Iš vienos šalies į kitą: profesinio tobulumo beieškant
Gabrielė Šaltytė, asmeninio albumo nuotr.
Sakoma, kad „visur gerai, o namuose geriausia“, tačiau po pasaulį besiblaškantys ir taip profesinėje srityje tobulėjantys jaunuoliai verčia suabejoti šiuo posakiu. Studijos užsienyje daugeliui lietuvių tampa jau įprastu dalyku ir vis daugiau jų mokslo aukštumų svetur siekti mėgina ne kartą. Kas juos skatina blaškytis, vėl ir vėl kurtis naujoje šalyje, mėginti pritapti, prisitaikyti prie jos kultūros ypatumų?
Dažnai pabrėžiama, kad sąlygos mokytis pasirinktos specialybės svečioje šalyje yra palankesnės, o siekis tobulinti profesinius įgūdžius skatina ir toliau gyventi svetur, ieškoti tinkamiausios tam šalies, miesto, studijų ar stažuotės vietos.
Paskui geriausias klasikinės muzikos tradicijas
Romanas Kudriašovas. Clive Barda nuotr.
Štai solistas Romanas Kudriašovas studijomis užsienyje susidomėjo dar besimokydamas Lietuvoje ir pagal „Erasmus‟ mainų programą išvykęs į Jungtinę Karalystę. Baigęs bakalauro studijas, operos dainavimo magistrantūrai jis pasirinko Hamburgą. Pagrindinis motyvas buvo studijų kokybė: pasak Romano, Lietuvoje operinio dainavimo specialybės studijos labai plačios, joms trūksta konkretumo, dar neturime tokių gilių klasikinės muzikos tradicijų, kokiomis gali didžiuotis Vakarų Europos valstybės, stinga ir perspektyvų po studijų.
Studijos Vokietijoje pasižymėjo intensyvumu, buvo aiški kiekvieno dalyko paskirtis, nemažai dėmesio buvo skiriama kitų dainininkui aktualių gebėjimų lavinimui: aiškiam ir įdomiam savęs pristatymui, privalumų pabrėžimui, tinkamam įgūdžių pademonstravimui. Romanas rado ir kitų studijų svečioje šalyje privalumų – dabar jis laisvai kalba vokiškai.
Pajutęs studijų užsienyje naudą, prabėgus dvejiems metams solistas vėl ryžosi išvykti, šįkart – studijuoti dainavimo magistrantūroje Kardife, Velso tarptautinėje dainavimo akademijoje. Esminė paskata ir vėl buvo studijų kokybė: universitetas garsėja aukšto lygio dėstytojais, studijos skirtos jauniems profesionalams, jau pradėjusiems savo karjerą ir dirbantiems, studijų programa pritaikoma kiekvieno besimokančiojo poreikiams, stengiamasi, kad per metus studentas kaip įmanoma labiau patobulėtų.
Romano kelias į profesinį tobulėjimą tęsiasi toliau: jis laimėjo konkursą stažuotei Nacionalinėje operos studijoje Londone ir vėl kraunasi lagaminus.
Ledo šalis, sovietmečio dvelksmas ir Artimieji Rytai
Agnė Petkevičiūtė. Asmeninio albumo nuotrauka
Kulinarijos paslapčių Bulgarijoje besimokanti Agnė Petkevičiūtė studijų tėvynėje neišbandė – mergina net neabejojo, kad vyks studijuoti į užsienį. Lietuvoje siūlomos kulinarijos studijos jai neatrodė kokybiškos ir vertos dėmesio. Be to, būsimoji studentė norėjo gyventi savarankiškai ir nebūti išlaikoma tėvų. Pirmiausia patraukė į Islandiją – Reikjavike dirbo, tuo pačiu studijavo islandų kalbą ir kultūrą. Studijos, nors ir sekėsi gerai, pasirodė neįdomios.
Todėl mergina nusprendė nešvaistyti laiko ir studijuoti, ką seniai norėjo – kulinariją. Šioms studijoms ji pasirinko Bulgariją. Pirmasis pusmetis prabėgo Dobričiuje, nedideliame mieste šalies šiaurės, kur vis dar gali pajusti sovietmečio dvelksmą, o ilgi rudens vakarai būna siaubingai niūrūs. Antrasis pusmetis buvo kardinaliai kitoks: Agnė išvyko atlikti praktikos į Kataro sostinę Dohą, kur jos laukė ne tik arabiško gyvenimo būdo ypatumai, bet ir didžiulis karštis. Tęsti studijų ji grįžta jau į Sofiją, o ir vėliau atsisveikinti su klajoklišku gyvenimo būdu neketina. Studijų programoje numatyta dar viena praktika, tikriausiai JAV arba Kanadoje.
Draugai iš viso pasaulio
Gabrielė Šaltytė dar besimokydama mokykloje buvo tikra, kad Vilniuje studijuoti neliks. Pirmoji jos stotelė buvo Londonas – čia mergina studijavo renginių vadybą. Tačiau pritapti nebuvo lengva ir ilgainiui Gabrielė suprato, kad šis miestas – tiesiog ne jai. Tuomet mergina prisiminė seną svajonę mokytis Skandinavijoje, išvyko į nedidelį studentišką miestą Sionderborgą Danijoje ir pasirinko Europos studijas. Iš pradžių ir čia buvo nelengva: lietuvė nieko nepažinojo, nemokėjo danų kalbos. Bet studijų aplinka buvo labai draugiška, ir situacija netruko iš esmės pasikeisti į gerą.
Gabrielės klajonės tęsėsi Krokuvoje, kur ji išvyko pagal mainų programą. Studijos čia buvo itin sunkios, teko mokytis dvigubai daugiau dalykų nei Danijoje. Tačiau pats miestas ir nauji draugai sužavėjo taip, kad mergina mėgino Krokuvoje pasilikti studijuoti ilgiau, deja, nesėkmingai. Visgi daugybę puikių draugų iš įvairių pasaulio šalių Gabrielė laiko kaip vienu didžiausių studijų užsienyje privalumų.
Baigusi studijas Gabrielė grįžo į Lietuvą, kurį laiką dirbo, bet prie nuolatinio gyvenamosios vietos keitimo pripratusi mergina tėvynėje ilgai neužsibuvo. Iš pradžių ieškojusi stažuotės Belgijoje ar Prancūzijoje, galiausiai ji susirado darbą reklamos srityje Berlyne ir džiaugiasi savo pasirinkimu.
„Ar dėl suknelės nepakliūsiu į kalėjimą?“
Be konkrečių studijų kokybės, galimybių, išmoktos kalbos ir gausybės naujų draugų esama ir kitų ne mažiau reikšmingų motyvų. Romanui svarbu keliauti ir pažindintis su žmonių kasdienybe skirtingose šalyse. Agnė neabejoja, kad gyvenimas ir studijos užsienyje suteikia galimybę išeiti iš savo komforto zonos: „Nebebūni ten, kur patogu, o visi kalba tavo gimtąja kalba, gerokai prasiplečia požiūris.“
Tiesa, pasak Agnės, studijų užsienyje privalumai gali būti skirtingi: „Kiekvienas iš savo studijų ir gyvenimo svečioje patirtyje pasiima tiek, kiek nori, stengiasi ir netingi. Be to, viskas priklauso nuo studijuojamo dalyko. Besimokant kulinarijos keliavimas yra nepaprastai naudingas – juk įvairiose šalyse žmonės valgo skirtingai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje burgeriai vis dar yra egzotika ir prabanga“.
Ar toks gyvenimo būdas turi trūkumų? Be abejo. Romanas mini mentaliteto skirtumus, kuriuos įmanoma perprasti, tačiau prie šios aplinkybės priprasti išties sunku. Tai ypač buvo juntama Vokietijoje. „Kartais justi, kad vietiniai tarpusavyje turi kažkokį bendrumą, kurio tu negali suvokti ir apibūdinti, bet aiškiai jauti ir dėl to jautiesi labai vienišas“, – pastebi Agnė.
Tampa sunku palaikyti ryšį su toli esančiais artimais žmonėmis – kliudo ne tik atstumas, bet ir didelis užimtumas. Kartais klajoklio gyvenimas ir nuolatinių namų neturėjimas pabosta, pirkdamas kiekvieną daiktą turi pamąstyti, pasikeičia net pats daiktų suvokimas, o, kai dalis studijų draugų išvyksta pas tėvus, užplūsta vienatvė.
Sudėtinga atvykti į miestą, kur beveik niekas nekalba angliškai ar kita kalba, kurią moki. Dobričiuje Agnė nesuprato nei aplinkinių kalbos, nei užrašų kirilica. Dar sunkiau, jei šalis pasižymi specifinėmis taisyklėmis ir kultūra: „Dohoje mano rūpestis buvo ne tik maistas, bet ir tai, ką kasdien apsirengsiu. Ne todėl, kad man tai būtų svarbu, o kad nepakliūčiau į kalėjimą, jei pažeisiu taisykles. Ramadanas apskritai buvo beprotiškai sunkus laikotarpis“, – pasakoja Agnė. Adaptacijos sunkumus prisimena ir Gabrielė.
Visgi savo pasirinkimu neabejoja nė vienas. „Mano specialybės atveju tiek abejos magistro studijos užsienyje, tiek netrukus prasidėsianti stažuotė suteikia galimybę gauti keliolika kartų kokybiškesnį išsilavinimą. Todėl niekados nekildavo klausimo, ar verta vėl ir vėl vykti tobulintis į svetur“, – apibendrina Romanas.
Inga Kazakevičiūtė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Iš vienos šalies į kitą: profesinio tobulumo beieškant”
[…] Iš vienos šalies į kitą: profesinio tobulumo beieškant […]
PatinkaPatinka