Išradėjas Paulius Briedis: kuo daugiau žmonių supras inžineriją, tuo gyvensime patogiau
Prietaisas neregiams, kad būtų galima liesti nutolusius daiktus, mintis materializuojantys 3D spausdintuvai – sugalvoji, perkeli viziją ir gauna atspaudintą. Tokiais išradimais užsiima Robotikos mokyklą lankantys žmonės. Jos vadovas Paulius Briedis įsitikinęs, kad inžinerija gyvenimą padarytų kur kas patogesnį. „Kodėl gatvės nešildomos, kad sniego nereikėtų kasti, arba kodėl šaligatviai nejuda, kad pagreitintų mūsų ritmą?‟ – klausia išradėjas.
Čia galite pamatyti P. Briedžio paskaitą.
– Pauliau, kas tave džiugina?
– Kasdien galiu bendrauti su jaunais, protingais būsimaisiais inžinieriais, kurie nori tobulėti. Man smagu parodyti kitiems, ką gali technologijos. Taip pat, darant savo išradimus, jausti tą jėgą, kai idėja virsta apčiuopiamu rezultatu. Dar įkvepia tai, jog mūsų sukurti išradimai prisideda prie visuomenės efektyvinimo ir naujų sprendimų, kurių reikia žmonėms, atradimo.
– Pavyzdžiui?
– Jau kurį laiką kuriame prietaisą neregiams, kad jie galėtų liesti per atstumą nutolusius daiktus. Kurdami aplikaciją „Toyze‟, siekiame, kad žmonės galėtų 3D spausdintuvais materializuoti savo mintis: sugalvoja, perkelia viziją keliais paspaudimais ir gauna atspaudintą. Be specialių žinių ir net beveik be žmogaus įsikišimo, tiesiai iš minčių į materialų daiktą!
– Būti išradėju, matyt, yra viena, o išradėju-ugdytoju – kas kita. Kas yra žmonės, padedantys kitiems mokytis kurti?
– Turime įvairių sričių mokytojų: ir chemikų, ir kūrybininkų ir inžinierių. Atrodo, kad mokytojai dažnai būna panašūs į mokinius: vieni – labiau šnekūs, kiti – mažiau, o tikslas ar bendras noras visus ir visokius žmones sujungia. Svarbiausia, kad turime erdvę, kur žmonės gali bendrauti, apsikeisti idėjomis, dirbti kartu ir iš to sukurti naujus dalykus.
Jei žmogus dirbtų tik vienas, tai įsivaizduok, kiek laiko jam užtruktų pastatyti tiltą be kitų pagalbos!? Kiek laiko truktų pačiam visko išmokti pirmiausia, ir pačiam visus darbus nudirbti, neužtektų ir poros šimtų metų.
Robotikos mokykla nori laužyti stereotipus ir į robotiką pakviesti daugiau mergaičių, Robotikos mokyklos nuotr.
– Ar sulaukiate Robotikos mokykloje mergaičių?
– Mergaičių pas mus mažuma, gal 15-20 proc., bet tikimės, kad jų padaugės, kai pradėsime jas kviesti specialiai, nes atidarysime naują inžinerinio dizaino grupę. Iš tiesų reikia šiek tiek laiko, kad dingtų stereotipai ir įvaizdis, jog mergaitėms neįdomu technika, bei paskatinimo, kad jų gretos pasipildytų. Tos, kurios ateina, paprastai parodo daug unikalių idėjų, kurias džiaugiamės galėdami išmokyti įgyvendinti!
– Dirbate ir su suaugusiais, tiesa?
– Taip, turime suaugusiųjų grupes, kur susitinka skirtingi žmonės, vedami bendro tikslo ar intereso. Gera matyti, kaip bendri tikslai ir mokymasis juos suvienija ir leidžia pasiekti didelių, sudėtingų rezultatų!
Pavyzdžiui, pas mus savanoriauja gabus ir smalsus autoserviso elektronikas, kuris suaugusiųjų mokykloje vakar sutiko savo klientą, su kuriuo anksčiau galbūt kalbėjo tik apie automobilius, o pas mus kartu kūrė realaus laiko didelio tikslumo padangos sukibimo su asfalto danga stebėsenos sistemą su nuotoliniais termodavikliais, kuri praverstų kiekvienam profesionaliam lenktynininkui!
