Auksinės zarasiškio rankos. Reikia elektrinio dviračio ar rąstų vilkiko − prašom!
Elektrinių dviračių kūrėjas Agnius Mikutavičius su žmona Jurgita. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektriniu savadarbiu dviračiu penktus metus po Zarasus ir jo apylinkes važinėjantis Agnius Mikutavičius prisipažįsta, kad keliaujantieji automobiliais nesibodi iškišti galvą pro langą ir atvirai į jį paspoksoti. Pėstieji taip pat stabteli ir šypsosi matydami jauną vyrą, nedidukėje priekaboje vežantį besilaukiančią žmoną. Pasakodamas apie ekonomišką transporto priemonę Agnius svarsto, kad daugybė šiandienos problemų išsispręstų kiekvienam ėmus vartoti atsakingiau ir taupiau.
Nuotraukoje matomas pirmasis Agniaus kūrinys – 1kW galios variklio, 800 Wh akumuliatoriaus talpos, 30 km/h greitį išvystantis elektrinis bepedalis dviratis. Prie jo, reikalui esant, priduriama ir mažytė priekaba.
Paklaustas, ar nebūtų paprasčiau elektrinį dviratį nusipirkti parduotuvėje, inžinierius nusišypso: „Ne, nes pirmiausia tokio prietaiso konstravimas man yra kūryba, idėjų materializavimas. Antra, parduotuvėse panašių parametrų elektrinio dviračio parduotuvėje neįsigysi, dauguma jų palyginti brangūs, o variklio galia ne didesnė nei 250W. Be to, reikia minti pedalus, kad viskas veiktų.“
Elektrinių dviračių konstravimas Agniui yra malonus žiemos užsiėmimas ir iš dalies pajamų šaltinis. Aštuonerius metus jis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur teko dirbti metalo apdirbimo srityje.
Praktiškas ir elegantiškas Agniaus kūrinys – rąstų vilkikas. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
„Prieš penkerius metus nusprendęs grįžti į Lietuvą pagalvojau, kad nėra reikalo mokytis kažko naujo ir geriausia būtų tęsti tai, ką jau moku – dirbti su metalu. Įsirengiau dirbtuves. Nors šiuo metu ir dirbu samdomą darbą, tačiau mėgstu uždarbį prasimanyti ir iš kūrybos, įvairių inžinerinių idėjų bei sumanymų. Štai, pavyzdžiui, draugo tėvas dirba miške ir pametėjo idėją sukonstruoti nedidelį rąstų vilkiką. Rezultatu esu labai patenkintas. Nuotraukoje matomo šlapio, 200-250 kg sveriančio juodalksnio negalėjau nuo žemės net atplėšti, o su vilkiku tai visai nesudėtinga. Paprastai vasaromis užsiimu kitais darbais (Agnius pats pagal savo šeimos poreikius įsirengė namą − aut past.), o dviračius konstruoju žiemomis. Taigi per keturias gyvenimo Lietuvoje žiemas sukonstravau keturis elektrinius dviračius“, − pasakoja nagingasis inžinierius.
Ūkininkaujančiam broliui sukonstruotas elektrinis bekelės dviratis. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
Bene rimčiausias jo kūrinys – šiemet ūkininkaujančiam broliui sukonstruotas bekelės dviratis. Pasak Agniaus, brolis visą vasarą sėkmingai važiuodavo juo į ganyklas, palei aptvarų ribas ir džiaugiasi, kad netradicinė transporto priemonė atsiperka ir pasiteisina.
Bet ar tikrai atsiperka? Čia vyras pasitelkia griežtą logiką ir skaičius, o kalbėdamas nuolat stebisi žmonių negebėjimu, kaip pats sako, surišti galus: „Neseniai pažįstamas manęs klausė, kiek kainuotų žentui, gyvenančiam Vilniuje ir dirbančiam miesto centre, elektrifikuoti paprastą dviratį. 1400 EUR jam pasirodė per brangu. O man keista, nes tas pats žentas vairuoja ir į darbą kasdien važinėja „Audi Quattro“, ryjančiu tikrai nemažai kuro. Tai kas vis dėlto brangiau – ar vieną kartą elektrifikuoti dviratį, ar kone kasdien piltis benziną?“.
