Ko tikėtis iš naujojo investicijų plano
TaxRebate.org.uk (Flickr.com) nuotr.
Neretai Europos Sąjunga (ES) nusižiūrinėja nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Reikia pripažinti − daugelis jaučiame, jog JAV yra geresnis mokinys klasėje, talentingesnis. Galbūt ES ir yra tas pavyzdingas moksliukas, kuris paraidžiui seka vadovėlį ir dėl to sulaukia pagyrimų. Bet neapleidžia jausmas, kad ES daug ką daro ne iki galo, ne tikrai, ne taip, kaip valstybės. Ne taip, kaip JAV.
Štai vienas iš tokių dalykų yra kalba apie Europos Sąjungos būklę (angl. State of the European Union, kitaip – metinis pranešimas), kurią praėjusią savaitę sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris. Ši kalba, be jokių abejonių, yra aliuzija į JAV prezidento kasmet sakomą žymiąją kalbą apie JAV būklę (angl. State of the Union). Pastaroji kalba, kaip ir kiti panašaus lygmens politiniai užsiėmimai Amerikoje, beveik prilygsta populiariam realybės šou ar amerikietiškojo futbolo lygos finalui. Po to dar bent savaitę kalbą aptarinėja ne tik politikos apžvalgininkai, bet ir piliečiai.
Mes ES irgi bandom daryti kažką panašaus. Bet, pirma, ES biurokratijos vadovai negali savo charizma prilygti JAV prezidentams. Ne dėl to, kad Europoje mes neturime charizmatiškų žmonių. Dėl to, kad mes, europiečiai (gal išskyrus pietinius), nors ir ilgėdamiesi politinės charizmos, taip pat turime kažkokį nepasitikėjimą perdėta pompastika politikoje. Antra, Komisijos pirmininko žodžiai ir jo vadovaujamos organizacijos darbai mažai rūpi savo šalies ir miesto reikalais susidomėjusiems europiečiams. Čia vėl viskas atsiremia į bendros Europos tapatybės nebuvimo problemą.
Kopijuoti JAV bandome ne tik simboliškai, bet ir praktiškai. Pavyzdžiui, su pavydu žiūrėdami į atsigaunančią Amerikos ekonomiką, kurią be kita ko į priekį pastūmėjo protingi jų vyriausybės ir centrinio banko sprendimai (tokie kaip pinigų kiekio ekonomikoje didinimas). Mūsų Europa su J. C. Junckeriu priešakyje bando neatsilikti. Pastarasis praėjusios savaitės kalboje apie ES būklę priminė savo garsiai nuskambėjusį investicijų planą. Tai yra esminė J. C. Junckerio Komisijos politinės programos dalis, turinti reikšmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo bei bendro ES ekonomikos atsigavimo.
Kaip ir kur investuosime?
Apie vadinamąjį J. C. Junckerio investicijų planą jau esu rašęs tinklaraštyje Euroblogas.lt, todėl jo veikimo detaliai nebepristatinėsiu (jis yra nuodugniai aprašytas pateiktoje nuorodoje). Paminėsiu tik pagrindinius dalykus. Esminė šio plano sudedamoji dalis yra vadinamasis Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kurio lėšomis bus kofinansuojami infrastruktūros projektai (t.y., apmokama tam tikra dalis projektų kainos, o kitą dalį sumokės Europos šalių vyriausybės bei privatūs investuotojai). ESIF koncentruosis į tokių projektų finansavimą, kurie yra itin svarbūs viešajam interesui užtikrinti arba turi ekonominę naudą valstybės ar regiono mastu, tačiau nėra patrauklūs privatiems investuotojams dėl per didelės rizikos.
Duosiu pavyzdį. Sakykime, privatus verslas norėtų investuoti į socialinius būstus, jei socialiai pažeidžiami jų gyventojai gebėtų mokėti nuomą ir taip neštų investuotojams pelną. Tačiau dėl nestabilios ekonominės potencialių nuomininkų padėties privatūs verslininkai išsigąsta galimo jų nemokumo ir atsisako statyti ne tik ekonomiškai, tačiau ir socialiai naudingus pastatus. Štai čia suveiktų ESIF − jo lėšomis būtų finansuojama tokia projekto dalis, kuri leistų privačiam verslui sumažinti riziką iki tokio lygio, kad jie išdrįstų finansuoti.
