Kai kompiuteriai − lyg kitakalbiai imigrantai

Glenn3095 (Flickr.com) nuotr.

Glenn3095 (Flickr.com) nuotr.

Atsiranda prietaisai − stacionarūs, nešiojamieji, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir laikrodžiai, − su kuriais jau galima dirbti, bendrauti šnekantis. Bėda tik ta, kad tokie Lietuvoje pasirodantys prietaisai nekalba lietuviškai, nesupranta lietuvių šnekos.  Jie yra tarytum kitakalbiai imigrantai. Susišnekėti su jais lietuviškai neįmanoma. Tai mums, lietuviams, nepriimtina“, − sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys.

Profesoriaus vadovaujama komanda įgyvendina projektą LIEPA. Kokios pirmosios mintys šauna į galvą išgirdus „projektas LIEPA“? Turbūt ne man vienai prieš akis iškyla medis. Skamba lyg koks liepų sodinimo projektas ar aplinkosauginė akcija… Na, ne! Šis tekstas apie naujųjų technologijų projektą, kurį šitaip pavadino lietuvių mokslininkai.

„Liepa“ išsišifruoja kaip „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“. Už šio pavadinimo slepiasi Vilniaus universiteto (VU) informatikai ir filologai, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Šiaulių universiteto mokslininkai. Šis būrys sukūrė 7 nemokamas paslaugas, leidžiančias dirbti ir bendrauti su kompiuteriu balsu. Tai tartuvas, sintezatorius akliesiems, naršytuvas, valdytuvas, ieškotuvas, pažintuvas ir pagalbininkas.

"Remote Vilnius", teatras.lt nuotr.

“Remote Vilnius”, teatras.lt nuotr.

Galbūt kai kurie iš jūsų net nepastebėjote, bet su projektu susidūrėte, pavyzdžiui, spektaklio „Remote Vilnius“ metu ar skaitydami „Lietuvos žinias“ internete. Apie šiuos pritaikymus papasakosime netrukus.

Prakalbinti prietaisus lietuviškai

Man įdomu, kuo šis projektas yra svarbus lietuviams ir kam jo reikia.

„Lietuvių šneka, lietuvių kalba yra unikali. Ji lanksti. Jai netinka dauguma kitų kalbų dėsningumų. Pavyzdžiui,  jai negalioja kitų kalbų žodžių tvarkos sakinyje dėsningumai. Todėl kokybiškas lietuvių šneka valdomas paslaugas galima sukurti tik sulydžius fundamentalias lietuvių kalbos (fonologijos, morfologijos, sintaksės) ir informacinių technologijų žinias“, − sako projekto LIEPA vadovas profesorius Laimutis Telksnys iš VU Matematikos ir informatikos instituto (VU MII).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė rašo palinkėjimus projektui LIEPA ir jo kūrėjams, G. Navicko nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė rašo palinkėjimus projektui LIEPA ir jo kūrėjams, G. Navicko nuotr.

„Dirbame, bendraujame, leidžiame laisvalaikį šnekėdami vieni su kitais. Atsiranda prietaisai – stacionarūs, nešiojamieji, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir laikrodžiai, − su kuriais jau galima dirbti, bendrauti šnekantis. Bėda tik ta, kad tokie Lietuvoje pasirodantys prietaisai nekalba lietuviškai, nesupranta lietuvių šnekos.  Jie yra tarytum  kitakalbiai imigrantai. Susišnekėti su jais lietuviškai neįmanoma. Tai mums, lietuviams, nepriimtina“, − sako prof. L. Telksnys.

