Greitųjų traukinių į Varšuvą dar teks palaukti
Centrinė Varšuvos geležinkelio stotis, Radeko Kolakowskio nuotr. (Wikimedia)
Naujesnį straipsnį apie traukinį į Varšuvą galite paskaityti čia: Traukinys į Varšuvą: lietuviams reikalingas, lenkams nelabai.
———————————————————————–
Artimu užsieniu ir didmiesčio dvasia pulsuojanti Varšuva įsikūrusi vos už trijų šimtų kilometrų nuo Lietuvos sienos. Daugelis iš mūsų ją ne kartą pravažiavome, o turėję šiek tiek daugiau laiko ir galimybių susipažinti su Lenkijos sostine − susižavėjome.
Miestas, kuriame gyvena daugiau nei 1,7 milijono gyventojų, per antrą pasaulinį karą buvo sulygintas su žeme. Tad, negalėdami architektūriniu ir istoriniu paveldu lygintis su Krokuva, Gdansku, Vroclavu ir kitais Lenkijos miestais, Varšuvos miestelėnai pamažu išsiugdė patrauklią miesto kultūrą. Miestas tapo ne tik patogia tarpine stotele, iš kurios kyla daug lėktuvų į pasaulio miestus, bet ir patraukliu savaitgalio apsilankymams.
Taigi, man ir daugeliui Lietuvos gyventojų nuotaiką kelią pabaigos link artėjantys geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo Šeštokai – Kaunas darbai. Pagaliau nutiesta europinė vėžė grąžina viltį, jog kaimyninės šalies sostinę bus galima pasiekti per kelias valandas.
Iki šiol susisiekimas su tarp Vilniaus ir Varšuvos varginantis arba brangus. Net ir patogiame autobuse septynių valandų ar ilgesnė kelionė tarp dviejų sostinių alina. Jeigu gamta ūgio nepagailėjo, ilgos kelionės autobusais suteikia fizinį skausmą. O tiesioginiai skrydžiai brangūs. Taip pat niekas nemėgsta ilgų saugumo procedūrų oro uostuose. Tad greiti traukiniai – atgaiva keliautojų sieloms ir kūnams.
Varšuva – Šeštokai – Kaunas – Vilnius traukinys važinėdavo ir ankščiau. Tačiau keliaujant juo laikas sustodavo. Prieš kelerius metus man pačiam teko juo važiuoti atgal į Lietuvą. Iš Varšuvos išriedėjome ankstyvą rytą Varšuvos centrinės geležinkelio stoties laikrodžiui rodant 7:20. Tad naktis Varšuvoje privaloma, nors tą sykį miestas tebuvo tarpinė stotelė.
Dar baisiau, jog kelių šimtų kilometrų kelionė užtruko visą dieną. Be geros knygos į tokį traukinį lipti nepatartina. Bene kiekviename mažame Lenkijos miestelyje kas keliasdešimt kilometrų stojantis traukinys į Šeštokus atriedėjo per 8 valandas! Ten teko persėsti į vagoną, kuris pritaikytas carinę Rusiją menantiems bėgiams. Kauną mes pasiekėme tik po 9, o Vilnių − po 10 valandų. Monotoniškos pro kupė langus slenkančios Rytų Europos lygumos per dešimt valandų nuoboduliu apkrečia net pačius smalsiausius keleivius.
Itin apsidžiaugiau pamatęs naujieną, jog šių metų rugpjūčio 27 d. po 76 metų pertraukos į Kauną atvyko pirmasis traukinys iš Varšuvos. Svajų apie patogią kelių valandų kelionė tarp Lietuvos miestų ir Varšuvos užburtas pradėjau ieškoti informacijos. Deja, mano paieškos pasirodė esančios ne itin vaisingos. Atnaujinta „Lietuvos geležinkelių“ svetainė nebeleidžia pasirinkti kelionės į Varšuvą. O į dažnai užduodamą klausimą (D.U.K) „Kodėl internetu negaliu nusipirkti e. bilieto į tarptautinius traukinius?“ atsakoma, jog „Ši sistema skirta bilietų pardavimui vietinio susisiekimo traukiniais. Planuojame sukurti sprendinį ir tarptautiniams traukiniams.“
Paskambinęs informaciniu numeriu taip pat nebuvau nudžiugintas. Maloni moteris informavo, kad susisiekimo traukiniais tarp Kauno ir Varšuvos šiuo metu nėra ir tiesioginis traukinys Kaunas – Varšuva – Kaunas šiemet nekursuos. Tad apie kelionių laikus ir kainas ji taip pat nieko pasakyti negalėjo. Mane dar labiau išgąsdino užuomina, jog net ir kitais metais tiesioginio traukinio nebus, o geriausiu atveju bus grąžintas maršrutas, kuriame persėdimas Šeštokuose privalomas.
Daugiau ir detalesnės informacijos apie ateities kelionę traukiniu tarp dviejų sostinių suteikė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas. Jis paaiškino, jog darbai ruože Šeštokai – Kaunas dar nėra baigti.
„Jeigu palyginsime geležinkelį su autostrada, galime sakyti, jog šiuo metu mes esame tik pakloję asfaltą. Dar trūksta kelio žymėjimo, šviesoforų ir kitų keliui būtinų elementų“. „Lietuvos geležinkelių“ atstovo teigimu, iki šiol iš Europos Sąjungos gautos lėšos buvo skirtos bėgiams tiesti. Tad vis dar laukiama lėšų, už kurias geležinkelis bus pritaikytas saugiam eismui. Deja, paskutiniai paruošiamieji darbai pareikalaus bent poros metų, per kuriuos tiesioginio traukinio Kaunas – Varšuva – Kaunas nebus. Įmonės atstovas taip pat negalėjo pasakyti, kiek ateityje kainuos bilietas ir kokia bus kelionės trukmė.
Visgi bendrovės atstovas spaudai atskleidė, jog šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ derasi su partneriais Lenkijoje dėl reiso Kaunas – Balstogė. Šis maršrutas taps laikina alternatyva keliautojams, norintiems traukiniais pasiekti Varšuvą ir kitus Lenkijos bei Vakarų ir Pietų Europos miestus, kol nebaigti europinės „Rail Balticos“ vėžės darbai. Susitarimas tarp vežėjų turėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Iki šių metų pabaigos paaiškės ir bus paskelbta informacija, kur laikinasis traukinys Kaunas – Balstogė – Varšuva stos, kiek laiko truks kelionė ir kiek kainuos kelionės bilietai. Taigi, telieka sekti informaciją svajojant apie greitą ir patogų susisiekimą traukiniais su Vakarais.
Povilas Junas
-
- „Rail Balticos“ planuojamas maršrutas („Wikimedia“)
-
- „Lietuvos geležinkelių“ nuotr. („Wikimedia“)
-
- Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP nuotr. („Wikimedia“)
-
- Centrinė Varšuvos geležinkelio stotis, Radeko Kolakowskio nuotr. (Wikimedia)
-
- Centrinė Varšuvos geležinkelio stotis („Wikimedia“)
-
- Lenkijos geležinkelių traukinys („Wikimedia“)
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Greitųjų traukinių į Varšuvą dar teks palaukti”
[…] Greitųjų traukinių į Varšuvą dar teks palaukti […]
PatinkaPatinka