Studentų tradicijos: nuo „diplomų“ buliaus krauju iki socialinio darbo
Medicinos studentai, nuotr. iš Davido Diaso asmeninio albumo
Studijos – ne vien paskaitos, bet ir daugybė švenčių: pirmakursių krikštynos, cementovkė – betonas – mediumas – stogas, fakultetų dienos… Ne veltui daugelis mūsų tėvų tuos metus apibūdina kaip gražiausias dienas. Lietuvoje studentų tradicijos mums daugiau mažiau žinomos – vieni jas patyrė savu kailiu, kiti bent girdėjo įvairių istorijų ir pasakojimų. Kokių švenčių laukia užsienio studentai ir kokių tradicijų laikomasi jų universitetuose?
Iš „Erasmus“ studijų mainų Stambule pamenu, kaip vieną rudens vakarą visi studentai sugužėjo stebėti fejerverkų nuo universiteto stogo terasos. Spalio 29-oji – Respublikos diena, o Turkijoje tai – svarbi ir didelė šventė.
Fejerverkai nuo Stambulo Bahcesehir universiteto terasos, Auksės Podolskytės nuotr.
Pirmą kartą mačiau tokius fejerverkus, kurie truko net apie pusvalandį! Vaizdas buvo nuostabus – mano universitetas įsikūręs prie pat Bosforo sąsiaurio. Bet prieš tai, ką papasakosiu toliau, šitai turbūt nublanks.
Hogvartso apsiaustai ir kunigo palaiminimas
Portugalijos universitetuose įdomių tradicijų netrūksta, o jų pavyzdingai laikomasi iki šiol. Švenčių gausoje ir eiliškume pasimesti nesunku.
Davidas Diasas pamena studijas Koviljano mieste ir išdėsto visą švenčių grafiką: „Rugsėjo 18 d. naujokai (port. caloiros) atvyksta į fakultetą. Pirmiausia jie savu „kailiu“ išgyvena praxes, mėnesio trukmės išbandymus. Pirmakursiai atlieka įvairias komandines užduotis. Man tai atrodo smagus mėnuo, puiki proga su visais susipažinti, nors kai kurie kritikuoja šią tradiciją dėl pasityčiojimo iš pirmakursių. Iš tikrųjų šios tradicijos tikslas – išlaisvinti studentus nuo socialinių suvaržymų ir paskatinti įsilieti į bendruomenę.“
Anot Davido, per praxe „fuksai“ turi sukurti vėliavą, išsirinkti dainas ir sukurti netikrą automobilį – renginiui „Latada‟ (port. lata – skardinė). Kiekvienas naujokų kursas su savo vėliava, mašina ir dainomis dalyvauja parade, po kurio išrenkami nugalėtojai. Po „Latada‟ seka savaitę trunkantys vakarėliai ir koncertai, kuriuose visi gerai pasilinksmina. Ši savaitė vadinama naujokų sutikimu (port. receção ao caloiro).
-
- Tradicinis kostiumas, nuotr. iš Davido Diaso asmeninio albumo
-
- Indonezietės Mahayu komanda, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Yogyakartos studentai, atvykę į Mataram miestą, nuotr. iš Mahayu asmeninio albumo
-
- Pietūs, nuotr. iš Mahayu asmeninio albumo
-
- Mahayu su vaikais, kuriuos mokė higienos taisyklių, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Portugalijoje kiekvienas fakultetas turi savo spalvos aksesuarus, nuotr. iš Isos Silvos asmeninio albumo
-
- Portugalas Joao (kairėje), dėvintis tradicinę studentų aprangą, nuotr. iš asmeninio albumo
-
- Indonezijos studentai gali įvairiapusiškai prisidėti prie bendruomenių vystymosi, nuotr. Mahayu asmeninio albumo
-
- Portugalijos studentai, Eglės Digrytės nuotr.
Spalio pabaigoje viskas aprimsta ir studentai pradeda mokytis iš tikrųjų. Balandį šventės sugrįžta. Pirmoji – Benção das Pastas, kurios metu naujokus palaimina kunigas. Visi studentai duoda kaspinus draugams ir prašo ką nors parašyti. Šie kaspinai tvirtinami ant kostiumo-apsiausto (port. pastas), o vėliau saugomi prisiminimui. Gegužę – Queima das Fitas, vakarėlių savaitė, per kurią ne tik vyksta daug populiarios muzikos koncertų, bet ir skamba tradicinė muzika, atliekama serenadas grojančių studentų grupių tunas.
Anksčiau per Queima das fitas buvo deginami kaspinai (pavadimas tai ir reiškia – kaspinų deginimo šventė), simbolizuojantys skirtingus universiteto fakultetus – medicinos, filologijos. Koimbros universitetas turi 8 fakultetus, todėl anksčiau buvo deginami 8 kaspinai, o šventė trunka 8 dienas. Dabar kaspinų (fitas) nebedegina, jie lieka studentams. Vieni ant kaspinų rašo per Benção das Pastas, kiti – per Queima das fitas, priklausomai nuo universiteto tradicijos.