Savo kalboje J. C. Junckeris paminėjo keletą projektų, kurie jau spėjo sulaukti ESIF finansavimo (fondas pradėjo veikti rugsėjį ir, tikimasi, netrukus įsibėgės). Prancūzijoje fondo lėšos prisidėjo prie namų renovavimo projektų − tai sukūrė 6 tūkstančius darbo vietų statybų sektoriuje bei sumažins 40 tūkstančių žmonių šildymo sąskaitas. Ispanijoje ir Airijoje fondas jau spėjo finansuoti ligoninių infrastruktūrų atnaujinimą, o tai leis priimti daugiau pacientų vienu metu ir taikyti inovatyvias terapijos formas.
Investicijos tikrai padės kažkam, bet ar bus naudos visiems?
Dėl vieno dalyko galime būti tikri − nėra jokių abejonių, kad šis fondas bus naudingas kažkam. Pavyzdžiui, aukščiau minėtiems keliems tūkstančiams prancūzų, ispanų ir airių. Deja, negalime būti tikri, kad ESIF bus naudingas visiems, t.y. Europai. O tai yra dažna įvairių ES iniciatyvų problema: per ambicingi tikslai ir per mažai pinigų. Kaip minėjau pernai gruodį tinklaraštyje Euroblogas.lt publikuotame straipsnyje, iš pirmo žvilgsnio J. C. Junckerio investicijų planas yra, pirma, per ambicingas ir, antra, per sudėtingas.
Kodėl per ambicingas? Tikimasi, kad kiekvienas ES investuotas euras pritrauks 15 eurų iš privačių investuotojų. Komisija su Europos Centriniu Banku yra pažadėję duoti 21 milijardą eurų, o iš privačių investuotojų laukia likusių 294 mlrd.
Kodėl per sudėtingas? Planas yra pagristas daugybe pakopų finansinių svertų, t.y. tokių situacijų, kai nedidelė pinigų suma turėtų garantuoti didesnės sumos pritraukimą. Patirtis rodo: kuo sudėtingesnis finansinis mechanizmas, tuo rečiau jis yra sėkmingas. Kaip pavyzdį galime paimti įvairius JAV prieš 2008 metų krizę naudotus finansinius mechanizmus rizikai sumažinti. Dabar daugelis ekonomistų sutinka, kad viena iš krizės priežasčių buvo ta, jog ekonomistai paprasčiausiai nebesuprato itin sudėtingų finansinių mechanizmų veikimo ir todėl nuvertino jų rizikingumą.
Žinant panašius pastaruoju metu ES taikytus mechanizmus kitose srityse, neįmanoma į J. C. Junckerio investicijų planą žiūrėti vien optimistiškai. Nors ir džiaugdamiesi papildomomis investicijomis, Europos parlamentarai neseniai išsakė nuogąstavimus, kad J. C. Junckerio plano gali laukti Jaunimo garantijų projekto likimas, kur prie ES siūlomų lėšų kiti investuotojai (visų pirma, valstybės) neskubėjo prisidėti. Pastaroji iniciatyva siekia sukurti darbo vietas jauniems europiečiams.
J. C. Junckerio planas sulaukia kritikos iš įvairių suinteresuotų grupių. Įtakingos už lyčių lygybę kovojančios grupės jau išsakė savo nuogąstavimus, kad šis planas daugiau dėmesio skirs vyrų, o ne moterų ekonominės situacijos gerinimui. Tokia baimė susijusi su tuo, kad ESIF visų pirma finansuos infrastruktūros projektus, o, pavyzdžiui, statybų sektoriuje dirba daugiausia vyrai. Antra, mažos ir vidutinės įmonės baiminasi, kad jos neturės pakankamai lėšų prisidėti prie didelių projektų, todėl liūto dalis fondo pinigų rems didžiąsias korporacijas.
Visos šios baimės pagrįstos. Tačiau yra ir teigiamų ženklų. Pavyzdžiui, euroskeptiškoji Jungtinė Karalystė patikėjo J. C. Junckerio planu ir fondui skyrė net 8,5 mlrd. eurų (daugiausiai iš visų valstybių). Kitos valstybės pasekė geru pavyzdžiu. Tai leidžia daryti išvadą, kad fondo veikimas nebus beviltiškas, nors vargu ar prilygs ambicijoms.
Mantas Pupinis
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Ko tikėtis iš naujojo investicijų plano”
[…] Ko tikėtis iš naujojo investicijų plano […]
PatinkaPatinka