Transseksualė Austė: mes diskriminuojami dar labiau už homoseksualus

Austė Beata, Chloé Matanjos nuotr.

Menkinti religijos vaidmenį politikoje, mokyti apie seksualines mažumas, stiprinti jų matomumą žiniasklaidoje ir bendrą žinomumą – tokių patarimų, kaip pagerinti netradicinės orientacijos žmonių padėtį, žeria Nyderlanduose gyvenanti lietuvių kilmės transseksualė Austė Beata (vardas pakeistas – red. past). Mergina norėtų iš vienos tolerantiškiausių valstybių – 2001-aisiais ji pirmoji pasaulyje įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas – persikelti į gerokai homofobiškesnę Lietuvą, bet kol kas siekia modelio karjeros Nyderlanduose.

– Mano vardas – Austė, esu 20-ies ir gyvenu Nyderlanduose, bet mano širdis – Šilutėje. Mėgstu ledo ritulį, krepšinį ir sportą apskritai. Mėgstu gyventi sveikai ir raginu kitus daryti taip pat. Mėgstu ilgas keliones traukiniu.

Kiek save pamenu, visada buvau moteris. Labiau mėgau leisti laiką su mergaitėmis nei berniukais, nes jie buvo šiurkštūs ir laukiniai. Suvokiau, kad nesu gėjus. Nebuvau išsipuošęs vaikinas, nors galėjau būti, įsivaizduodamas save mergaite.

Lytinės tapatybės sutrikimą atradau, kai Nyderlandų žiniasklaida ėmė tam skirti vis daugiau dėmesio. Tokius žmones ėmė kalbinti didžiausi žurnalai, jie ėmė rodytis televizijoje. Jų pasakojimai pribloškė mane: tai juk aš! Atpažinau savyje viską, apie ką jie pasakojo.

– Kas tuomet? Kaip šeima, artimieji, mokyklos draugai, mokytojai, draugai?

– Nyderlanduose reikia prisipažinti artimiesiems, jei jautiesi translytis. Pirmiausia papasakojau tėvams, kurie abu yra krikščionys. Tėtis sureagavo teigiamai: elkis taip, kad būtum laiminga. Tiesa, jam vis tiek buvo nelengva tai suvokti.

Mano mama – itin religinga, du tris kartus per savaitę kuo nors užsiima bažnyčioje. Mamai mano prisipažinimas nepatiko, ji iki šiol negali susitaikyti. Ji skaito Bibliją puslapis po puslapio, bet mano gyvenimo būdas, deja, neatitinka to, kas ten rašoma.

Šeima iš tėčio pusės, draugai, bendramoksliai ir kiti palaikė mane, sureagavo tolerantiškai – negalėčiau būti laimingesnė.

– Papasakok apie praktinę pusę – ką teko pakeisti (vardą, dokumentus, drabužius…)? Ar tau buvo atlikta lyties keitimo operacija? Jei ne, ar turi tokių planų?

– Jau kurį laiką mano vardas oficialiai yra Austė Beata. Būtent tokiu vardu visi mane pažįsta. Vengiu tų, kurie kreipiasi senu vardu.

Nyderlandai pripažįsta, kad esu moteris. Išgyvendami virsmo į moterį ar vyrą periodą, mes patiriame etapą, vadinamą „tikro gyvenimo patirtimi‟, kuomet turime pirkti lytį atitinkančius drabužius ir atsikratyti viso seno. Mano spintoje pilna moteriškų drabužių.

Kalbant apie operacijas, reikia metus taikyti hormonų terapiją, kad atsidurtum laukiančiųjų sąraše. Norėčiau operacijos. Mano nuomone, procesas nėra baigtas, kol neturi visko, ką turi kitos moterys. Kodėl nepasinaudoti visu paketu, jei jau tai išgyveni?

– Kas buvo ar dabar yra didžiausias iššūkis – prisipažinti sau pačiai, kas iš tiesų esi, atsiskleisti artimiesiems, gyventi visuomenėje, kur ne kiekvienas yra tolerantiškas?

– Iki šiol nesijaučiu tvirtai, pasakydama heteroseksualiems vyrams, kad esu translytė. Tiesiog nedarau to, nes, reikia pripažinti, tai išgirdę dauguma vyrų pasijustų gana nejaukiai. Vis dar patiriu vidinę kovą, kuri įvairiais būdais mane veikia. Dažnai pagaunu save bandančią būti drąsia, bet jie visuomet gali pažvelgti giliau. Jaučiau, kad, norėdama gyventi Lietuvoje, pirmiausia turėčiau susitvarkyti su tuo.

– Ar būti transseksualu sunkiau nei gėjumi ar lesbiete? Ar nejauti netolerancijos ne tik iš heteroseksualų, bet ir homoseksualų?

