratinių procedūrų įsidarbinti visose ES šalyse, ir bulvarinė Didžiosios Britanijos spauda suskubo skalambyti apie laukiamą masinę migraciją. Vakarų europiečių baimės, susijusios su laisvu judėjimu iš Rumunijos, neapsiriboja šios gyventojais. Spaudoje pasirodė kelios istorijos, kad Rumunijos valstybės suteikiama teisė Moldovos piliečiams gauti rumunišką pasą atvėrė kelius gauti leidimą ES neskaidriais būdais.
Nepaisant Ispanijos vyriausybės pastangų riboti migraciją, istorijų apie pasus moldavams ir nuolatinių britų spaudos bandymų demonizuoti rumunus, šaliai įstojus į ES, turėti šios šalies pilietybę tapo gerokai patraukliau. Ar praverčia rumuniškas pasas Mirai dabar, gyvenant JAV? Skirtingai nei Lietuva, Rumunija (kartu su Bulgarija, Kroatija, Kipru ir Lenkija) nepatenka tarp šalių, kuriems galioja supaprastinta ESTA tvarka, todėl vykti į JAV rumunams reikia vizos.
„Socialiniai santykiai JAV stipriai veikiami rasinių kategorijų, tad dėl to, kad mane atpažįsta kaip baltaodę, mano patirtis čia geresnė nei būtų, jei būčiau rudesnės odos ar dėvėčiau hidžabą, – įsitikinusi Mira. – Jie [JAV biurokratai] tau šypsosi, kol pamato dokumentus – visai kaip Izraelio kareiviai.“
Daiva Repečkaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “„Jie tau šypsosi, kol pamato dokumentus“”
[…] „Jie tau šypsosi, kol pamato dokumentus“ […]
PatinkaPatinka