„Queima das fitas – visų laukiama savaitė, pilna koncertų su iš užsienio atvykusiomis roko ir house muzikos žvaigždėmis, vakarėlių ir kitų pramogų paskutinį kartą prieš artėjančius egzaminus“, – sakė kitas bičiulis João Afonso Parente Ribeiro.
Nors šiuos festivalius organizuoja visi Portugalijos universitetai, Koimbroje, Porte ir Bragoje jie didžiausias. Šventę pirmieji ėmė organizuoti būtent seniausio šalyje Koimbros universiteto (įkurtas 1290 metais) studentai.
Portugalijos studentai, Eglės Digrytės nuotr.
Pasibaigus pirmiemsiems metams universitete, naujokams galų gale leidžiama apsivilkti tradicinį juodą apsiaustą, kuris vieniems primena Harį Poterį, kitiems – Zoro.
Portugalai ištikimai laikosi savų tradicijų net ir užsienyje. Po studijų Koviljane Davidas mokslus tęsia Brno (Čekija). Čia jis su kitais portugalais (jų yra apie 100) net pradėjo organizuoti pirmakursių krikštynas – praxe.
Sriuba už dainas
Ispanijoje tunas nėra žuvis. Tai – studentų muzikos grupės, dar žinomos kaip seranadų dainininkai. Ši tradicija siekia XVI amžių. Tiesa, anuomet šie studentų kolektyvai buvo vadinami sopistas (isp. sopa – sriuba) – už dainas vargšams studentams praeiviai aukodavo sriubos. Jie, gatvės muzikantai, linksmindavo praeivius keliaudami per miestelių aikštes, o mainais gaudavo sriubos ar kelias monetas studijoms. Po visos dienos, praleistos gatvėse, naktimis jie nesustodavo, bet grodavo ir dainuodavo serenadas patinkančioms moterims bei merginoms.
Tunas muzikantus lengva pažinti dėl specialaus kostiumo, kuris nuo pat tunas atsiradimo praktiškai nepakito: spalvota juosta ant krūtinės ir pečių, nurodanti muzikanto universitetą, apsiaustas, balti marškiniai, trumpos ir platokos kelnės, ilgos kojinės.
Toliau žvalgantis po Ispaniją galima stabtelėti Salamankoje. Seniausiame Ispanijoje universitete anksčiau, kai dar nebuvo sugalvoti diplomai, penktais studijų metais egzaminus išlaikę studentai savo baigimą buliaus krauju pažymėdavo universiteto sienoje. Jie įrašydavo savo vardą, pavardę ir baigimo metus. Skamba baisokai? Kaip bebūtų, pamatyti sieną įdomu, nes kai kurie iš įrašų skaičiuoja 700 metų, o kiti – visai nauji, nes tradicija tęsiama iki šių dienų.
Moko vietos bendruomenes
O studentė iš Indonezijos papasakojo apie privalomą pagalbą vietos bendruomenėms – Kuliah Kerja Nyata (KKN). Gyvendami bendruomenėje, kartu su vietos žmonėmis jie stato kaimus, moko ir kitaip skatina bendruomenės vystymąsi. Nuo 1973-iųjų šią prievolę būtina atlikti trečio kurso studentams. Studentai vyksta į nuošalias vietoves, kur 2 mėnesius vykdo socialines ir kultūrines programas.
Indonezietės Mahayu komanda, nuotr. iš asmeninio albumo
23-ejų Mahayu Firsty Ramadhani, baigusi universitetą Džogjakartoje, iki šiol su malonumu prisimena gyvenimą vienoje iš salų. „Savo KKN atlikau Mataramo mieste Lomboko saloje. Miestelis nebuvo itin nuošalus, bet vietovė susidūrė su tam tikromis problemomis, kurias spręsti ir atvykome. Mano draugai KKN atliko šalia sienų su Malaizija ar Filipinais, kur sąlygos buvo prastesnės.“
Šios programos tikslas – padėti studentams tiesiogiai susipažinti su vietios problemomis ir pačia šalimi. „Daugelis studijuoja Javoje, kuri yra kur kas labiau išsivysčiusi, todėl nežino, kas vyksta kitose vietovėse“, – sako pašnekovė.
Dalyvaudami šioje programoje studentai keliauja ir kitaip susipažįsta su regionu, kuriame savanoriauja. Užtenka laiko ir nuostabiems paplūdimiams.
„Aš dirbau netoli pakrantės, kur didžioji dalis gyventojų verčiasi žvejyba. Komanda, kuriai priklausiau, vykdė programą apie mitybą ir sveikatą. Mano darbas buvo mokyti vaikus sveikos mitybos, asmens higienos – kaip plauti rankas ir valytis dantis, mokyti mamas ruošti vertingą maistą vaikams. Kiti mano draugai, priklausomai nuo jų studijų ir vietos problematikos, mokė kitų dalykų – socialinių mokslų studentai pasakojo apie sveikatos draudimą, maisto technologai – apie žuvų apdorojimą.”
Auksė Podolskytė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Studentų tradicijos: nuo „diplomų“ buliaus krauju iki socialinio darbo”
[…] Studentų tradicijos: nuo „diplomų“ buliaus krauju iki socialinio darbo […]
PatinkaPatinka