Daugelis besidominčiųjų Agniaus kūriniais išsižioja išgirdę ir kitus skaičius: elektrinio variklio naudingumo koeficientas siekia 80-90 proc. (vidaus degimo variklių automobilių – apie 20 proc.). Įkrauti pirmojo jo dviračio akumuliatorių užtrunka apie 4,5 valandos, visiškai įkrauto akumuliatoriaus užtenka nuvažiuoti 45 kilometrų atstumą ir išvystyti 30 km/h greitį.
Šios transporto priemonės vairuotojas pernelyg nesureikšmina ekologinio važiavimo tokiu dviračiu aspekto. Pasak jo, mūsų aplinka natūraliai taptų švaresnė, jei žmonės tiesiog imtų atsakingiau vartoti. „Ar tikrai būtina dėl kepaliuko duonos į parduotuvę važiuoti automobiliu ir su savimi temptis ne mažiau nei 1,5 t svorį? Juk tai didžiulės išlaidos ne tik klimato kaitos, bet ir kišenės sąskaita. Tarkim, jūs perkate 10 l benzino ir už kiekvieną mokate po eurą. Išleidžiate 10 eurų, o praktiškai važiuojate vos už porą, nes likę aštuoni išeina oro šildymui…“.
Šiuo metu Agnius kuria planus susikonstruoti velomobilį, kuriuo galėtų keliauti ir šaltuoju metų laiku. „Mano akimis, tai yra idealiausia transporto priemonė – dvivietis, su elektrine varomąja dalimi, trijų-keturių ratų, nuo lietaus ir drėgmės apsaugančiu kėbulu. Įmontavus paprastą keraminę krosnelę ir paspaudus mygtuką iškart būtų šildoma, nereikėtų nieko laukti. Labai paprasti dalykai“, − ateities planais dalijasi vyras.
Kol visi matė tik arbatinukus, Agnius pamatė šviestuvus. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
Žvelgiant į palyginti kruopščiai internete publikuojamas Agniaus darbų nuotraukas akivaizdu, kad daugybė sudėtingų dalykų šiam meistrui tikrai yra paprasti. Be jau minėto vilkiko rąstams ir elektrinių dviračių jis pats konstruoja įvairiausius praktiškus buities daiktus ir įrenginius. Aiktelėti priverčia po laiptais ir pastogėje įrengtos spintos, iš paprasčiausių arbatinukų pagaminti virtuvės šviestuvai. O vasarą vandens telkinių gausiuose Zarasuose gyvenantis vyras kartu su drąsiausiais draugais patiria nemažai adrenalino leisdamasis į ežerą nuo paties įrengtos „tarzankės“ ir šokinėdamas nuo tramplino.
Išbandyti Tarzano skrydį išdrįsta ne kiekvienas. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
-
- Elektrinių dviračių kūrėjas Agnius Mikutavičius su žmona Jurgita. Asmeninio archyvo nuotr.
-
- Tai ne internete rastos būsto idėjų, o Mikutavičių namų nuotraukos. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
-
- Tramplino konstravimo darbai. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
-
- Ūkininkaujančiam broliui sukonstruotas elektrinis bekelės dviratis. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
-
- Išbandyti Tarzano skrydį išdrįsta ne kiekvienas. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
-
- Kol visi matė tik arbatinukus, Agnius pamatė šviestuvus. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
-
- Praktiškas ir elegantiškas Agniaus kūrinys – rąstų vilkikas. Asmeninio A. Mikutavičiaus archyvo nuotr.
Virginija Pupeikytė-Dzhumerova
Tinklaraštis Euroblogas.lt prisijungia prie Europos judumo savaitės ir siūlo būdus, kaip galima keliauti ne vien automobiliu. Daugiau įdomių istorijų galite rasti čia.
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Auksinės zarasiškio rankos. Reikia elektrinio dviračio ar rąstų vilkiko − prašom!”
[…] Auksinės zarasiškio rankos. Reikia elektrinio dviračio ar rąstų vilkiko − prašom! […]
PatinkaPatinka