– Gėjai, lesbietės ir transseksualai tam tikra prasme vienodai kenčia dėl diskriminacijos, bet pastariesiems – dar prasčiau. Homoseksualai ilgai kovojo už pripažinimą ir savo teises, taigi yra priimami daugelyje pasaulio šalių. Lytinio tapatumo sutrikimas – gana naujas dalykas, dėmesio centre atsidūręs ne taip seniai, nors egzistavo visais laikais.

Žmonės iki šiol nenutuokia, kas tai yra. Jiems, pirmą kartą apie kažką sužinojus, lengviausia palaikyti tai keistu ar neįprastu. Galima sakyti, kad translytiškumas laikomas iškrypimu, fetišizmu, psichiniu sutrikimu, – kaip tik tai galima girdėti šalyse, kur apie lytinio tapatumo sutrikimą negirdėta ir nemokoma.

– Ar domiesi LGBT žmonių (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) padėtimi Lietuvoje? Gal palaikai ryšius su jais ir žmogaus teisių aktyvistais? Ar neteko dalyvauti „Baltic Pride‟ renginiuose?

– Stengiuosi sekti situaciją Lietuvoje, susipažinau su kai kuriais įtakingais žmonėmis Lietuvos gėjų lygoje, taigi iš jų gaunu naujausias žinias. Išties jais žaviuosi, nes jie kovoja geriausiai, kaip tik gali. Norėčiau būti kartu ir padėti, bet ne tiek daug galiu padaryti…

Nyderlanduose turiu viską, ko translyčiai žmonės iš kitų šalių galbūt norėtų. Viskas taip neteisinga. Gaila, neturėjau galimybės dalyvauti Vilniuje vykusiuose „Baltic Pride‟, ir apskritai nebūnu Vilniuje tiek daug, kiek norėčiau.

– Lietuva laikoma viena homofobiškiausių Europos valstybių, tuo metu Nyderlandai – viena tolerantiškiausių. Kokia transseksualų ir LGBT žmonių apskritai padėtis šioje šalyje? Ar jautiesi diskriminuojama?

– Kad ir kaip nemėgčiau girtis savo sėkme žmonėms, kurie to nepatyrė, – ne, nesijaučiu. Nesijaučiu nesaugiai ar diskriminuojama. Žinoma, į mane žvalgosi, tai normalu. Ne taip dažnai sutinki kažką, dar tik įgyjantį moters išvaizdą ar esantį abejotinos lyties, tad dažnai girdžiu žmones klausiant draugų: „Tai vaikinas ar mergina?‟ Man tai atrodo juokinga, bet nuteikia maloniai išgirdus, kad esu mergina.

Apskritai žiniasklaida ir visuomenė priima LGBT žmones, tiesa, transseksualus kiek mažiau, bet situacija gerėja. Pastarieji dažnai pasirodo žurnaluose ir dokumentikoje, kviečiami į pokalbių laidas. Aš pati tai patirsiu – tarp spalio pabaigos ir lapkričio pradžios mane sekios žmonės su kamera. Tai labai teigiama.

– Ar kada svarstei galimybę gyventi Lietuvoje?

– Norėčiau, bet mane atkalbinėja ir galiu suprasti, kodėl. Nemoku kalbos, kaip gimtosios, būtų sunku rasti darbą, Lietuvoje nėra tiek laisvių kiek Nyderlanduose. Galėčiau tęsti, bet nereikia piešti situacijos vien niūriomis spalvomis.

– Kas, tavo nuomone, galėtų ir turėtų būti padaryta, kad LGBT žmonių padėtis Lietuvoje ir visame pasaulyje pasikeistų į geresnę pusę?

– Manau, kad kiekvienoje šalyje, kur didžiuma visuomenės yra priešiška seksualinėms mažumoms, žmonių pasaulėžiūrą stipriai veikia religija. Net jei nesi religingas, jie daro stiprią įtaką tam, kaip galvoji ir suvoki įvairius dalykus. Nesiūlau religijos uždrausti, tereikia susilpninti jos vaidmenį politikoje. Taip pat svarbu pradėti mokykloje mokyti apie seksualines mažumas, leisti LGBT žmonėms „draugiškas‟ knygas, stiprinti jų matomumą žiniasklaidoje. Daryti bet ką, kas padidintų žinomumą.

– Kaip pradėjai dirbti modeliu? Ar lengva transseksualiam žmogui mados pasaulyje? Juk šiek tiek netelpi į rėmus. Kokio modelių agentūrų ir kitų šio verslo žmonių požiūrio sulauki?

– Niekada negalvojau, kad atitinku mados verslo standartus, net laikiau save nepatrauklia, bet greičiausiai dėl vyriškos išvaizdos, kurios nemėgau. Viskas prasidėjo, kai ėmiau lankytis savo miesto – Utrechto – klubuose. Utrechte, kuriame gyvenu, pilna meną studijuojančių studentų, fotografų ir taip toliau. Jie dažnai prieidavo pasiteirauti, ar dirbu modeliu, kaip man sekasi. Žinote, kai nuolat girdi tą patį, imi tuo tikėti. Gal turiu galimybių? Taigi pabandžiau ir man pavyko! Agentūros visuomet dairosi išskirtinių veidų. Vien turėdamas dailų veidą ir kūną čia nepateksi. Reikia kažko unikalaus, kas tave išskirtų. Kai kurie atrodo androginiškai (su abiejų lyčių požymiais – red. past.), kai kurie yra translyčiai ar albinosai ir tai nurodo.

Šiuo metu stengiuosi labiau įsitraukti į teatrą. Tai ne visada buvo tai, ką norėčiau daryti, mat turėjau svajonę tapti gestų kalbos vertėja. Tačiau supratau, kad negaliu gyventi Lietuvoje, – gestų kalba nėra universali. Ir, žinoma, modelio darbas, – tiek ilgai, kiek galėsiu juo užsiimti.

– Kokių turi ateities planų ir svajonių?

– Dabar mano tikslas, be jau paminėtų dalykų, yra išpopuliarėti Lietuvoje. „Moteris‟, „Cosmopolitan‟, „Žmonės‟… Esu dėkinga už pirmą žingsnį su „Panele‟. Man taip pat patinka programa „Aš stilistas‟‘, mielai prisidėčiau prie jos. Turiu tiek daug svajonių, o jos tokios tolimos, bet kas žino… Kad ir kas pasitaikys kelyje, mielai to imsiuosi.

***

Austė supranta lietuviškai, tačiau nesijaučia tvirtai, todėl bendrauti panoro angliškai. Pateikiame jos atsakymus anglų kalba.

– You have a nice Lithuanian name, however, your story seems more complex than “was born in Lithuania, emigrated/my parents emigrated, now I live in the Netherlands”. Please, tell about yourself.

– Hello, my name is Austė and I‘m 20 years old living in the Netherlands, but my heart lies in Šilutė. I love ice hockey, basketball and sport in general. I like to live a healthy lifestyle and encourage others to do the same. I love long train rides because that’s where my large collection of magazines come in handy. As you can tell, I’m not the best at describing myself (haha).

– How and when did you discover your identity?

– I have always been feminine from the day I can remember. I liked to hang out with the girls more than the boys because the boys were so ‘rough and wildlike’ or whatever I said to refer to them. Gay just wouldn’t do it for me, I knew I wasn’t gay. I’m not a flamboyant guy, all I could do is imagining myself as the girl I dream of being. I discovered gender dysforia when it started to get a lot more media attention from the Netherlands. They would get interviewed by the biggest magazines or make TV appearances and when they told them about their lives, that’s when it hit me, that is me. I recognized myself in everything they said.

– And what then? What about your family, relatives, school mates, teachers, friends?

– In the Netherlands it is required for you to tell the people close to you that you’re transgender. I told my parents first, both are affiliated with Christianity. My dad responded positively, tells me that I should do whatever it is that makes me happy, but he has difficulty having an understanding of it. My mom is very religious, does something with the church 2-3 times a week. She did not like it and still to this day she struggles. She reads the bible letter by letter and unfortunately my way of living does not align with what’s stated in the bible. Besides that, the family on my dad’s side, friends, school mates and everyone else have been very accepting/tolerant, I can’t be happier.

– Tell about practical side of this – did you have to change anything (name, documents, etc), buy new clothes… Have you undergone any surgery? If not, do you have certain plans?

– My name is already officially Austė Beata as of very recently and it’s what everyone knows me as. I normally try to avoid anyone who calls me by my old name. As well as my gender, the Netherlands recognizes that I’m a female. When you’re going to transition to a male or female, we will all go through a phase that’s called “Real Life Experience” where we have to buy clothing matching to our gender and get rid of what’s old. I have a closet full of female wear so that’s all going well. Regarding surgeries, you have to wait a year after hormones before you can be put on the waiting list. I don’t know why it is like that, unfortunately. I do have plans to have surgery. In my opinion, the process isn’t complete till you have everything any other girl also has. Why not take the whole package while you’re at it?

– What was and is now the biggest challenge – to tell to yourself who are you, to come out, to live in a society where not all people are tolerant?

– I still feel very uneasy telling heterosexual men that I’m transgender, I just normally don’t do it because let’s face it, the majority of men would be rather uncomfortable hearing this news. I still struggle with this and it affects me in many ways because I would often find myself trying to man up, but they can always look past my cover. I feel like if I want to live in Lithuania, I will have to deal with this issue first.

– Do you find being transsexual more difficult than being just a gay or a lesbian? Don’t you feel any kind of intolerance from, for example, gays and lesbians?

– Gays, lesbians and transgendered people all have to suffer from discrimination at some point, but for transgendered people it’s even worse. Gays and lesbians have fought a long battle to get their appreciation and rights, as a result they have acceptance in many countries in the world. Gender dysforia is a rather new subject that has only actually been in the spotlights not that long ago, though it has existed since forever. A lot of people are still very ignorant about it, they have no clue. People are easier to find things weird/unusual if they hear about it for the first time. You might say that they think it’s about perversion, fetishism, someone that belongs in a mental asylum – just the things you might hear in countries where gender dysforia is not taught/heard of.

– Do you follow the situation of LGBT in Lithuania? Do you maintain any contacts with these people and human right activists? Did you happen to participate in any of Baltic Pride events that have already been organized since several years ago?

– I try to keep up with the situation in Lithuania and I have been introduced by some influential people over at LGL so I keep up with the latest news through them. I really admire them because they fight in the best way they can and I wish I could be there to help a hand, but there is only so much that I can do… in the Netherlands I have everything that transgendered people from other countries could possibly wish for. Everything is just so unfair. Unfortunately I didn’t get the chance to attend Baltic Pride when it gets held in Vilnius, and even then, I’m not as much in Vilnius as I probably should be.

– Lithuania is considered to be one of the most homophobic countries in Europe while the Netherlands seem to be one of the most tolerant. Could you please tell more about the situation of LGBT in general and the transsexuals in particular in the Netherlands? Do you feel discriminated in one way or another?

As much as I dislike describing my luck to people that can’t share that luck, no I don’t. I don’t feel unsafe or discriminated against. Of course I get looks, that’s normal. Not often do you encounter someone with a still developing female appearance / questionable gender, so often I hear people asking their friends: ‘Is that a boy or a girl?’ – I think it is funny, and sweet if they say I’m a girl. LGBT people in general are accepted by media and society accepts them, well, transgender less but it’s improving. They often feature in magazines, documentaries and are invited to talk shows, even myself, I will have a camera crew follow me around somewhere between end of October – early November. It’s all very positive.

– Have you ever considered living in Lithuania?

I would love to live in Lithuania, but I get discouraged and I can understand why. I don’t speak the language at the same level of a native speaker, job search would be difficult and Lithuania does not offer the same kind of liberty like the Netherlands does. I could go on but let’s not put the country under a rainy cloud.

– In your opinion, what could and should be done to change the situation of LGBTI in Lithuania and probably around the globe towards a better side?

I believe in every country with a majority against sexual minorities, religion plays a major role in the influence of the mindset of the people. Even if you’re not religious, they form a big influence in the way we think and perceive things. I’m not saying we should ban religion, just to decrease their role in politics. It’s also important to start teaching about sexual minorities in school, LGBT-friendly books, LGBT presence in the media, and so on. Anything to increase awareness.

– How did you start working as a model? Is it easy to be a transsexual person in the fashion world? You seem to be slightly out of the standart. What is the attitude towards you from the agencies and other people in this business?

I never actually considered myself to be fitting inside the modeling industry, in fact I thought of myself as unattractive, but I think that’s largely because of my masculine appearance which I despised. It all started when I started to go clubbing in my city. The city that I live in, Utrecht, is a city with a lot of art students, photographers and so on. I would often get approached by art students and photographers telling me if I did modeling work and how I’m so fitting for that particular industry. You know when you hear the same news over and over again, you start to believe it. Maybe I do have a chance? So I tried and here I am! Agencies always look for unique faces in the industry. Just having a nice face and body won’t get you in there. You need something that makes you unique, something that sets you apart. Some look androgynous, some are transgender, have albinism and you name it. I’m now trying to get more involved with theatre, it hasn’t always been what I wanted to do because my former dream was to be a sign language interpreter, but then I realized I can’t live in Lithuania because sign language is not universal… and of course modeling for as long as I can keep it up

– What are your plans for the future? What is your biggest wish?

– My goals at this moment, aside from what I’ve already mentioned in the previous question, maybe break through in Lithuania? “Moteris”, “Cosmopolitan”, “Žmonės”.. I am already grateful to have made my first step with “Panelė”. I also quite like the show “Aš stilistas”, would love to have some involvement in there. I have so many dreams but they all seem so distant, but who knows? Whatever comes in my path, I will welcome it.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: