Per didelis atvirumas „Facebook“ – žingsnis nelaimės link
Pexels.com (Pixabay.com nuotr.)
„Visais laikais būta stalker‘ių ir creep‘ų… Kokiam Džekui Skerdikui nereikia nė „Facebook“ aukoms išsirinkti, – įsitikinusi Danijoje gyvenanti lietuvė Dovilė, – tad ir be socialinių medijų galima daugybę problemų užsitraukti (nors jos akivaizdžiai supaprastina procesą).“
Nuo pernelyg detalaus raportavimo apie gyvenimą, gardžių pusryčių ar pykinančių kraujuotų traumų nuotraukų iki akiplėšiškų politinių komentarų ar tūkstantis pirmos kūdikio nuotraukos – visiems suprantama, kad net ir dalinimosi socialiniuose tinkluose riba gali būti peržengta.
Žurnale „Psychology Today“ paskelbtas psichologės Jennifer Golbeck įžvalgos, kodėl žmonės linkę kompulsyviai dalintis savo gyvenimu socialiniuose tinkluose. Straipsnio autorės nuomone, pagrindinės priežastys yra anonimiškumas („žmonės nebeasocijuoja savęs su savo virtualia persona“), buvimas nematomu, laiko uždelsimas, valdžios ir/arba socialinės hierarchijos nebuvimas.
„Žmonės naudoja „Facebook“ parodyti save tokiais, kokiais nori būti matomi, ir tam, kad pritaptų. Tačiau kompulsyvus dalinimasis tokios šilumos ir raminančio apkabinimo, kurio vartotojai tikisi, nesuteikia“, – teigiama Gwendolyn Seidman tyrimo „Expressing the True Self on Facebook” išvadose.
Nepaisant to, ar kompulsyvus dalinimasis socialiniuose tinkluose tėra žmogiško kontakto troškimas, ar egoistinis pripažinimo siekimas, pasekmės gali būti itin skausmingos. Daugeliui žinoma, kad viešinant nuotraukas išsaugoma metainformacija (informacija apie informacijos apdorojimo metodus ir jos gavimo šaltinius), taigi ir geografinės koordinatės.
Kitaip tariant, tavęs ieškančiam asmeniui tereikia atsisiųsti nuotrauką ir tokios programinės įrangos, kaip „ExifTool”, pagalba išgauti iš nuotraukos metainformaciją. Tuomet pagal gautas geografines koordinates „Google” žemėlapiai nurodys vietą, kurioje nuotrauka padaryta, pavyzdžiui, tavo namus. Procedūra paprasta.
Yannis Illiopoulos , nuotr. iš asmeninio albumo
Dar paprasčiau, kai žmonės savanoriškai „įsicheckina“ restoranuose, baruose, sporto klubuose ar muziejuose. Nenuostabu, kad atsiranda vis daugiau tokių programėlių, kaip „Girls around me“, kurios, naudodamos „Facebook“ ir kitų socialinių medijų informaciją, medžiotojams pateikia potencialių „aukų“ lokaciją. Ar tu sąraše?
Taip pat akivaizdu, kad kur nors „įsicheckindamas“ viešai praneši, kad nesi namie, o tavo adresą, kaip jau aptarėme, atsekti nesunku. Tiesą sakant, PleaseRobMe.com buvo sukurtas būtent siekiant informuoti apie privačios informacijos viešinimo internete grėsmę. Šis tinklalapis „Twitter“ ir „Foursquare“ pagalba suteikdavo informacijos apie šiuo metu tuščius namus, kuriuos būtų galima apiplėšti, tačiau saugumo labui daugumos funkcijų nebevykdo. Panašiai tikslais sukurta svetainė TakeThisLollipop.com, kuri, naudodama „Facebook“ skelbiamą infomaciją, sukuria kraupų filmuką apie tavo persekiojimą. Man pačiai buvo sunku patikėti, kad kas nors galėtų būti taip šiurpiai suinteresuotas mano gyvenimu.
„Man irgi sunku patikėti, kad kas nors tokio vyksta realiame gyvenime. Galbūt kur nors Amerikoje… Atrodo labai tolima“, – pritariamai svarstė vokiečių kalbos mokytojas graikas Yannis Illiopoulos.
Benas Tarvydavičius, nuotr. iš asmeninio albumo
Vilnietis studentas Benas Tarvydavičius įsitikinęs, kad už tokias kraupias pasėkmes atsakingi patys vartotojai: „Socialinis tinklas „Facebook“ yra vieša erdvė ir tu pats savo nuožiūra daliniesi savo privačia informacija ar mintimis. Kiekvienas turi galimybę užblokuoti nepageidaujamus asmenis ar riboti jiems pasiekiamą informaciją, pavyzdžiui nuotraukas.“
Be to, vis aktyviau naudojant socialinius tinklus vis sparčiau plinta ir patyčios bei priekabiavimas internete. Aukos gauna įžeidžiančias ar skaudinančias žinutes, rašomi pasityčiojantys komentarai, kuriamos prieš asmenį nukreiptos atviros grupės ir pan. Ko gero, nuosaikesnis socialinių tinklų naudojimas padėtų spręsti ir šią problemą.
Vaizdžiai pamenu, kaip vaikystėje tėvai gąsdino SLAPTU FAILU, kuriame įrašinėjama visa, kas vyksta, visi mano nusižengimai ar pravaikštos… Paradoksaliai tokį failą, padedant socialinėms medijoms, mes kuriame patys sau, tik jo slėpti nebematome poreikio.
Eglė Raustė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Per didelis atvirumas „Facebook“ – žingsnis nelaimės link”
[…] Per didelis atvirumas „Facebook“ – žingsnis nelaimės link […]
PatinkaPatinka