Mokėsi vertėja, kuri norėjo geriau suprasti savo verčiamus technologijų tekstus, todėl prisijungė prie užsiėmimų, sužinojo, kaip programuojama, kaip valdomos baterijos, srovės, kaip programinis kodas stebi automatinę sistemą ir grąžina rezultatus žmogui. Dabar vertėjauti ji gali su didesniu pasitikėjimu, žinodama, kaip veikia šios sistemos.
Kūrybinis procesas, Robotikos mokyklos nuotr.
Dar organizuojame renginius kompanijų darbuotojams, kurių turinys priklauso nuo išsikeltų tikslų. Vieni komandose iš „Lego‟ konstruoja robotus, kiti, naudodami minčių būsenos skaitytuvus, gali stebėti ir mokytis kontroliuoti susikaupimo ir atsipalaidavimo būsenas, geriau suprasti save ir ko reikia savikontrolei.
– Kuo skiriasi vaikų ir suaugusiųjų mokymasis?
– Vaikus uždega natūralus mokymosi būdas – žaidimas, padeda ir laki vaizduotė. Jie, turėdami šiuos du įgimtus mokymosi variklius, itin greitai mokosi. Suaugę pratę įgūdžius iškart naudoti, todėl jiems patraukliau konkretūs pavyzdžiai, teoriniai modeliai. Šiems įdomiau sukurti namo šildymo sistemą, o vaikams – galvoti apie galimybes, nuskristi į kosmosą ar sukonstruoti palydovą.
– Vienas valstybės siekių – kad daugiau vaikų rinktųsi techninius (STEM) mokslus. Kokie sprendimai būtų efektyviausi?
– Valstybės skiriamas 15 eurų krepšelis neformaliajam ugdymui tikrai padeda, nes rinka gali pasiūlyti daugiau veiklos vaikams, o žmonės atsirenka, kas įdomu, nėra kontrolės iš viršaus, kas svarbu, o kas ne. Turėdami šią valstybės pagalbą, galime įsigyti papildomų komponentų ir pasiūlyti vaikams išmokti sukonstruoti elektrinę riedlentę, kas iš esmės jiems paaiškina elektromobilio kūrybos procesą.
Robotikos mokykloje vaikai išmoksta sukonstruoti elektrinę riedlentę, Robotikos mokyklos nuotr.
Labai gera yra mainų galimybė, kai mokytojai ar vaikai gali nuvykti į kitas šalis ir pamatyti, kas ir kaip kuriama svetur, pasimokyti ir suprasti, jog Lietuvoje mes ne tik neatsiliekame – kai kuriose srityse net pirmaujame.
Nemažai lėšų skiriama infrastruktūrai, kas yra svarbu, bet reikėtų nepamiršti paklausti mokinių poreikių ir požiūrių, ko jie norėtų, parodyti galimybes ir pasitarti, kaip ir ko jiems geriau mokytis. Manau, svarbu sudaryti sąlygas mokytis savarankiškai, steigti inžinerinius klubus, kaip jau vyksta kai kuriuose mokyklose, kurioms padedame.
– Apie ką tu pats svajoji?
– Kai žinau, jog trečdalis žmonių kiekvieną žiemą peršąla, galvoju: kodėl gatvės nešildomos, kad sniego nereikėtų kasti, kodėl nėra stiklinio stogo po kiekviena gatve, kur vaikšto žmonės, arba kodėl šaligatviai nejuda, kad pagreitintų mūsų ritmą.
Nors per du šimtus metų statybos technologijos ištobulėjo, mūsų protėviai, o dažnai ir seneliai gyveno šaltai, drėgnai, tamsoje. Norėčiau, kad tai vyktų sparčiau. Svajoju, kad kasdienes problemas spręstume greičiau, pasitelktume robotus. Pavyzdžiui, matome, kad dėl grūsčių reikia tilto, ir per dvi dienas jis pasistato.
Kuo daugiau žmonių supras inžineriją, tuo visų mūsų gyvenimas bus patogesnis. O aš tikiuosi drauge su mokiniais ir bendraminčiais prie tokio kitokio pasaulio kūrimo prisidėti ir jį pamatyti.
Giedrė Simanauskaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Išradėjas Paulius Briedis: kuo daugiau žmonių supras inžineriją, tuo gyvensime patogiau”
[…] Išradėjas Paulius Briedis: kuo daugiau žmonių supras inžineriją, tuo gyvensime patogiau […]
PatinkaPatinka