Pirmus šmaikščiojo EK vadovo darbo metus aptemdė pabėgėlių krizė
Jeanas Claudas Junckeris, http://ec.europa.eu nuotr.
Savo pirmajame metiniame pranešime Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris planavo apžvelgti nuo darbo pradžios pasiektus rezultatus, laukiančius iššūkius, rengiamus svarbius politinius projektus ir ilgalaikę Europos integracijos viziją. Bet šių dienų aktualijos kalbą kiek pakoregavo – daugiausia pareigūnui teko kalbėti apie Europą apėmusią pabėgėlių krizę ir kaip reaguoti į ją: „Svarbiausias prioritetas šiandien yra atsakas į pabėgėlių krizę.‟
„Ne skaičiai, o žmonės‟
Trečiadienį Strasbūre europarlamentarams skaitydamas metinį pranešimą apie padėtį Sąjungoje, EK vadovas pasiūlė, pabėgėlių krizei vis gilėjant, valstybėms narėms priglausti 160 tūkst. žmonių iš karinių konfliktų apimtų šalių – keturiskart daugiau nei kalbėta iki šiol.
Anksčiau Briuselis siūlė priglausti 40 tūkst. žmonių, bet valstybių lyderiai susitarė tik dėl 32 tūkst. Lietuva tuomet įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius. Vidurio ir Rytų Europos šalys iki šiol priešinosi privalomoms kvotoms.
Skaičiai apie karinių konfliktų siaubiamas šalis paliekančius žmones yra įspūdingi ir bauginantys, teigė J. C. Junckeris, bet dabar esą „laikas ne baimei, ne retorikai, o ryžtingiems ir suderintiems ES, valstybių narių ir institucijų veiksmams.‟
Komisijos vadovo žodžiais, Italija, Graikija ir Vengrija, kurias dabar pirmiausia pasieka dauguma pabėgėlių, negali būti paliktos vienos kovoti su jų srautu.
„Tai yra humaniškumo ir žmogiškojo orumo reikalas. (…) Nekalbame apie skaičius, kalbame apie žmones‟, – pabrėžė jis ir retoriškai paklausė: „Žiema artėja. Ar tikrai norime, kad šeimos miegotų traukinių stotyje Budapešte?‟
Pasak J. C. Junckerio, Europoje kone kiekvienas tam tikru metu buvo pabėgėlis, bėgantis nuo karo, religinio ar kitokio persekiojimo, todėl turėtume puikiai žinoti ir niekada nepamiršti, kodėl suteikti prieglobstį pabėgėliams taip svarbu. „Europa, kurioje noriu gyventi, yra tokia, kurioje padedama. Europoje, kurioje nenoriu gyventi, kur atsisakoma padėti tiems, kuriems pagalbos reikia‟, – kalbėjo pareigūnas. Prieglobsčio politikoje esą reikia daugiau Europos, o atsakant į pabėgėlių krizę – daugiau sąjungos.
Jis apgailestavo, kad pastarosiomis savaitėmis ES narės daugiausia kaltino viena kitą darant nepakankamai, kad sumažintų krizę, ar imantis netinkamų priemonių. „Baimė nepadeda niekam, – pažymėjo J. C. Junckeris. – Kaltinimai vienas kitam nepadeda pabėgėliams.‟ EK pirmininkas pasinaudojo proga pagirti Jordanijos, Turkijos, Egipto ir Libano pastangas moraline ir finansine prasme – šios Sirijos kaimynės, jau priglaudusios 4 mln. pabėgėlių, esą nusipelno aplodismentų.
Pirmasis, išrinktas pagal EP rinkimų rezultatus
Dar prieš išrenkamas EK pirmininku J. C. Junckeris pristatė 10 prioritetų penkeriems darbo metams ir pažadėjo daugiausia dėmesio skirti „dideliems dalykams‟, kurie piliečiams suteiktų konkrečių rezultatų. EK darbų programa šiems metams buvo paremta minėtais prioritetais.
Svarbiausios iniciatyvos, kurioms EK per pirmus savo kadencijos metus skyrė daugiau dėmesio: augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas; vieninga skaitmeninė rinka; atspari ir į klimato kaitą reaguojanti energetikos sąjunga; labiau integruota ir sąžiningesnė vidaus rinka su stipresne pramone; glaudesnė ir sąžiningesnė ekonominė bei pinigų sąjunga; racionalus ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV; abipusiu pasitikėjimu paremta teisingumo ir pagrindinių teisių sritis; nauja migracijos politika; Europa – stipresnė žaidėja pasaulio arenoje; demokratiniai pokyčiai. Čia pateikiama daugiau informacijos apie šiuos prioritetus.
J. C. Junckerio kalba yra svarbi Komisijos veiklos priežiūros, kurią vykdo EP, dalis. Svarbiausius ES politinius klausimus ir ateities iššūkius EK vadovas europarlamentarams pristatė jau penktą kartą – 2010-aisiais iš tribūnos pirmasis kalbėjo ankstesnis pirmininkas José Manuel Barroso. Kasmetis pranešimas apie ES padėtį buvo numatytas 2009 m. patvirtintoje Lisabonos sutartyje.
Bet šiemet yra kiek kitaip – pirmą kartą pranešimą skaitė EP išrinktas EK pirmininkas. Pernai liepos 15 d. europarlamentarai slaptu balsavimu vadovauti Komisijai išrinko J. C. Junckerį. Jis buvo pagrindinis pernai gegužę rinkimus į EP laimėjusios partijos – dešiniųjų – kandidatas. Pirmą kartą istorijoje Europos Vadovų Taryba, siūlydama EP kandidatą į EK pirmininko pareigas, atsižvelgė į rinkimų rezultatus. Dar viena naujovė – prieš rinkimus europinės partijos kėlė savo kandidatus į EK pirmininko postą, o jie galėjo pristatyti savo veiklos programą ir vykdyti kampaniją.
Naujos sudėties EK buvo patvirtinta po nelengvų pretendentų klausymų (kai kuriems teko pakartotinai iškęsti europarlamentarų tardymą, o Slovėnijai pasiūlyti naują kandidatę), portfelių perskirstymo ir jų turinio pakoregavimo prieš galutinį balsavimą bei šiokių tokių reformų. Bene didžiausia naujovė – vadinamieji superkomisarai arba EK vicepirmininkai, kuriems patikėta koordinuoti kitų komisarų darbą ir užtikrinti bendros politikos įgyvendinimą.
J. C. Junckeris taip pat užsimojo sugriauti ligtolinę EK struktūrą ir atsieti komisarus nuo nacionalinių interesų gynimo, kad „būtų galima būti dideliems dideliuose dalykuose ir mažiems – mažuose“. Tarp 28 eurokomisarų, penkerių metų kadenciją pradėjusių pernai lapkričio pradžioje, kaip niekada daug moterų – devynios (bent tiek reikalavo EP). Apie eurokomisarus galite paskaityti šiame Euroblogas.lt rašinyje.
Ką tik neteko mamos
Strasbūre pareigūnas priminė, kad, nors skaitė pirmą metinį pranešimą kaip EK vadovas, jam apie 20 kartų yra tekę tai daryti einant premjero pareigas.
Centro kairiųjų pažiūrų J. C. Junckerio patirtis – viena solidžiausių iš kolegų. Prieš tris dešimtmečius išrinktas parlamentaru, jis netrukus tapo darbo, tuomet – finansų ministru, taip pat bemaž du dešimtmečius (1995-2013 metais – ilgiausiai ES šalių istorijoje) vadovavo Liuksemburgo vyriausybei, taigi buvo faktinis šios nedidelės valstybės vadovas. Plieno pramonės darbininko sūnus į politiką įsitraukė vos baigęs teisės studijas Strasbūro universitete. Jis yra jau trečias EK vadovas iš Liuksemburgo, vos pusę milijono gyventojų turinčios šalies, kurioje gyvenimo standartai – aukščiausi visoje Bendrijoje.
Vienoje karikatūroje, kuri pasirodė britų spaudoje, 59-erių politikas buvo pavaizduotas kaip girtas, pavojingas, antibritiškas eurofederalistas, kurio tėvas buvo pašauktas į Vermachto kariuomenę. Svarstant liuksemburgiečio kandidatūrą į EK vadovus, Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono interesu Nr. 1 tapo ją blokuoti. Esą tokio žmogaus pasirodymas Berlaymont (taip vadinamas EK pastatas) tik paskubins šios šalies pasitraukimą iš ES.
Tačiau, anot savaitraščio „The Economist“, J. C. Junckerio sunku nemėgti. Tuo buvo galima įsitikinti ir trečiadienį per metinį pranešimą – jis nuolat nutraukdavo savo parašytą kalbą, kurios didžiuma nuskambėjo angliškai, kad atsakytų į salėje skambančias europarlamentarų replikas. „Man patinka jūsų trukdymas – jis įkvepia ir primena, ką norėjau pasakyti‟, – juokavo pareigūnas. Jo šmaikštumo nenuslopino net mamos mirtis prieš keletą dienų ir pašlijusi tėčio sveikata.
Blankių politikų būryje liuksemburgietis atrodo lyg dinozauras, mėgstantis išgerti, sutraukti dūmą, pasidalinti paskalomis ir papokštauti. Politikas kartais būna nepaprastai atviras, pavyzdžiui, pareiškęs, kad dėl euro išsaugojimo turėjęs meluoti. Bendra ES valiuta lydėjo J. C. Junckerį ilgus metus – jis derėjosi dėl Mastrichto sutarties, kurioje nurodyti kriterijai eurą norinčioms įsivesti šalims, vadovavo euro zonos finansų ministrams. Pavargę nuo nesibaigiančių diskusijų iki vėlyvos nakties su konjako taurėmis rankose, kolegos jį praėjusių metų sausį pakeitė olandu Jeroenu Dijsselbloemu. Po kelių mėnesių Liuksemburgą sukrėtė šnipinėjimo skandalas, kad J.C.Junckeriui teko trauktis ir iš premjero posto.
Lietuva į EK delegavo buvusį sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, o Latvija ir Estija – ekspremjerus Valdį Dombrovskį bei Andrusą Ansipą.
Eglė Digrytė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Pirmus šmaikščiojo EK vadovo darbo metus aptemdė pabėgėlių krizė”
[…] Pirmus šmaikščiojo EK vadovo darbo metus aptemdė pabėgėlių krizė […]
PatinkaPatinka