Elektroniniai balsai spektaklyje

„Kaip, Tavo nuomone, atrodo mano veidas?  Kaip atrodo mano akys?  Kaip atrodo mano lūpos, kai aš kalbu?… Kai girdi mano balsą, nori nenori išsivaizduoji liežuvį arba lūpas. Lūpas galima pabučiuoti. Bet aš lūpų neturiu. Aš neturiu burnos. Aš neturiu galvos.“

Tai sako Aistės balsas spektaklyje „Remote Vilnius“ („Nutolęs Vilnius“), kurį stebėjau šių metų vasarą. Berlyniečių trupės sukurtas „Remote Vilnius“ nėra tradicinis spektaklis: jis nevyksta teatro salėje, neturi dekoracijų, o jo aktorius net sudėtinga apibrėžti. Trumpai tariant, tai interaktyvus kolektyvinis išgyvenimas dėvint ausines. Bet kodėl rašau apie „Nutolusį Vilnių“? Šis Aistės balsas, kaip ir kito spektaklio veikėjo, buvo sukurtas projekto LIEPA autorių.

Projektas LIEPA bendradarbiauja su „Lietuvos žiniomis“ ir suteikia galimybę elektroniniame laikraštyje lzinios.lt bei jo mobiliojoje versijoje visas publikacijas išklausyti. Kol kas tai vienintelis naujienų portalas Lietuvoje, turintis funkciją akliesiems.

„Tiek „Remote Vilnius“ kūrėjai, tiek „Lietuvos žinios“ mus susirado patys ir mes labai džiaugiamės dėl tokio produktyvaus bendradarbiavimo. Spektaklyje „Remote Vilnius“ „vaidino“ mūsų sukurti dirbtiniai (sintezuoti) balsai Aistė ir Edvardas, o „Lietuvos žinių“ straipsnius skaito balsas Regina. Mūsų žiniomis, bent jau kaimyninėse šalyse tokios funkcijos naujienų portalai nenaudoja“, −  teigia projekto vadovas.

Gali sužinoti, kaip tarti naujai pasirodžiusiį žodį

Tartuvas, liepa.rastija.lt nuotr.

Tartuvas, liepa.rastija.lt nuotr.

Prisipažinsiu, kad prie vienos iš projekto paslaugų praleidau gerą pusvalandį. Kalbu apie Tartuvą. Ši paslauga – garsinis lietuvių kalbos naujažodžių žodynėlis, kuriame galima išgirsti, kaip taisyklingai kirčiuojamas ir tariamas pasirinktas naujai atsiradęs žodis. Pradėjusi nagrinėti naujažodžių sąrašą, ne kartą šyptelėjau. Kai kurie žodžiai buvo žinomi, kitus mačiau pirmą kartą, todėl kai kuriuos aprašymus perskaitydavau.

„Tartuvo svetainėje galima ne tik rašyti komentarus apie naujažodžius, bet ir pačius naujažodžius reitinguoti. Jau dabar balsavimo rezultatai rodo, kurie nauji žodžiai žmonėms atrodo priimtini (pavyzdžiui, asmenukė, gartraukis, migdukas, pabarstukai), kurie nuomones padalija bemaž perpus (dūzgės, programišius, riedis), o kurių linkstama nepalaikyti, ir tai kalbininkams leidžia matyti tų naujų žodžių perspektyvą – kurie iš jų galės būti įtraukti į žodynus, o kurie, matyt, liks tik kaip kalbos kūrybos faktai. Beje, didžioji dalis naujadarų, patekusių į Tartuvą, yra ne kalbininkų, kaip dažnai klaidingai manoma, o pačių žmonių sukurti ir daugiau ar mažiau paplitę žodžiai“,  −  sako Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Milūnaitė.

Auksė Podolskytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Kai kompiuteriai − lyg kitakalbiai imigrantai”

  1. Gediminas

    “Lietuvos žinių” straipsnių įgarsinimas aktualus ne tik akliesiems, bet ir visiems žmonėms. Klausydamiesi straipsnio, galite užsiimti kitais darbais, pvz. gamintis valgį ar ką nors meistrauti 🙂 Kartais po darbo dienos akys jau būna pavargusios, tad galima tiesiog užsimerkti ir klausytis.

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: